Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (esantis nedraudiminiame laikotarpyje nuo 2024-09-30), anksčiau teistas, paskutinius kartus teistas: 1) Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 10 metų, 2017 m. balandžio 11 d. paleistas atlikęs bausmę; 2) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme, jam paskirtos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 4 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones bei automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 610 Eur – konfiskavimas. Arešto bausmę atlikęs 2021 m. spalio 28 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Ž. pažeidė viešąją tvarką: jis 2024 m. liepos 2 d., apie 15 val., viešoje vietoje – gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia griebė Š. Š. už kaklo, pargriovė jį ant žemės, po to spyrė į galvos sritį, Š. Š. atsistojus, spyrė jam į krūtinės sritį, tokiu būdu padarė jam netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakaliniame-išoriniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sugadino Š. Š. turtą: šalmą, korekcinius akinius, kelnes, elektrinį motorolerį „Citycoco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis K. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2024 m. birželio mėn. pabaigoje nuvykęs į darbą sužinojo, jog jam nebus išmokėtas darbo užmokestis, dėl to labai susinervino ir dvi dienas iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus. 2024 m. liepos 2 d. dienos metu jis taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio visai nepamena įvykio aplinkybių. Prisimena tik tai, kad kažkas jam į akis papurškė ašarinių dujų, po to prisimena, kaip policijos pareigūnai jį pargriovė ir uždėję antrankius atvežė į policijos komisariatą. Su pareikštu įtarimu sutinka, t. y. kad jis 2024 m. liepos 2 d., apie 15 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, užpuolė elektriniu paspirtuku važiavusį asmenį, jį pargriovė, po to kelis kartus jam įspyrė bei sugadino jam priklausančius daiktus. Dėl kokių priežasčių jis užpuolė nukentėjusįjį, nežino, nepamena. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka bei atlygino dalį (150 Eur) nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024-07-02 tarnybiniu pranešimu;

2024-07-02 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais;

2024-07-03, 2024-10-10, 2024-10-11 nukentėjusiojo Š. Š. apklausų protokolais;

2024-07-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 576/2024 (03);

2024-07-15 – 2024-08-07 kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolu;

2024-08-09 – 2024-09-16 policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad K. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai nepriimtini moralės požiūriu, kad tokiu elgesiu jis demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to gali būti kitam asmeniui sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta sveikata, sugadintas svetimas turtas, sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Todėl tokia kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nukreiptą į viešąją tvarką, kurio papildomi objektai yra kito žmogaus sveikata bei svetimas turtas. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, taip pat už nužudymą, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tarp jų ir už girto pasirodymą viešoje vietoje, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, paskirtų baudų nemoka, SODROS duomenimis, yra nedraudiminiame laikotarpyje nuo 2024-09-30. Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, jo dydį nustatant didesnį nei apskaičiuotas šios bausmės vidurkis, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų) bei per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam Š. Š. nusikalstama veika padarytą 1 600 Eur turtinę žalą (prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu klaidingai nurodyta, jog padaryta 840 Eur turtinė žala) (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, K. Ž. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas K. Ž. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 2 d. 15.30 val. iki 2024 m. liepos 3 d. 16.42 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintinos.

Nukentėjusysis Š. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 600 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dėl įvykio metu sugadintų daiktų jam buvo padaryta 840 Eur turtinė žala, dėl turėto 10 d. nedarbingumo prarado 760 Eur pajamų, todėl nusikalstama veika jam buvo padaryta iš viso 1 600 Eur turtinė žala. Be to, įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jį kurį laiką pykino, jam buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, taip pat jis patyrė išgąstį, pažeminimą, tad dėl šio įvykio jis patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertina 1 000 Eur. Ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, įrodyti kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl nusikalstamų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo veikos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu. Bylos duomenimis, kaltinamasis K. Ž. su nukentėjusiuoju Š. Š. sudarė susitarimą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis atlygino dalį (150 Eur) nukentėjusiajam padarytos žalos, o likusią dalį – 2 450 Eur – įsipareigojo atlyginti iki 2025 m. spalio 10 d. Todėl nukentėjusiojo Š. Š. ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo K. Ž. nukentėjusiojo Š. Š. naudai priteistina 2 450 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 268,04 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamojo K. Ž. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 268,04 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų) bei per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam Š. Š. nusikalstama veika padarytą 1 600 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Ž. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų) bei per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam Š. Š. nusikalstama veika padarytą 1 600 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. Ž. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 2 d. 15.30 val. iki 2024 m. liepos 3 d. 16.42 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo Š. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo K. Ž. nukentėjusiojo Š. Š. naudai priteisti iš viso 2 450 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo K. Ž. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 268,04 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.