- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-287-186/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Audronė Rimienė, Kęstutis Čilinskas
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei V. S.
atsakovui A. S.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo ir teisinių pasekmių, susijusių su santuokos nutraukimu. Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. S. pareiškė ieškinį atsakovui A. S. , kuriuo prašė: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės bei palikti ieškovei dabartinę pavardę – S.; nustatyti sūnaus M. S. , gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters M. S. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei priteisti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės nuo pareiškimo padavimo dienos bei išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos, iš viso po 18 000 Lt kiekvienam vaikui; padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisiant 3/4 dalis turto, o atsakovui – 1/4 dalį, bei priteisti ieškovei natūra 20160/40704 dalis nebaigto statyti namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 421/1000 dalimis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovui priteisti iš jos 67 706 Lt dydžio kompensaciją už jai natūra tenkančiąją atsakovo turto dalį, kompensacijos mokėjimą atidedant dviems metams; priteisti ieškovei iš atsakovo neturtinei žalai atlyginti 10 000 litų; priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas teisme bei sumokėtus mokesčius už bylai reikalingus dokumentus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo neištikimas, smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės bei dėl ieškovės nuolatos patiriamo streso priteisti ieškovei minėto dydžio kompensaciją moralinei žalai atlyginti. Teigė, kad ieškovė viena rūpinosi vaikais ir materialiai juos išlaikė, dėl ko vaikai išreiškė norą gyventi su ja. Nurodė, kad atsakovas yra jaunas, sveikas vyras, galintis dirbti bei mokėti prašomą vaikams išlaikymą ir įsiskolinimą už jį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė priteisti jai 3/4 dalis sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistina didesnė turto dalis, priteisti jai turtą natūra bei įpareigoti ją išmokėti atsakovui nurodytą kompensaciją, atidedant jos mokėjimą dvejiems metams.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos priteisimo tenkinti, kitoje dalyje ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai jį kaltina dėl santuokos iširimo, nes pati piktnaudžiavo alkoholiu, prastai rūpinosi buitimi. Prašė priteisti vaikams po 300 Lt išlaikymo kas mėnesį, nes atsakovas turi dvi stuburo išvaržas bei nedideles ekonomines galimybes. Pažymėjo, kad visą laiką gyveno su šeima ir pagal savo išgales ją rėmė, todėl atmestinas ieškovės prašymas priteisti vaikams išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad ieškovės prašomas padalinti turtas – sklypo dalis ir namo dalis, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso atsakovui asmenine nuosavybe, nes atsakovas šį turtą įsigijo pardavęs sodo namą, kurį buvo įsigijęs pardavęs UAB „Lietuvos Aidas“ akcijas, už kurias buvo sumokėjęs savo asmeninėmis bei tėvų dovanotomis valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tėvų dovanotais pinigais.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, patiekė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečių vaikų interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove bei išlaikymo vaikų naudai iš atsakovo priteisimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės; ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę; priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 2000 Lt neturtinės žalos; nustatė sūnaus M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt iki vaikų pilnametystės bei įsiskolinimą už išlaikymą už trejus metus, viso 36 000 Lt; priteisė ieškovei 3/4 dalis bendrojoj jungtinėj nuosavybėj buvusio turto, o atsakovui - 1/4 dalį turto; nustatė priverstinę hipoteką atsakovo turto daliai; priteisė iš atsako ieškovei jos patirtas dėl bylos nagrinėjimo išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes byloje esantys įrodymai patvirtino atsakovo žiaurių elgesį su ieškove bei tai, kad atsakovas paliko šeimą, visiškai ja nesirūpino ir neteikė vaikams išlaikymo. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau ieškovės prašomo neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 2000 Lt atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, bei įvertinęs jo veiksmų padarinius. Sūnaus M. S. gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove, atsižvelgdamas į Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą bei į šalių valią. Dukros M. gyvenamosios vietos su viena iš šalių nenustatinėjo, nes ji tapo pilnamete. Teismas konstatavo, kad atsakovas gera valia vaikams materialinio išlaikymo neteikė ir neteikia, su vaikais nebendrauja, yra darbingas, todėl priteisė iš atsakovo vaikams materialinį išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus po 500 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. lapkričio 21 d. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteisė 3/4 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo 20160/40704 dalių su 421/1000 dalim žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 422000 Lt vertės, o atsakovui priteisė 1/4 dalį minėto turto. Teismas atmetė ieškovės prašymą dėl viso turto natūroje jai priteisimo, nes nustatė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių pastarąjį prašymą pagrindžiančių įrodymų. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams bei išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, ieškovės ir vaikų naudai nustatė priverstinę hipoteką atsakovui priteistai 1/4 turto daliai.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S., atstovaujamas advokato Kęstučio Čilinsko, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė eilę CPK normų, nes sprendime vertino tik ieškovės ir jos atstovės pateiktus įrodymus, bet neaptarė ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų, Vaikų teisių apsaugos tarnybos pozicijos, neišklausė vaikų nuomonės, nurodė, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, nors dalyvavo visuose, išskyrus tą, kuriame buvo paskelbtas sprendimas. Teigia, kad teismas, pažeisdamas teisės normas bei nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) formuojamos teismų praktikos, nagrinėdamas byloje klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, neįtraukė pilnametės dukters M. S. bei nepilnamečio sūnaus M. S. , sulaukusio 16 metų, atitinkamomis šalimis, ko pasėkoje išlaikymą priteisė ieškovei, be to, teismas neįtraukė į bylą kreditoriaus AB „Hansabankas“, iš kurio, ieškovės teigimu, buvo paimta paskola šeimos reikmėms, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teigia, kad teismas, nepaisydamas šalių valios bei nesilaikydamas LAT formuojamos vienodos teismų praktikos, turtą padalijo tokiu būdu, kuris sukels tarp šalių dar didesnį konfliktą, nes toks teismo sprendimas įpareigojo šalis bei vaikus gyventi viename būste, nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški.
