Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties, kuria įtariamajam M. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 16 d.

Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

M. B. įtariamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn., įsitraukė į R. L., K. Č., D. B. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veiklą (duomenys neskelbtini) mieste, bei sutiko kontrabandos būdu gabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, surasti bendrininkus, juos užverbuoti, surasti šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims pirkėjus bei vykdyti kitas užduotis. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. kovo 7 d., taip pat į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukti A. E., D. K., R. D., R. R., bei parinkti nusikaltimams daryti bendrininkai S. K., D. K. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, o R. L. vadovaujant šio nusikalstamo susivienijimo veiklai, kuri pasireiškė bendrininkų sutelkimu bendrai nusikalstamai veiklai, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, įtariamasis M. B., vykdydamas R. L. nurodymus, parinkdavo ir verbuodavo bendrininkus, užtikrindavo kontrabandos būdu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę įvežtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą ir laikymą bei realizavimą Jungtinėje Karalystėje, bei vykdė kitas užduotis, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant konkrečius sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę.

Tokie M. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Be to, M. B. įtariamas tuo, kad veikdamas kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., K. Č., D. B. A. E., D. K., R. D. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu S. K., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų bei kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: 2007 m. rugsėjo 8 d. mėn. iki 2007 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu, atlikdamas savo vaidmenį ir derindamas savo veiksmus su R. D. ir R. L. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, paėmė į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus ?? 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių ir iki 2007 m. spalio 5 d., 21 val. 10 min. neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol penkis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus ?? 79-8 „Baikal“ ir devynis 9 mm šovinius paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos metu, o ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus ?? 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devyniasdešimt vieną 9 mm kalibro šovinių iki 2007 m. lapkričio 10 d. realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis.

Tokie M. B. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Be to, M. B. įtariamas tuo, kad veikdamas kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., K. Č., D. B. A. E., D. K., R. D., R. R. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. K., D. K. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų bei kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: 2007 m. gruodžio 6 d., 20 val. 10 min., atlikdamas savo vaidmenį ir derindamas savo veiksmus su R. D., perėmė iš R. R. į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus tris savadarbio būdu perdirbtus dujinius pistoletus ?? 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinių, kuriuos neturėdamas leidimo gabeno automobiliu „XXXX XXX“, valst. Nr. XXXXXX, Jungtinėje Karalystėje, kol 2007 m. gruodžio 7 d., 20 val. 22 min. juos paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos ir sulaikymo metu.

Tokie M. B. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

2010 m. gegužės 31 d. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00032-08 M. B. buvo pareikšti įtarimai ir jis pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartimi įtariamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2010 m. birželio 6 d. išdavė įtariamajam M. B. Europos arešto orderį.

M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2010 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi įtariamajam M. B. paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį ir nustatė trijų mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi suėmimo terminas įtariamajam M. B. pratęstas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 16 d.

Įtariamojo nuomone, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, kadangi Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Pasak įtariamojo, pratęsti kardomąją priemonę šiuo pagrindu galima tik tuo atveju, jei byloje yra surinkti duomenys, kurie leidžia manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje ir toliau darys naujus nusikaltimus.

Skunde taip pat nurodoma, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Vilniaus apygardos teismas spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą visiškai neatsižvelgė į BPK 127 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reikalavimą, nepratęsti suėmimo termino. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00032-08 vyksta nuo 2008 metų, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl jo šiuo metu neatliekami, nepagrįstai laukiama kol bus parsiųsti iš Jungtinės Karalystės dar du įtariamieji, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nededa pakankamai pastangų, kad procesas būtų greičiau užbaigtas, iki šiol yra įteiktas tik pranešimas apie neva padarytas nusikalstamas veikas, atlikta apklausa bei parodymai atpažinti, supažindintas su surinktais duomenimis. Todėl mano, kad Vilniaus apygardos teismo teiginiai, kad byla yra sudėtinga dėl tiriamų nusikalstamų veikų apimties, atliekamų procesinių veiksmų gausos, reikalingas duomenų gavimo iš užsienio valstybės įstaigų ir kt. yra nepagrįsti.

