Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės nepilnametės R. R. įstatyminei atstovei E. R., jų atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui, atsakovei D. S., jos atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės nepilnametės R. R., atstovaujamos įstatyminės atstovės motinos E. R., ieškinį atsakovei D. S., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė E. R. papildomai paaiškino, kad šuo mergaitei įkando du kartus į galvą. Patvirtino, kad iki teismo posėdžio atsakovė atlygino 1000 Lt neturtinės žalos dalį, todėl palaiko reikalavimą likusioje dalyje – 9000,00 Lt, ieškinio reikalavimo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ji atsisako, nes atsakovė turtinę žalą taip pat atlygino. Šiuo metu dukra psichologo nekonsultuojama, tačiau psichologė pasakė, kad ateityje konsultacija galimai bus reikalinga po metų dėl liekamųjų reiškinių po patirto streso. Tuo pagrindu reiškiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. S. papildomai paaiškino, kad 2012-07-20 apie 21 val. ji vedžiojo šunį Dzūkų gatvėje, ties savo namu. Šuo buvo su pavadžiu, bet be antsnukio, nes nespėjo jo uždėti. Šuo ištrūko ir pradėjo bėgti, vartai buvo atidaryti. Šuo jos komandų neklausė, nubėgo Dzūkų gatve ir ji pamatė ant kelio du tupinčius vaikus. Šuo palietė berniuką, o po to ir mergaitę parvertė. Bandė šunį stabdyti, šaukė, bet jis komandų neklausė. Iš garažo išbėgo trys vyrai, dar jai nepribėgus, jie nuvijo šunį ir pakėlė mergaitę. Ji toliau vijosi šunį, kad ko dar nepadarytų. Ji suprato, kad vaikams bus suteikta pagalba, todėl nusivijo šunį. Kai šunį pagavo ir perdavė sūnui, užėjo į G kiemą, ir kaip tik tuo metu greitoji juos išsivežė. Ji išsikvietė taksi ir nuvyko į priimamąjį sužinoti kas atsitiko mergaitei. Ten ji nerado R ir E, bei jokių duomenų jai niekas nesuteikė. Su taksi grįžo prie G namo, kur tuo metu atvežė ir mergaitę. Mergaitė jau šypsojosi, kraujo nesimatė, galva ties įkandimais buvo patepta „zelionka“ (briliantinė žaluma). G reiškė tik vieną reikalavimą – užmigdyti šunį. Šuo buvo užmigdytas kitą dieną. Ji prašė L. R. kontaktinio telefono, tačiau jo negavo. Klaidingai galvojo, kad G yra R mama. Kai skambino L. R., jis neatsiliepė. Nagrinėjant administracinę bylą sužinojo E. R. adresą, ėjo susitikti, bet gavo informaciją, kad jie ten negyvena. Manė, kad jie labai pyksta ir nenori su ja kontaktuoti, neatsiliepia telefonu, todėl tartis nebandė. Iki posėdžio atlygino 1000,00 Lt neturtinę žalą. Jos nuomone 9000,00 Lt suma nepagrįstai didelė.

