Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Gražina Gudžiūnienė Baudž. byla Nr. 1A–354-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; 2.1.15.3 (S)

2008 m. spalio10 d..

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

civilinio atsakovo Žalgirių vidurinės mokyklos atstovams Ritai Kasanavičienei, Valentinui Pocevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir civilinių atsakovų V. S. ir Z. S. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-06-16 nuosprendžio, kuriuo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis LR BK 63 str. 9 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - ketveri metai laisvės atėmimo.

Remiantis LR BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Remiantis LR BK 86 str. paskirta auklėjimo poveikio priemonė – M. S. atidavimas tėvams ugdyti ir prižiūrėti, iki nepilnamečiui sukaks aštuoniolika metų.

Priteista iš M. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 3 946,80 Lt gydymo išlaidų, nesant galimybės šios sumos išieškoti iš M. S., nuspręsta šią sumą subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškoti iš V. S. ir Z. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 9 d., apie 8.45 val., Žalgirių vidurinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, iš asmeninio nesutarimo paskatų tyčia sudavė kumščiu R. M. vieną smūgį į petį bei vieną smūgį į pilvą. Dėl suduoto smūgio į pilvą R. M. buvo padarytas pilvo sumušimas, blužnies plyšimas, kraujavimas į pilvo ertmę, antrinė mažakraujystė, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs realų pavojų jo gyvybei.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir prašo sušvelninti bausmę, o civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai nustatė visas bylos aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino ir dėl to paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, į jo elgesį po nusikaltimo padarymo, kad iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jokių sunkių pasekmių nenorėjo, atsiprašė nukentėjusiojo ir padedant tėvams gera valia atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nors civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo pareikštas.

Anot apelianto, apylinkės teismas, visiškai tenkindamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį, neatkreipė dėmesio į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta Žalgirių vidurinėje mokykloje, kur jis mokosi. Teigia, kad remiantis LR civilinio kodekso 6.276 str., į bylą civiliniu atsakovu turėjo būti įtraukti ne jo tėvai, o minėta mokymo įstaiga. Kadangi apylinkės teismas šio klausimo neišsprendė, prašo civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde civiliniai atsakovai V. S. ir Z. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti jų sūnui M. S. paskirtą bausmę, o civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Prašymą sušvelninti bausmę grindžia tais pačiais motyvais kaip ir apeliantas M. S. ir nurodo, kad remdamasis LR BK 91 str. 3 d. teismas nuteistajam turėjo paskirti pusę minimalios bausmės, numatytos LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje.

Be to, nurodo, kad jie nepagrįstai į bylą įtraukti civiliniais atsakovais. Teigia, kad remiantis LR CK 6.276 str. 2 d. nuostatomis civiliniu atsakovu į bylą turėjo būti įtraukta Žalgirių vidurinė mokykla, o ne jie, nes nusikalstama veika buvo padaryta jų sūnaus M. S. mokymosi įstaigoje. Teigia, kad apylinkės teismas šio klausimo nesprendė ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad nesant galimybės išieškoti iš M. S. Sveikatos apsaugos ministerijai priteistą 3 496,80 Lt sumą civiliniam ieškiniui atlyginti, šią sumą subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškoti iš jų. Kadangi jie į bylą kaip civiliniai atsakovai įtraukti be pagrindo, prašo civilinį ieškinį perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Tačiau tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad padarytą žalą privalo atlyginti jie, prašo sumažinti priteistą sumą civiliniam ieškiniui atlyginti. Prašymą sumažinti priteistos žalos sumą grindžia sunkia materialine padėtimi. Nurodo, kad nuteistasis M. S. yra nepilnametis, mokosi vidurinėje mokykloje, savo asmeninio turto neturi, vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis yra tėvo gaunama neįgalumo pensija. Nukentėjusiajam padarytą tiesioginę žalą gera valia atlygino iš šeimos santaupų, o dalį pinigų pasiskolino. Teigia, kad į šias aplinkybes apylinkės teismas neatsižvelgė.

Nuteistojo gynėjas bei civilinė atsakovė Z. S. prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo M. S., civilinių atsakovų Z. S. ir V. S. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam M. S. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Apeliantas M. S. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, jis priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). M. S. anksčiau teistas už nusikaltimą nuosavybei bei turtinėms teisėms ir interesams, teistumas jam nėra išnykęs. Administracine tvarka nebaustas. Tai, kad M. S. nusikalto nebe pirmą kartą, rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taip pat atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, charakterizuojamas teigiamai, bei į bausmės tikslus.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė nuteistajam M. S. yra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. S., tinkamai įvertino jo asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad M. S., nors ir būdamas nepilnametis, nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, nes anksčiau jis buvo teistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d., padarymą. Be to, apeliantai remiasi LR BK 91 str. 3 d., kuri numato, kad skiriant nepilnamečiui laisvės atėmimą, šios bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio, pagal kurį kvalifikuojamas nusikaltimas, sankcijoje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. S. pirmosios instancijos teismas taikė BK 91 str. 3 d. normas, nors to nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir nenurodė, paskyrė mažesnę bausmę, negu LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nuteistojo M. S. ir civilinių atsakovų V. S. ir Z. S. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Tačiau pagrįstas apeliantų apeliacinių skundų argumentas, kad civiliniu atsakovu į bylą turėjo būti įtraukti ne tiktai nusikalstamą veiką padariusio nepilnamečio tėvai, bet ir įstaiga, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, tai yra Žalgirių vidurinė mokykla, nes nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo šios institucijos prižiūrimas. Pagal LR civilinio kodekso 6.276 str. nuostatas ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas nepilnamečiui nuo 14 metų kaip savarankiškam prievolių subjektui, o jeigu jis neturi pakankamai turto žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami jo tėvai. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo institucijos prižiūrimas. Šioje byloje ieškinys pareikštas tik nusikalstamą veiką padariusiam nepilnamečiui M. S. ir jo tėvams. Civiliniu atsakovu į bylą turėjo būti įtraukta ir Žalgirių vidurinė mokykla, tačiau to nebuvo padaryta. Tą padarė apeliacijos teismas.

Šiuo atveju pareiga atlyginti žalą pagal įstatymą tenka nepilnamečiui, o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą privalo atlyginti mokymo įstaiga, jeigu neįrodo, kad žala buvo padaryta ne dėl jos kaltės.

Šiuo atveju, nors Žalgirių vidurinės mokyklos atstovai teigia, kad nėra mokyklos kaltės, nes viskas įvyko labai greitai ir per pertrauką, tačiau tuo metu nuteistasis buvo šios mokymo įstaigos priežiūroje. Ji už mokinio elgesį atsakinga ne tik pamokų, bet ir pertraukų metu ir privalo užtikrinti mokinių saugumą mokykloje.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų( BPK328 str. 4 p.)

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. S. ir civilinių atsakovų V. S. ir Z. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

2008-06-16 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

Iš M. S. Valstybinei ligonių kasai priteisti 3946,80 Lt gydymo išlaidų, o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškoti iš Žalgirių vidurinės mokyklos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.