Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. birželio 12 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu, terorizuodamas padaryti savo sugyventinės I. B. sveikatai pavojingą veiką, sistemingai grasino savo sugyventinei išvyti ją iš namų ir sistemingai grasino panaudoti fizinį smurtą, naudojo psichinį smurtą, o 2017 m. birželio 12 d. apie 09.30 val. (duomenys neskelbtini), grasino panaudoti fizinį smurtą vydamas sugyventinę I. B. iš namų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. A. 2018 m. liepos 7 d. apie 03.31 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu I. B. sugriebė už plaukų ir tampė po kambarį, nukentėjusiajai ištrūkus, sugriebė už kairės rankos žasto ir tampė po kambarį, padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto visuose paviršiuose, kairėje juosmens pusėje, dešinėje pėdoje, taip smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei I. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo apie 3 valandą nakties. Po darbo nuėjo į barą. Išgėrė 300-400 gramų alkoholio. Grįžo namo 21-22 val. Prasidėjo šeimyniniai barniai. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai sugriebė už plaukų, už rankos. Po kambarį netampė nukentėjusios. Ji bandė ištrūkti. Policiją iškvietė nukentėjusios sūnus, kuris gyvena atskirai. Nukentėjusioji paskambino sūnui ir jis atvyko pas juos. Buvo taip, kad vijo nukentėjusiąją iš namų. Dabar jie yra buto, kuriame gyvename su nukentėjusiąja bendrasavininkai, kadangi ji nupirko vieną kambarį. Iki spalio mėnesio visas butas priklausė jam. Atsiprašė nukentėjusios, su ja susitaikė. Mano, kad jam nereikia gydytis nuo alkoholizmo. Po pirmos bylos nutraukimo jam nebuvo išaiškinta, kad ji bus atnaujinta, jei padarys naują nusikalstamą veiką. Dabar jie su nukentėjusiąja sutaria, naujų bylų nėra. Daugiau tai nepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo R. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis).

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str. 2 d.)

Nukentėjusioji I. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su R. A. gyvena kartu apie 11 metų (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame bute, veda bendrą ūkį. 2017 m. birželio 12 d. apie 09.30 val. namuose tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kadangi jai grįžus namo, jis buvo neblaivus, namuose rado netvarką ir paklausė, kodėl R. ne darbe. R. pradėjo šaukti, kad jam nevadovautų, vadino ją necenzūriniais žodžiais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir naudodamas psichologinį smurtą jos atžvilgiu vijo I. iš namų. Tęsiantis žodiniam konfliktui, jis kaire ranką pakėlė ir jos suvokimu norėjo jai suduoti, nes pasakė: „Užsičiaupk, nes trenksiu“. I. labai išsigando, kad jis nepanaudotų fizinio smurto jos atžvilgiu ir todėl iškvietė policijos pareigūnus, nes norėjo, kad jį nuramintų. Fizinio smurto jos atžvilgiu R. nepanaudojo, jei nebūtų atvykę policijos pareigūnai nežino kuo viskas būtų baigęsi. Sugyventinis jau apie pusę metų vartojo alkoholį ir kiekvieną kartą išgėręs ją užgaulioja, vadina necenzūriniais žodžiais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir veja iš namų. Ankščiau niekada nekvietė policijos, nes vis manė, kad jis pasikeis ir nustos vartoti alkoholius gėrimus ir jos atžvilgiu elgsis gražiai. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš, nes jai nepadaryta jokia žala (b. l. 28).

2017 m. birželio 12 d. pareiškime nukentėjusioji I. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 17)

Iš 2017 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusioji I. B. nurodė, kad sugyventinis R. A. geria apie 3-4 dienas, varo lauk iš namų, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, psichologinį smurtą sugyventinis naudoja nuolatos, kai būna neblaivus. Pasak nukentėjusiosios, įžeidinėjimai kartojasi pastoviai, bei pinigų reikalavimas kai R. A. būna neblaivus (b. l. 21)

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2017 m. birželio 12 d. 11.01 val. R. A. nustatytas 2,28 promilių girtumas (b. l. 93).

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2 d.)