Liudytoja A. G. teismo posėdyje parodė, kad 2012 metų vasarą, datos neprisimena, jos sūnus N ir R. R. žaidė jų nuosavo namo kieme. Įvykis įvyko ties garažu, t.y. įvažiavimu į jų kiemą. Ji tuo metu nebuvo namie ir nematė šuns užpuolimo momento. Bet ji greitai atbėgo ir pamatė kruvinus, rėkiančius vaikus. Atsakovės nematė, suprato, kad ji pabėgo su tuo šunimi. Iš vyro žodžių žino, kad vaikai atsitūpę žaidė, o palaidas atsakovės šuo, atbėgęs puolė vaikus. Vyrai stovėjo už 3-4 žingsnių, nuo vaikų. Vaikus nuvežė į priimamąjį, kartu buvo R tėtis. R veidas buvo kruvinas. Namuose R nesileido, kad ją apžiūrėtų, nes buvo labai išsigandusi. Panašiai ir priimamajame elgėsi, kai ją nuplovė, matėsi įkandimai galvoje, kaktoje. Priimamajame R sutvarkė, nurodė gydymą ir paleido. Iš priimamojo nuvažiavo pas juos į namus, po to, nuvežė R su tėčiu namo. Atsakovė atėjo vėlai vakare. Jos vizito tikslo ji nežino. Kadangi kaimynės šuo pabėga ne pirmą kartą, ji pasakė, kad nenori matyti jos šuns. Tas šuo ištisai pabėga, net kaimynų vaiką apkandžiojo. Tai ne pirmas kartas, kai atsakovė šunį gaudo. Atsakovės kiemas, išskyrus įvažiavimą aptvertas. Jos šuo voljere, bet kodėl jis taip dažnai išbėga, nežino, tiesiog gal paleidžia. Į ligoninę po įvykio jie nuvyko labai greitai. R baisiai atrodė, ji visa drebėjo, buvo šoke. Kaktoje viena žaizda buvo labai gili, kurią tikrai reikėjo siūti. Daktarai išplovė žaizdas, išvalė, dezinfekavo, paskiepijo, sutvarstė ir išleido namo. Jos sūnus didesnis, todėl jam pavyko apsiginti, jis buvo paguldytas šuns, bet jam pavyko nustumti šunį. Po įvykio jos vaikas tris paras nemiegojo.

Liudytojas R. G. teismo posėdyje parodė, kad 2012 metų vasarą, tikslesnės datos neprisimena, vakare, prie garažo, jis šnekėjosi su L. R., A. L. ir R. J.. Vaikai N ir R žaidė nuo jų nutolę apie 3 metrus. Jų sklypas aptvertas, o įvažiavime, ties garažu nėra tvoros. Vaikai buvo ties įvažiavimu į garažą. Šuns nematė, tik atkreipė dėmesį į garsą, kai moteris sušuko: „vaikai, šuo“. Kai atsisuko, šuo puolė pirma ant N, kuris atkišo ranką ir šuo griebė už rankos. Jie pradėjo bėgti link šuns. Tada šuo puolė R, pargriovė ir pradėjo kandžioti jos galvą. Kai atspardė nuo vaikų tą šunį, atsakovė už to šuns ir pasišalino. Tada atvažiavo žmona ir nuvežė vaikus į ligoninės priėmimo skyrių. Į ligoninę jis nevažiavo. Kai vaikus išvežė, gal po 20 min. atėjo atsakovė. Kalba vyko apie tai, kad nekviestų policijos. Jis pasakė, kad taip negalima daryti ir atsakovė išėjo namo. Daugiau kontaktų su atsakove nebuvo, tik atsakovės dukra buvo užvažiavusi pakalbėti apie vaikų sveikatą. Atsakovė per kaimyną prašė iš jo R kontaktinių telefonų. Anksčiau, tas šuo dažnai prabėgdavo pro jų namus. Tas pats šuo kaimynei pirštą apkandžiojo, bet ji niekur nesikreipė. Matė, kaip atsakovė pagavo šunį ir dingo.

