- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 1-459-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04136-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- I. K.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini)., (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), dirbanti UAB „V" valytoja, teista 2018-11-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d. (dvi veikos) 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą buvusiam sugyventiniui A. Š., būtent: 2019-01-29 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė nukentėjusiajam A. Š. abiejų rankų delnais tris kartus į veidą, tokiais veiksmais padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus-kraujosruvas kaktos kairėje pusėje ir kairiame skruoste.
Kaltinamoji I. K. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pas A. Š. buvo dukra L., nes ji buvo po operacijos. Tą dieną nesusikalbėjo. Paskambinęs jai pasakė, kad atvažiuos po treniruotės pasiimti dukros. Prašė, kad nevažiuotų, nes matė, jog neišeis gražiai su juo susikalbėti. Atvažiavo, L. jau buvo lovoje. Įvyko žodinis konfliktas. Prisimena, kaip trenkė smūgį. Prašė išeiti iš jos namų ir jos nebenervinti. Kitus du smūgius pripažįsta, tik nelabai prisimena. Trenkė per veidą. Sutinka su nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kai jis išėjo iš jos namų, nematė, kad būtų kas nors ant veido. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Buvo sausio 29 ar 30 diena. Buvo apie 21 val., vaikai jau gulėjo lovose. Ji buvo blaivi. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes buvo uždrausta su juo bendrauti. Atsiprašo šiandien teisme. Žino, kad nereikėjo taip daryti, bet norėtų, kad kitą kartą išgirstų ir ją. Savo veiksmus vertina blogai, nervinasi, naktimis nemiega. Daugiausiai konfliktai kyla dėl dukros. Telefonu jis buvo pakėlęs balsą, todėl L. pasakė, kad nenori pas jį važiuoti, tai ir prašė nebevažiuoti. Kartu nebegyvena. Susirašė taikos sutartį, bet norėtų ją perrašyti. Yra neribojamas laikas susitikimams. A. Š. jos atžvilgiu nesmurtavo. Norisi, kad jis nebesikištų į jos gyvenimą, gyvena atskirai, neturėtų jai aiškinti, kaip gyventi. Gali spręsti konfliktus kitaip, bet prarado kantrybę, jis moka išprovokuoti. Ateityje taip nebedarys. Turi du vaikus. Gailisi dėl to, kas nutiko, pergyvena, naktimis nemiega. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.
Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. K. yra buvusi jo sugyventinė, su kuria kartu gyveno apie septynerius metus. Nebegyvena apie pusę metų. Jie turi vieną bendrą vaiką, t. y. L. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat I. K. su kitu vyru turi mažametį sūnų D. A.. Jis su buvusia sugyventine I. K. žodžiu yra susitaręs, kad vaiką gali pasiimti bet kada bendru sutarimu. 2019-01-28 vakare jis buvo pasiėmęs dukrą L., ją gražino 2019-01-29 apie 16.30 val. bei sutarė, kad apie 21 val. atvyks pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir dukrą vėl pasiims. 2019-01-29 apie 21 val. jis atvyko pasiimti vaiko. I. K. pasakė, kad eina aprengti dukrą, tačiau netrukus pasakė, kad dukros neduos, nes ji pati jos pasiilgo ir nori su ja pabūti. Po to jis paprašė, kad ji dukrą atvežtų kitos dienos ryte pas jį į namus, ji iš pradžių kaip ir sutiko, tačiau netrukus persigalvojo. Jis jai galiausiai pasakė, kad vieną kartą apsispręstų, o ji atsakė: „tu man čia neaiškink, kaip norėsiu, taip ir darysiu" bei puolė prieš jį ir jam tris kartus delnu sudavė į veidą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Netrukus I. K. paskambino pagalbos numeriu ir jam pasakė eiti į lauką. Jis, išėjęs į lauką, palaukė, kol atvyks policijos pareigūnai, ir, jiems atvykus, jų paprašė, kad jie nuramintų buvusią sugyventinę, o pats išėjo į namus. Parėjęs į namus pajuto, kad skauda galvą, todėl kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas veido sumušimas. Daugiau į jokius medikus jis nesikreipė. Namuose buvę mažamečiai vaikai konflikto nematė, nes jie buvo kitame kambaryje. Konfliktas vyko jos miegamajame kambaryje. Kiek suprato, konflikto metu I. K. buvo blaivi. Anksčiau prieš jį ji yra smurtavusi du kartus ir abu kartus jis yra rašęs pareiškimus, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Smurtaujančios prieš vaikus jos nėra matęs. Po įvykio jam ant veido atsirado sužalojimai, kaip nagų įdrėskimai. I. jam tyčia veido nedraskė, tačiau suduodama galėjo apibraižyti nagais. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 36-38, 40-43).
Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-01-29 dirbant iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad namuose smurtaujama. Nuvykus prie laiptinės jų laukė A. Š.. Paklausus jo, kokia situacija, jis paaiškino, kad atėjo aplankyti dukrytės ir susipyko su buvusia sugyventine dėl vaiko priežiūros, o sugyventinė I. K. jam tyčia sudavė kelis kartus į veidą, kad jie tarpusavyje išsiaiškino, pretenzijų I. K. neturi, pareiškimo nerašys, kad yra sužalojimų ant veido, bet nieko nenori. A. Š. išėjo namo, bendrauti toliau su policija atsisakė. Paklausus I. K. kas įvyko, ji paaiškino, kad pas ją atėjo jos buvęs sugyventinis A. Š. ir abu susipyko dėl vaiko priežiūros, jokio įvykio nebuvo (b. l. 60-63).
A. Š. 2019-01-30 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019-01-29 apie 21 val. (duomenys neskelbtini)konflikto metu buvusi sugyventinė I. K. delnu sudavė tris kartus jam į veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą (b. l. 7-9).
Specialisto išvadoje Nr. G 140/2019(04) nurodyta, jog A. Š. padarytos kraujosruvos kaktos kairėje pusėje ir kairiajame skruoste. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių poveikių bukais kietais daiktais į veidą. A. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31).
Asmens blaivumo teste nurodyta, jog 2019-01-30 00.59 val. A. Š. blaivus (b. l. 33).
Teisme nagrinėjant bylą, kaltinamoji pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, teigdama, kad ji smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, tyčia tris kartus delnu suduodama į veidą, tokiais veiksmais padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino kilusio konflikto aplinkybes, nurodydamas, kad I. K. smurtavo jo atžvilgiu. Teismas remiasi šiais kaltinamosios paaiškinimais, taip pat nukentėjusiojo parodymais, nes jie atitinka ir kitą bylos medžiagą – liudytojo parodymus, pareiškimą, specialisto išvadoje užfiksuotus sužalojimus. Atsižvelgiant į tai, kad I. K. smurtavo prieš A. Š., padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamosios I. K. kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė.
Skirdamas kaltinamajai I. K. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
I. K. nusikalto būdama teista, teistumui neišnykus, kas pagal LR BK 27 straipsnio nuostatas pripažįstama nusikaltimų recidyvu (b. l. 91-101), administracine tvarka nebausta (b. l. 102-103), dirbanti (b. l. 108), turinti du mažamečius vaikus, kuriems nustatytas neįgalumas. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus I. K. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2018-11-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.
Taip pat, teismo nuomone, padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, tikslinga I. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikaltimą padarė savo buvusio sugyventinio atžvilgiu (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajai I. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1, 3 punktais, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę I. K. nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1, 3 punktais, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018-11-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę I. K. paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1, 3 punktais, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, I. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai I. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.