Nukentėjusioji I. B., apklausta ikitesiminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena bute adresu, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai ir buvusiam sugyventiniui R. A.. Butą yra pasidalinę per pusę, t. y. ji gyvena viename kambaryje, R. gyvena kitame. Kartu su R. gyvena 11 metų, ankščiau buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, apie tris metus jie nėra sugyventiniai, bendro ūkio neveda, tik gyvena viename bute. R. A. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, apsvaigęs nuo alkoholio būna agresyvus, ne kartą prieš ją yra naudojęs fizinį smurtą. R. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nuolatos jai grasina, kad ją užmuš. 2018-07-07 apie 23.00 val. ji grįžo iš draugių į namus, buvo nedaug išgėrusi šampano. Namuose buvo R. A., jis buvo savo kambaryje. Ji iš karto nuėjo miegoti. Apie 03.00 val., pabudo ir pamatė, kad R. jos kambaryje. Pamatė, kad R. rankose turi peilį, jis jai pradėjo grasinti žodžiais, rėkdamas sakė „(duomenys neskelbtini)“, matė, kas R. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs. Ji R. išsigando, kadangi jis prie jos su peiliu artinosi. Siekdama apsiginti nuo R. trenkė jam į galvos sritį su beisbolo lazda. Beisbolo lazdą turi savo kambaryje prie lovos, ją ten laiko savigynai. Kai sudavė R. su beisbolo lazda, iš jo rankų išmušė peilį. R. dėl to labai supyko, rankomis sugriebė ją už plaukų ir pradėjo už jų tąsyti po kambarį, jai pavykus ištrūkti iš jo R. sugriebė ją už kairės rankos ties žastu ir ją tampė po kambarį. Tąsydamas I. už plaukų R. jai išrovė plaukų kuokštą iš viršugalvio, nuo jo sugriebimo ant jos kairės rankos žasto atsirado didelės kraujosruvos. Dėl tokių R. veiksmų jautė stiprų fizinį skausmą. R. baigus ją tąsyti už rankos ir ją paleidus, I. paskambino savo sūnui D. B., kuris atostogoms buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Jis pas ją atvažiavo ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavus policijos pareigūnams, R. A. sulaikė, ją taip pat sulaikė, kadangi ji gindamasi sudavė R. su beisbolo lazda į galvos sritį. Po įvykio R. A. jos atsiprašė, suprato, kad savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Jie ketina parduoti butą, kuriame šiuo metu gyvena, ir daugiau nebebendrauti. I. išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį tačiau šia teisia nepasinaudos, pageidauja, kad R. būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka, kadangi jo besaikis gėrimas ir veiksmai išgėrus kelia grėsmę jos sveikatai. Pas medikus dėl sužalojimų nesikreipė, kadangi jai padarytos kraujosruvos (b. l. 56-57).