Liudytojas L. R. teismo posėdyje parodė, kad 2012-07-20 jis su dukra nuėjo pas R. G., vaikai buvo kieme, rinko sraiges, po to kreidutėmis piešė ant numesto bloko. Jie buvo prie garažo, kai išgirdo žmogaus šauksmą: „šuo, šuo“. Vaikai buvo 10-12 metrų atstumu nuo jų, ties įvažiavimu į garažą. Kai atsisuko, pamatė atbėgantį šunį Haski veislės. Šuo šoko ant N, įkando jam į ranką, o po to, puolė R. Jis griebė R, o G savo sūnų N, kitas draugas puolė spardyti šunį, dėl ko šuo atšoko nuo vaikų ir pasileido bėgti. Kai šuo kando vaikus, matė atsakovę prabėgančią pro juos. Ji nubėgo paskui šunį. Kai pakėlė R, jos visas veidas buvo kruvinas, striukė taip pat. Nunešė į garažą, pradėjo valyti. Su A. G. nuvežė į priimamąjį, ten suteikė pagalbą. Buvo viena gili žaizda, bet prašė, kad jos nesiūtų, kad neliktų randai. Buvo apsiribota tik žaizdų išplovimu, dezinfekavimu, suleisti vaistai nuo pasiutligės. R išleido į namus, suaugusio asmens stebėjimui, nes reikėjo naktį stebėti, kad žaizdos nekraujuotų. Iš priėmimo nuvyko į G namus, nes draugas pranešė, kad iškvietė policiją. Po dokumentų suforminimo grįžo namo. Kol atvyko policija, atsakovė laukė kieme. Dukra po įvykio bijo šunų, net isteriškai, liepia kelti ant rankų. Negali nuvažiuoti pas uošvę. Bijo automobilių, motociklų garsų, nors prieš įvykį to nebuvo. Su juo atsakovė nebuvo susisiekusi. G parašė pareiškimą policijai už abu vaikus, nes N taip pat buvo sužalotas. Į ligoninę nuvyko po 5 minučių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės atstovės paaiškinimu, liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, nustatyta, kad 2012 m. liepos 20 d. apie 20-21 val. prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atsakovei D. S. priklausantis Haski veislės šuo, apkandžiojo mažametę R. R. gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jai kastinio tipo žaizdas galvos kairėje pusėje, kairiame smilkinyje, viršugalvyje (b.l. 9-11, 25). Vaikui tą pačią dieną buvo suteikta medicininė pagalba, vėliau atsiradus baimės jausmui, mergaitė buvo nukreipta psichiatro ir psichologo konsultacijai (b.l. 11). Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2012 m. liepos 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 61N-1840800-12 (b.l. 18) šuns savininkei D. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta administracinė nuobauda – 500,00 Lt bauda.

Įstatyme nurodoma, kad sveikatos sužalojimo atveju atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (CK 6.250, 6.267, 6.285 str.). Gyvūno savininko atsakomybė už gyvūno padarytą žalą yra griežta, taikoma ir neesant savininko kaltės (CK 6.248 str. 1 d., 6.267 str. 1 d.). Atsakomybė už gyvūno padarytą žalą netaikoma tik tokiu atveju, jei žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (6.267 str. 1 d.).

Bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad prieš įvykį šuo buvo laikomas savininkės (atsakovės) namo kieme (duomenys neskelbtini). Atsakovės paaiškinimu šuo buvo be antsnukio tačiau pririštas prie pavadėlio, jis ištrūko iš jos rankų ir pabėgo pro pravirus kiemo vartus. Atsakovės komandų šuo neklausė. Byloje nėra ginčo dėl vaiko užpuolimo vietos, ieškovės atstovės, liudytojų parodymais nustatyta, kad vaikai žaidė prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į garažą. Atsakovė šios aplinkybės neginčija, akivaizdu, kad vaikai buvo užpulti ne šuns laikymo vietoje, todėl nukentėjusio vaiko ar jo įstatyminių atstovų didelis neatsargumas, dėl kurio žalos atlyginimas gali būti mažinamas ar reikalavimas atlyginti žalą būtų atmestas, nenustatytas. Be to R. R. tėvas L. R. įvykio metu kartu su kitais asmenimis buvo netoli žaidžiančių vaikų ir suspėjo apginti vaikus ir nuvyti juos užpuolusį šunį. Taigi šiuo atveju būtent atsakovė, kaip šuns savininkė, neužtikrindama, kad šuo būtų pririštas ar laikomas uždarytas voljere, kad jokiomis aplinkybėmis nepabėgtų iš jo laikymo vietos ir nepadarytų žalos, pažeidė Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 1 TS – 204 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir auginimo Jonavos rajone taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. nevykdė pareigos užtikrinti, kad jai priklausantis gyvūnas nesužeistų ir negąsdintų žmonių, nedarytų žalos.

Atsakovės neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą šiuo atveju sieja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Atsakovės kaltė nėra būtina nagrinėjamo delikto sąlyga (CK 6.267 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos ir nenustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovei atsakomybė negalėtų būti taikoma ar ji būtų atleidžiama nuo atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str., 6.267 str. 1 d., 6.282 str. 1 d.).

