Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 8 d., 19.07 val., (duomenys neskelbtini) vairavo V. M. vardu registruotą transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.40 %), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyjeJonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. nutarimu administracinę teiseną prieš A. S. nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, sudėties. Priverstinai nuvežtą transporto priemonę grąžino savininkui arba jo įgaliotam asmeniui.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarimą ir A. S. skirti nuobaudą ATPK 130² straipsnio sankcijos ribose – 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu.Institucija mano, kad Jonavos rajono apylinkės teismas formaliai įvertino surinktus įrodymus, pažeidėjo asmenybę, kitus jį charakterizuojančius duomenis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina A. S. vairavus automobilį esant neblaiviam. Ši aplinkybė tiesiogiai patvirtinama policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Policijos pareigūnų parodymai, duoti teismui yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, detalūs. Pareigūnų parodymai taip pat sutampa su kita byloje surinkta medžiaga. A. S. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus tarp jų ir už KET pažeidimus. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog A. S. paskyrus papildomą nuobaudą – ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju transporto priemonės savininkė V. M. neįvertino visų galimų jai nuosavybės teise priklausančio turto, transporto priemonės, panaudojimo pasekmių.Vertinant byloje esančius duomenis, Institucija mano, kad A. S. veiksmai buvo priešingi teisei ir toks jo elgesys buvo sąmoningas ir valingas veikimas. Mano, kad teismo išvada, jog pažeidėjo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, yra nepagrįsta. Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog A. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Institucija apeliaciniame skunde teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina A. S. vairavus automobilį esant neblaiviam. Teigia, jog ši aplinkybė tiesiogiai patvirtinama policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nei vienas iš policijos pareigūnų tiesiogiai nematė ar A. S. vairavo automobilį ar ne. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, A. S. miegojo ant automobilio galinės sėdynės. Policijos pareigūnams liudytojas G. K. paaiškino, kad matė kaip į stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis ir iš vairuotojo vietos išlipo neblaivus vairuotojas, kuris nuėjo atsigulti ant automobilio galinių sėdynių. Taigi policijos pareigūnai A. A. ir D. S. savo tarnybiniuose pranešimuose ir apklausti pirmos instancijos teisme parodė tas aplinkybes, kurias jiems paaiškino liudytojas G. K.. Vertinant liudytojo G. K. parodymus atkreipiamas dėmesys, kad įvykio vietoje apklaustas policijos pareigūnų jis parodė, jog matė kaip į (duomenys neskelbtini) aikštelę atvažiavo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo neblaivus vairuotojas, kuris persėdęs į automobilio galinę sėdynę atsigulė. Šias aplinkybes patvirtina ir garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas G. K. pokalbis, kurio metu jis nurodė analogiškas aplinkybes. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas G. K. apklaustas pirmos instancijos teisme šių aplinkybių nebepatvirtino. Liudytojas parodė, kad eidamas į krepšinio aikštelę pamatė, kaip ta mašina atvažiavo, iš vairuotojo pusės išlipo moteris. Daugiau kaip po valandos grįžtant pamatė, kad mašina tebestovi toje pačioje vietoje, o ant galinės sėdynės miega administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atradęs vienas nerakintas dureles, jas atsidaręs nuo galinės sėdynės šalia miegojusio pažeidėjo paėmė ten buvusį mobilų telefoną. Tada nuėjo į vaikų namus, nes ten gyvena jo brolis, sėdėjo ir auklėtoja A. N.. Pasiūlė jam iškviesti policiją, kad pasakytų jog neblaivus vairavo. Visi matė, kad automobilyje buvo alkoholio butelių, aplink zujo daug vaikų. Tą dieną buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – marihuanos, pavogė telefoną ir norėdamas nuslėpti savo nusikaltimą, iš savo telefono iškvietė policijos pareigūnus nurodydamas, kad šis žmogus vairavo išgėręs. Nors atvykusiems pareigūnams sakė, kad tiksliai nematė kaip viskas buvo, tačiau pareigūnas pasakė rašyti mačius, kad nebūtų melagingas pranešimas. Taigi esant prieštaringiems liudytojo G. K. parodymams, būtina juos patvirtinti arba paneigti kitais bylos duomenimis. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. nuosekliai parodė, kad automobilį vairavo ne jis, o A. K.. Liudytoja A. K. taip pat patvirtino, kad automobilį vairavo ji, o grįžus į kiemą A. S. persėdo į galinę automobilio sėdynę ir pasiliko mašinoje, nes buvo susitarę, kad neblaivus nesirodys vaikams. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis konstatuojama, kad liudytojo G. K. parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl remiantis vien tik liudytojo G. K. pirminiu paaiškinimu negalima A. S. patraukti administracinėn atsakomybėn. Tuo tarpu byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. S..Pažymima, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, todėl tokiais atvejais būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130² straipsnio 1 dalį A. S. nutraukti jo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl naikinti šį procesinį sprendimą Institucijos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.