Atsiliepimas
Ieškovė V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas nedalyvavo dviejuose posėdžiuose iš eilės bei nepateikė savo atsiliepimo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Pažymi, kad vaikų nuomonė buvo išreikšta vaikų rašytiniais pareiškimais teismui, be to dėl pagrindinių vaikus liečiančių klausimų – vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams teikimo būtinumo, tarp šalių nebuvo kilęs ginčas. Nurodo, kad AB „Hansabankas“ nebuvo įtrauktas į bylą, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu paskolą grąžino. Teigia, kad teismo nustatytas turto padalijimas natūra nepažeidžia šalių teisių, nes šis turtas (nebaigtas statyti namas ir žemės sklypas) nėra šalių būstas, šalys ir vaikai jame negyvena.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisė išlaikymą šalių sūnui M. S. , gimusiam (duomenys neskelbtini) po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2007 m. lapkričio 21 d. iki jo pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. lapkričio 21 d., bei išlaikymą šalių dukrai M. S. , gimusiai (duomenys neskelbtini) po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2007 m. lapkričio 21 d. iki jos pilnametystės, t.y. iki 2008 m. gegužės 2 d. ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. lapkričio 21 d. Teismas taip pat nustatė nepilnamečio M. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Šios skundžiamo sprendimo dalys tiesiogiai, o sprendimo dalis dėl turto padalinimo netiesiogiai liečia vaikų teises ir interesus. Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. CK 3.203 str. 1 d. nustato, kad išlaikymui priteistinos lėšos, turtas, yra vaiko nuosavybė. Nors nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 str. 1 d.), bet, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai (CK 3.164 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje šalių sūnus M. yra sulaukęs 14 metų amžiaus ir įgijo ribotą veiksnumą (CK 2.8 str.), o duktė M. sprendimo priėmimo metu ne tik buvo įgijusi ribotą veiksnumą, bet ir tapo pilnamete. Esant tokiai procesinei situacijai teismas privalėjo įtraukti juos dalyvauti byloje atitinkamai šalimi ar kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 38 str. 2 d.). Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – 2006 m. sausio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-346/2006, 2003 m. kovo 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003 (LR CPK 4 str.). Ieškovės atsiliepime išdėstytas atsikirtimas, kad vaikų nuomonė byloje buvo nustatyta, nėra pagrindas atmesti apeliacinio skundo argumentus. Byloje esančiame 2007 m. gruodžio 11 d. buities tyrimo akte yra išdėstyta tik vaikų nuomonė dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų požiūris į atsakovo elgesį šeimoje. M. S. buvo apklausta 2008 m. spalio 2 d. teismo posėdyje. Tačiau šiame posėdyje ji buvo išklausyta kaip liudytoja, įspėjus apie baudžiamąją atsakomybę ir apklausta buvo vėl tik apie atsakovo elgesį. Toks vienpusiškas vaikų nuomonės sužinojimas negali būti prilygintas jų dalyvavimui byloje sprendžiant išlaikymo priteisimą. Juolab, kad aritmetiškai didesnę reikalaujamo priteisti išlaikymo dalį sudaro įsiskolinimas. Teismas pasinaudojo CPK 376 str. 3 d. įtvirtinta teise ir viršijo pareikštus reikalavimus – priteisė atsakovui 1/4 dalį turto natūra, nors toks reikalavimas ir nebuvo pareikštas. Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, teismas šią sprendimo dalį susiejo su išlaikymo priteisimu ir nustatė priverstinę hipoteką. Atsakovas tik apeliaciniame skunde, kas patvirtina jo ypatingą pasyvumą procese, užsimena apie galimybę priteisti įsiskolinimą turtu. Tačiau netinkamas atsakovo procesinis elgesys negali turėti įtakos vaikų teisėms. Tokiu atveju teismas, vykdydamas aktyvumo byloje priedermę, turėjo apsvarstyti išlaikymo priteisimą natūra, suteikiant galimybę šiuo kausimu pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims. To nepadarius procesinis įstatymas pritaikytas netinkamai ir dėl šio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi skundžiamas sprendimas priimtas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių, o įstojimas į bylą apeliaciniame procese negalimas, panaikinus sprendimą byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p.). Grąžinant bylą naujam nagrinėjimui bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.