- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-31
- Bylos Nr.
- e2YT-3796-419/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00274-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sūnaus Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į J. M. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus Z. M.. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad Z. M. mirė nevedęs, vaikų neturėjo. Velionio tėvas T. M. mirė (duomenys neskelbtini). Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Žana Bžuškevič 2023-02-17 nutarimu atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po Z. M. mirties, kadangi pareiškėja praleido palikimo priėmimo terminą. Z. M. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), o taip pat ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad J. M. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti sūnaus palikimą, kadangi liko gyventi jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, pagal 2012-02-02 Dovanojimo sutartį Nr. 475 J. M. palikta teisė naudotis šiuo gyvenamuoju namu iki gyvos galvos. Be to, pareiškėja mokėjo mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas ir tokiu būdu išreiškė valią priimti sūnaus palikimą. Z. M. pirmos eilės įpėdinių nėra, kadangi jis nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Pastarojo tėvas T. M. mirė anksčiau už sūnų, todėl liko tik viena antros eilės įpėdinė – pareiškėja J. M..
Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. priėmė savo sūnaus Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sūnaus Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.