Atsakovė nurodė ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės atstovės patirtą turtinę žalą atsakovė atlygino iki bylos nagrinėjimo pradžios (b. l. 36), todėl ieškovės atstovė šioje dalyje ieškinio atsisako ir pretenzijų nereiškia. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsakovei įvykdžius ieškovės reikalavimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, byla šioje dalyje yra nutrauktina (CPK 140 str., 293 str. 4 p.).

Atsakovė taip pat atlygino ir dalį patirtos neturtinės žalos – 1000,00 Lt, todėl ieškovės atstovė šioje dalyje palaiko savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 9000,00 Lt neturtinės žalos.

CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (šiuo atveju atsakovė) privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina visiškos žalos atlyginimo principą, o tai reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia ji būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl šuns užpuolimo R. R. neabejotinai buvo sužalota sveikata ir padaryta neturtinė žala. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertindamas neturtinės žalos pasekmes, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nustatyta, kad dėl šuns užpuolimo mažametei R. R. buvo padarytos negilios kąstinės žaizdos galvoje, mergaitei buvo suteikta vienkartinė medicininė pagalba iš karto po įvykio. Vertinant sužalojimų pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra tai patvirtinančių konkrečių medicininių dokumentų, atsižvelgiant į ieškovės atstovės bei liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, kad jie nebuvo sunkūs, padaryti sužalojimai buvo apdoroti medikamentais, tvarstyti ir siūti žaizdų nebuvo būtina, žaizdos buvo gydomos gydomuoju tepalu (b.l. 12). 2012-08-17 gydytojo apžiūros metu (b.l. 11) mergaitės kaktos kairėje pusėje matėsi likusios rausvai balzganos dėmelės (3mm, 4 mm ir 5 mm dydžio). Aplinkybė, kad po įvykio mergaitės galvoje būtų likę randai, nenustatyta. Taigi nukentėjusiajai dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pasireiškusios fizinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės (skausmas ir nepatogumai) nelaikytinos esminėmis ir sunkiomis.