Liudytojas D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. liepos 4 d. atostogų laikotarpiu grįžo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, apsistojo pas draugę (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2018 m. liepos 6 d. iš ryto nuvyko (duomenys neskelbtini), aplankyti mamos I. B.. Jo mama gyvena kartu su R. A.. Prieš tai jis gyveno kartu su jais, tačiau išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). 2018-07-06 ryte pasiėmęs mamą, jie kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kuriame buvo iki 16 val., vėliau mamą parvežė į butą. 2018 m. liepos 7 d. apie 02.55 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną mama parašė žinutę, kad ją sumušė R. A.. Jis tuo metu miegojo ir apie 03.00 jam paskambino mama ir paaiškino, kad sumušė, jis pasakė, kad ji jo palauktų, nes jis atvažiuos. Iš karto automobiliu nuvyko į butą. Buto duris atidarė mama, iškart pamatė, kad mamos kairė ranka su mėlynėmis, ant mamos rankų matė kraujo dėmes, su mama kartu nuėjo į jos kambarį, kuriame ji jam parodė plaukų kuokštą. Iš karto mamai pasakė, kad skambina į policiją pranešti apie įvykį. Atėjęs R. A. norėjo su juo bendrauti, tačiau (duomenys neskelbtini) uždarė duris ir su juo nekalbėjo, kiek girdėjo kai jis kalbėjo už durų, kad neva sukonfliktavo su mama dėl neva jo mamos neištikimybės jam. Ant R. A. galvos matė sužalojimus. Daugiau mamos ir R. nieko neklausė, laukė policijos pareigūnų, nes R. buvo pakankamai agresyvus ir matėsi, kad neblaivus. Jo mama su R. gyvena tame pačiame bute. Kuomet gyveno kartu su mama ir R., būdavo tarp jų nesutarimų, panašių konfliktų, bei muštynių, tačiau į policiją niekuomet nesikreipė (b. l. 70).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad I. B. poodinės kraujosruvos kairio žasto visuose paviršiuose, kairiame juosmenyje, dešinėje pėdoje – iš viso 16 – padarytos kietu buku turinčiu ribotą paviršių daiktu. Sužalojimai padaryti apie savaitę laiko iki apžiūros ir spręsti apie jų padarymo eiliškumą šiuo atveju nėra galimybės. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiolika poveikių. Šiuo atveju daroma prielaida, jog vienas sužalojimas išsivystė nuo vieno poveikio. Suprantama, kad neatmetama galimybė, jog į vieną sužalotą sritį buvo suduota ir keli smūgiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti esant įvairioje padėtyse. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 67).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2018 m. liepos 7 d. 4.02 val. R. A. nustatytas 1,55 promilių girtumas (b. l. 94).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2018 m. liepos 7 d. 04.06 val. I. B. nustatytas 0,8 promilės girtumas (b. l. 49).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (nukentėjusiosios I. B. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga) leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis R. A. nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. birželio 12 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu, terorizuodamas padaryti savo sugyventinės I. B. sveikatai pavojingą veiką, sistemingai grasino savo sugyventinei išvyti ją iš namų ir sistemingai grasino panaudoti fizinį smurtą, naudojo psichinį smurtą, o 2017 m. birželio 12 d. apie 09:30 val. (duomenys neskelbtini), grasino panaudoti fizinį smurtą vydamas sugyventinę I. B. iš namų, todėl šie kaltinamojo veiksmai yra teisingai ir kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Be to, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (nukentėjusiosios I. B. ir liudytojo D. B. parodymai, specialisto išvada, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga) leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis R. A. 2018 m. liepos 7 d. apie 03.31 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu I. B. sugriebė už plaukų ir tampė po kambarį, nukentėjusiajai ištrūkus, sugriebė už kairės rankos žasto ir tampė po kambarį, padarydamas poodines kraujosruvas kairio žasto visuose paviršiuose, kairėje juosmens pusėje, dešinėje pėdoje, taip smurtaudamas savo šeimos narei – sugyventinei I. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas šeimos narei – kartu gyvenančiai sugyventinei – kaltinamojo R. A. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl ši kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamasis R. A. yra kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį apysunkį nusikaltimą, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. A. veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 140 str. 2 d.), bei vieną apysunkę nusikalstamą veiką (BK 145 str.), į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1). Vertinant R. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 76), psichikos ligų registruose neužregistruotas (b. l. 87, 88), priklausomybės ligų gydymas – įskaita nuo 1999-07-30, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 81), 2017 m. liepos 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 81), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, šeiminė padėtis – vedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam R. A. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, o už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės – terminuotas laisvės atėmimas. Šių bausmių dydžiai nustatytini artimi minėtų straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 75 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui bei paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 9, 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Tam, kad sulaikyti R. A. nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei nukentėjusiosios interesus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 12 d. 10.30 val. iki 2017 m. birželio 13 d. 16.05 val. (b. l. 95, 97) ir nuo 2018 m. liepos 7 d. 3.30 val. iki 2018 m. liepos 8 d. 16.32 val. (b. l. 100, 105), iš viso – keturios paros (BK 66 str. 2 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kompaktinis diskas (CD), esantis byloje (b. l. 48), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį :

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimu.

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimu;

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. A. įpareigojant: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nesilankyti baruose ir kitose viešose įstaigose, kuriose prekiaujama pilstomu alkoholiu; nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 12 d. 10.30 val. iki 2017 m. birželio 13 d. 16.05 val. ir nuo 2018 m. liepos 7 d. 3.30 val. iki 2018 m. liepos 8 d. 16.32 val., iš viso – 4 (keturias) paras, vieną sulaikymo dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską (CD), esantį byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.