Įtariamojo nuomone, Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą neatsižvelgė į tai, kad jo atžvilgiu suėmimas taikomas ilgą laiką ir taip pažeidžia žmogaus teises. Pasak įtariamojo, baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Skunde pažymima, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kadangi byloje nėra duomenų, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šių tikslų nebūtų galima pasiekti. Prašo atsižvelgti į tai, kad 2010 m. birželio 3 d. mirė jo tėvas, todėl grįžo į Lietuvą, nori būti su savo šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, šiuo metu nedirba, tačiau paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę įsidarbintų, iš Jungtinės Karalystės grįžtų jo sugyventinė ir dukra.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo M. B. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam M. B., BPK 119 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio nuostatų reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti.

Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis M. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra gauti kratų, apžiūrų, apklausų, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės bei slapto sekimo ir slaptų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų metu, taip pat jie nurodyti specialistų išvadose, gautoje medžiagoje iš Jungtinės Karalystės, iš įtariamų, liudytojų apklausos parodymų, asmens parodymo atpažinti protokolų, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Atkreipiamas įtariamojo M. B. dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas taip pat nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo M. B. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam M. B. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Visų pirma, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. B. įtariamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas, už kurias įstatymas numato griežtas ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes (BK 253 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnio 2 dalis). Taigi vien tik šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Tačiau atkreipiamas įtariamojo dėmesys į tai, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas suėmimo terminą vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga, kad M. B. turi ryšių užsienyje.

Apeliacinis teismas taip pat akcentuoja tai, kad įtariamasis M. B. 2008 m. gegužės 29 d. Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo sprendimu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, vėliau, atlikus dalį bausmės, buvo deportuotas, o sulaikytas Lietuvoje oro uoste. Todėl įtariamasis skunde neteisingai nurodo, kad iš Jungtinės Karalystės atvyko savo noru. Bylos duomenys patvirtina, kad įtariamasis iki suėmimo nedirbo, byloje nėra objektyvių duomenų, kad turėtų kitokį legalų pragyvenimo šaltinį. Be to, jis nevedęs, gyvenamoji vieta nurodoma pas tėvus, todėl kaip subrendusio ir pilnamečio žmogaus jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. Tai, kad įtariamasis žada įsidarbinti, žada grįžti sugyventinė su dukra neįrodo socialinių ryšių stiprumo ir nepašalina griežčiausios kardomosios priemonės taikymo galimybę.

Taip pat atmetamas įtariamojo M. B. skundo argumentas, kad apygardos teismas nepagrįstai pratęsė suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Atkreipiamas suimtojo dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje dėl šio suėmimo pagrindo pasisakė trumpai, tačiau Apeliacinio teismo nuomone, išdėstyta motyvacija pakankama. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis M. B. buvo organizuoto nusikalstamo susivienijimo narys, jis įtariamas nusikalstamas veikas padaręs ne atsitiktinai, o iš anksto suplanavęs, savo veiksmus derindavo su kitais organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariais, buvo pasiskirstę vaidmenimis. Taip pat, kaip jau aukščiau minėta, M. B. buvo teistas Jungtinėje Karalystėje, iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, kas iš dalies rodo, kad suimtasis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų.

Atkreiptinas įtariamojo M. B. dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Aukščiau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra itin sudėtinga, tyrimas atliekamas dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, be to, tyrimo veiksmai atliekami ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. Taip pat iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad vyksta intensyvus susirašinėjimas su Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, siekiant kuo efektyviau panaudoti abiejose šalyse surinktus duomenis ir priimti sprendimus dėl įtariamųjų nusikalstamos veikos masto, veikų kvalifikavimo ir atsakomybės ribų. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Todėl M. B. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo M. B. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nėra vilkinamas, jis atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.

Taip pat svarbu pažymėti, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino.

Apeliacinis teismas atmeta įtariamojo M. B. skundo argumentus kaip nepagrįstus, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl jo neatliekami. Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, atliktos proceso dalyvių apklausos, 2010 m. gruodžio 13 d. gauta specialisto išvada dėl garso įrašų tyrimo, kurių vienas iš dalyvių buvo įtariamasis M. B., gauti bylai reikšmingi duomenys dėl daiktų paieškos veiksmų, tačiau dar neatlikti visi būtini proceso veiksmai pagal išduotus Europos arešto orderius įtariamiesiems R. D. ir R. R. ir kt. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su vienu iš įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas.

Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, pažeidžia įtariamojo M. B. teises. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu įtariamajam M. B. skirta kardomoji priemonė yra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams, todėl šiuo metu jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.