- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- P-442-207-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A8-2219/2006).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005 m. liepos 28 d. raštą Nr. (2005/02-4R-166)-7R-83, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo skundą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir LGGRTC) generalinės direktorės 2003 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1V-112 (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo.
Pareiškėjas nurodė, kad dingus 2001 m. gegužės 15 d. raštui Nr. 51-09-1-3561 negalėjo įstatymo numatytu terminu kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16 punktą, skundas (prašymas) komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (valstybės tarnautojo) veiksmus suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Įsakymas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai galėjo būti apskųstas per vieną mėnesį skaičiuojant terminą nuo jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos duomenys rodo, jog pareiškėjo skundas šioje institucijoje gautas tik 2005 m. liepos 27 d., t. y. ženkliai praleidus nurodytą terminą. Teismas pabrėžė, kad delsimą skųsti centrinio valstybinio administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą pareiškėjas motyvuoja svarbiomis priežastimis. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo veikloje vadovaujasi Nuostatais. Šio poįstatyminio teisės akto normos, numatančios skundo (prašymo) padavimą, priėmimą ir pasirengimą jį nagrinėti, termino skundui paduoti atnaujinimo tvarkos nenustato, t. y. administracinių ginčų komisijoms nesuteikia teisės vertinti termino praleidimo priežastis ir atsižvelgiant į jas spręsti termino atnaujinimo klausimą. Iš šio teisinio reguliavimo, teismo nuomone, galima daryti išvadą, jog Nuostatų 16 punkte yra įtvirtintas naikinamasis terminas, kurį praleidus netenkama galimybės ginti pažeistą teisę ikiteismine tvarka. Todėl teismas konstatavo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija priimti ir iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundą atsisakė pagrįstai. Teismas akcentavo, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 3 ir 4 dalis, įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Reikalavimams dėl LGGRTC generalinės direktorės įsakymų nėra nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, todėl sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą neužkerta galimybės jam kreiptis gynybos tiesiogiai į administracinį teismą, ir šią teisę pareiškėjas realizavo. 2003 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjo skundas dėl LGGRTC generalinės direktorės 2003 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. lV-112 panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjui pripažinti laisvės kovų dalyvio teisinį statusą Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtas 2003 m. spalio 20 d. Teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs (administracinė byla Nr. I4-1703/03). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005 m. liepos 28 d. raštas Nr. (2005/02-4R-166)-7R-83 yra pagrįstas bei teisėtas, todėl jį naikinti nėra jokio juridinio pagrindo.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad iš bylos matyti, jog pareiškėjas 2005 m. liepos 27 d. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2003 m. liepos 21 d. įsakymą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui pripažinti laisvės kovų dalyvio statusą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2005 m. liepos 28 d. raštu atsisakė nagrinėti minėtą pareiškėjo skundą, nes pastarasis praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skųsti ginčijamą įsakymą, kuris buvo priimtas 2003 m. liepos 21 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo raštu, 2005 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją išnagrinėti ginčą iš esmės. Teismas taip pat nurodė, kad iš administracinės bylos Nr. I4-1703/2003 matyti, kad pareiškėjas dėl ginčijamo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2003 m. liepos 21 d. įsakymo buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2003 m. rugpjūčio 25 d. bei kad šis ginčas yra išspręstas 2003 m. spalio 20 d. teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2004 m. sausio 13 d. Vadinasi, pareiškėjui apie ginčijamo įsakymo buvimą yra žinoma nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. Atsižvelgiant į tai, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išvada, kad ginčijamo įsakymo skundimo terminas skaičiuotinas nuo minėtos datos, yra pagrįsta ir teisinga. Pareiškėjo skunduose nėra nurodyta svarbių priežasčių, kurios būtų jam sudariusios objektyvias kliūtis ginčyti pakartotinai minėtą įsakymą per vieno mėnesio terminą, jo pradžią skaičiuojant nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d.
IV.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Prašo atnaujinti procesą, peržiūrėti bylą iš esmės ir pripažinti jam Laisvės kovų dalyvio statusą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
V.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Teisėjų kolegija pažymi, kad išnagrinėjus bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylos procesas yra laikomas baigtu, o proceso šalių ginčas – galutinai išspręstu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo momento, yra galutinis, neskundžiamas ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 145 straipsnis, 14 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas užbaigtoje byloje yra išimtinė galimybė, suteikiama tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams. ABTĮ nenumato galimybės vien tik siekiant dar kartą ištirti bei įvertinti bylos įrodymus ar proceso šalių argumentus, nagrinėtus pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, atnaujinti procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P17-63/2006).
L. K. prašyme nenurodo, kokiu pagrindu prašo atnaujinti procesą, tačiau kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio, juo iš esmės yra siekiama dar kartą peržiūrėti bylos faktinę pusę, iš naujo ištirti bylos aplinkybes bei iš naujo vertinti bylos įrodymus. Tačiau, kaip minėta, tokio proceso atnaujinimo pagrindo įstatymas nenumato.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog L. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. A8-2219/2006 atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo L. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A8-2219/2006).
Nutartis neskundžiama.