Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad E. A. ir A. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu E. A. ir A. A. buvo įgiję nekilnojamojo turto – sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). A. A. mirė (duomenys neskelbtini) Po A. A. mirties niekas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėja pažymėjo, kad E. A. po savo sutuoktinio mirties santuokoje įgytą turtą – sodo namelį - valdė ir naudojosi juo kaip savu, rūpinosi turto išlaikymu, jį prižiūrėjo, atliko pavasario darbus, mokėjo mokesčius, nupirko žemės sklypą, esantį po sodo nameliu. Tokiais savo veiksmais per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą E. A. faktiškai priėmė po sutuoktinio A. A. mirties likusį palikimą: sodo namelį bei turėtus buities reikmenis (rūbus, daiktus), kuriuos išdalijo kitiems asmenims.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Prašymų papildyti bylos medžiagą iki teismo posėdžio negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: E. A. ir A. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (9 b. l.)¹. A. A. metais statinio priėmimo naudotis akto pagrindu nuosavybės teise įgijo sodo pastatą ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie registruoti A. A. vardu (14-15, 20, 23 b. l.). A. A. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje su E. A. (10, 43, 48 b. l.). Po A. A. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (7 b. l.). Palikėjas testamento nebuvo sudaręs. Pareiškėja ir A. A., miręs (duomenys neskelbtini), yra E. A. ir A. A. vaikai (12,13, 43, 48 b. l.). E. A. mirė (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Tuo pagrindu 2012-06-12 E. A. palikimą priėmė pareiškėja (8 b. l.).

(duomenys neskelbtini) metais, kai mirė A. A., Lietuvos Respublikoje galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). Galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalis iš esmės numatė dabartiniam teisiniam reguliavimui tapačius palikimo priėmimo būdus, kurių vienas yra faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 3 dalis).

E. A. ir A. A. iki A. A. mirties buvo sutuoktiniai. E. A. paveldi pagal įstatymą kaip sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis). Nesant palikėjo testamento ir nesant duomenų, kad iš E. A. paveldėjimo teisė būtų atimta, ji turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Nei pareiškėja, nei A. A., miręs (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos po jų tėvo A. A. mirties neužvedė, kitų pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. A. po sutuoktinio mirties toliau naudojosi ir rūpinosi visu turtu kaip savo, po jo mirties įsigijo žemės sklypą, ant kurio pastatytas sodo pastatas, mokėjo sodo bendrijos mokesčius (17, 21, 24, 25-27, 30-31 b. l.), todėl teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. A. po savo sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėja yra priėmusi E. A. turto dalį, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos M. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.