2012-08-21 Išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis (b.l. 10) nustatyta, kad nukentėjusio vaiko tėvai kreipėsi į psichologą, kuris iš tėvų papasakotų įvykio aplinkybių bei apibūdintos mergaitės psichologinės būklės, padarė išvadą, kad įvykis neabejotinai turėjo neigiamos įtakos vaiko psichikai, kurios mastą ir galimas pasekmes įvertinti sudėtinga, buvo rekomenduota psichoterapinė pagalba. 2012-10-30 – 2012-11-13 laikotarpiu R. R. buvo pakartotinai 3 kartus konsultuota psichologo dėl išlikusios šunų baimės, po to, kai vasarą ji buvo užpulta ir apkandžiota šuns. Nustatytas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), pasireiškiantis išlikusia šunų baime, pastangomis išvengti susidūrimo su šunimis, atsiradusiu nesaugumo jausmu, miego sutrikimais ir neramiais sapnais. Paskirtas tęstinis psichologinis stebėjimas, nuspręsta taikyti psichoterapinį gydymą (b.l. 58,59), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šis gydymas buvo taikytas. VšĮ Jonavos PSPC pateiktais duomenimis (b.l. 65) nustatyta, kad iki 2012-07-20 įvykio R. R. psichologiniai sutrikimai nebuvo nustatyti, todėl pateikti ir išnagrinėti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, kad visi nurodyti psichologinio sutrikimo požymiai buvo vien tik šuns įkandimo pasekmė. Kita vertus ieškovės atstovės paaiškinimu nustatyta, kad šiuo metu mergaitė psichologo nėra konsultuojama ir duomenų apie tai, kad patirto streso pasekmės (liekamieji reiškiniai) pasireiškia šiuo metu, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į vaikui padarytus sužalojimus, jų pobūdį, vaiko amžių (įvykio metu buvo 2 metų ir 11 mėnesių amžiaus), įvykio aplinkybes, teismas pripažįsta, kad dėl šuns užpuolimo mažamečiui vaikui buvo sukeltas dvasinis sukrėtimas ir patirti išgyvenimai sukėlė tam tikras dvasinio pobūdžio pasekmės (CK 6.250 str. 1 d.), kurios, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra tiek ypatingai žymios, kad būtų galim tenkinti ieškovės atstovės reikalavimą visa apimtimi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (LR Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010), tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (resitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma bei nurodęs teismo pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į atsakingo asmens kaltę. Atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 str. 1 d.). Byloje liudytojų A. G. ir R. G. parodymais nustatyta, kad atsakovės šuo buvo pabėgęs jau ne pirmą kartą, anksčiau yra apkandžiojęs ir kitus asmenis. Todėl atsakovė, kaip rūpestinga ir apdairi gyvūno savininkė, turėjo numatyti, kad pabėgęs toks šuo gali padaryti žalos, ir jau po pirmojo karto pabėgus šuniui, imtis atitinkamų priemonių, kad tai nepasikartotų ir žalos atsiradimui būtų užkirstas kelias. Kadangi atsakovės kaltė pasireiškė elementarių, visiems žinomų saugumo reikalavimų, laikant naminį gyvūną, neužtikrinimu, toks atsakovės elgesys nagrinėjamoje situacijoje vertinamas kaip aplaidus ir nerūpestingas, pasireiškiantis didelio neatsargumo forma (CK 6.248 str.). Ir tai yra pagrindas priteisti didesnį žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusių asmenų kaltės kriterijai nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais įstatyme numatytais kriterijais (padarytos turtinės žalos dydis, kuris šiuo atveju nėra didelis (166,32 Lt), ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis ir kt.), nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakovė savo atsikirtimuose nenurodė ir teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog sužalotas buvo mažametis vaikas, į įvykio faktines aplinkybes, į tai, kad R. R. padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad dėl įvykio vaikas patyrė skausmą, stresą, į atsakovės kaltę, į tai, kad atsakovė iš dalies atlygino padarytą žalą, taip pat į įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. R. dėl atsakovės šuns užpuolimo buvo padaryta 3000 Lt neturtinė žala.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir neįrodyta aplinkybių, dėl kurių priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas (neįrodyta sunki atsakovės turtinė padėtis, nukentėjusiojo asmens kaltė, aplinkybė, jog dėl nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių - CK 6.248 str. 4 d., 6.251 str. 2 d., 6.282 str.), įgyvendinant įstatyme įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atlygino dalį – 1000,00 Lt dydžio nuostolių, iš atsakovės priteisiama 2000,00 Lt neturtinė žala.

Šioje byloje ieškovės atstovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1090,00 Lt išlaidos advokatui už suteiktas teisines paslaugas (b.l. 22, 23, 81), atsakovės turėtos išlaidos – 600,00 Lt išlaidos advokatui už suteiktas teisines paslaugas (b.l. 38, 59). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, bei į tai, kad dalį ieškinio reikalavimų, kurie buvo pagrįsti, atsakovė patenkino iki teismo sprendimo priėmimo, mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra – 90,00 Lt.

Nepaisant to, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkinamas iš dalies, teismas vertina, kad teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai (CPK 93 str. 1 d.), nes pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t.y. nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo funkcija, todėl išlaidų paskirstymo taisyklės, numatytos CPK 93 str. 2 d., šiuo atveju netaikytinos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės D. S. ieškovės atstovės E. R. naudai yra priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1090,00 Lt už suteiktą teisinę pagalbą, o valstybei iš atsakovės priteistina 90,00 Lt mokėtino žyminio mokesčio ir 11,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 101,90 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės nepilnametės R. R. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo atlyginti 166,32 Lt turtinę žalą, ieškovei atsisakius šio reikalavimo.

Priteisti iš atsakovės D. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės įstatyminės atstovės E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1090,00 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 101,90 Lt (vieną šimtą vieną litą 90 centų) bylinėjimosi išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.