- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1599-580/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ prašė iš atsakovo D. S. priteisti 400,44 Eur skolą, 784,87 Eur delspinigius, 40,04 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-12-22 pirminė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas D. S. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612557070 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė perdavė atsakovui naudotis mobilųjį telefoną „Nokia“ N73, o atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius sumokėti daikto kainą bei sumokėti kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovas įsipareigojimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš D. S. 400,44 Eur skolą, 36,04 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (436,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad:
2.1. 2006-12-22 pirminė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas D. S. sudarė Sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė nuosavybės teise įgijo ir perdavė atsakovui naudotis ir valdyti mobilųjį telefoną, o atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius sumokėti daikto kainą pagal grafiką bei sumokėti kitus Sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovas liko skolingas 400,44 Eur. 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį. Skola priteista CK 6.870 straipsnio 1 dalies pagrindu;
2.2. Sutarties 11.1. punktu šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 proc. delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas prašė priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2007‑07-22 iki 2017-11-16, iš viso – 784,87 Eur. Teismas atsižvelgė, kad atsakovas yra vartotojas, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas įvertino, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi po devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo, prievolės suma du kartus mažesnė nei delspinigių suma, delspinigių susidarymo laikotarpis 3 920 dienos. Teismas padarė išvadą, kad delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir paskaičiavo 0,05 proc. delspinigius už 180 dienų, viso 36,04 Eur;
2.3. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Reikalavimas priteisti 40,04 Eur baudą atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir iš D. S. priteistą 36,04 Eur delspinigių sumą padidinti iki 784,87 Eur bei priteisti 40,04 Eur dydžio baudą, prašė atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (400,44 Eur skolos, 784,87 Eur palūkanų, 40,04 Eur baudos), likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. teismas nepagrįstai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą. Nepriteisdamas 40,04 Eur baudos teismas nepagrįstai vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, kurios įsigaliojo 2011-04-11. Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsnyje nurodyta, kad įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011-04-01. Buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis. Vartojimo kredito įstatymas netaikomas išperkamosios nuomos sutartims;
3.2. ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų išieškoti skolą ikiteisminiu būdu: 2009-03-23 pranešė apie kreditoriaus pasikeitimą, siuntė raginimus, kreipėsi skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“. Atsakovas nesirūpino skolos grąžinimu ir elgėsi nesąžiningai. Ieškovas patyrė įvairių papildomų išlaidų, kurias sudėtinga apskaičiuoti. Ieškovui negalima perkelti visos atsakomybės naštos. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas nebendradarbiavo. Jeigu skolininkas nebūtų piktybiškas, per 3 920 dienų būtų skolą sumokėjęs. Kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. 36,04 Eur delspinigiai yra neproporcingi neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (400,44 Eur), daugiau kaip 11 kartų mažesni už skolą ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo teismas ex officio sumažino išperkamosios nuomos sutartimi nustatytus delspinigius bei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pagrindu atmetė reikalavimą dėl baudos priteisimo.
7. Byloje nustatyta, kad 2006-12-22 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir D. S. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612557070, pagal kurią pradinė kreditorė nuosavybės teise įgijo ir perdavė atsakovui naudotis ir valdyti mobilųjį telefoną, o atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesius sumokėti daikto kainą pagal šalių suderintą grafiką, bei sumokėti kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik 7 įmokas ir liko skolingas 400,44 eurų sumą už įsigytą prekę. 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas perėmė skolos reikalavimo teisę.
8. Apeliaciniame procese neginčijamas skolos priteisimas CK 6.881 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovas nesutinka tik su priteistų delspinigių dydžiu bei reikalauja priteisti baudą. Delspinigiai nustatyti Sutartimi. Sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, kad pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 proc. delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas prašė priteisti 0,05 proc. delspinigius už laikotarpį nuo 2007‑07-22 iki 2017-11-16, iš viso 784,87 Eur.
9. Sumažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį apylinkės teismas savo iniciatyva gynė atsakovą, kaip vartotoją. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pagrįstai laikytas vartotoju, kadangi sutartis, kuria verslininkas įsipareigoja fiziniam asmeniui vartojimo tikslais perduoti prekes yra vartojimo sutartis (CK 6.228-1 straipsnis, ankstesnės redakcijos CK 6.188 straipsnis). Nors teismo sprendime nėra konkrečiai nurodyta teisės norma, kurios pagrindu priimtas sprendimas dėl delspinigių mažinimo, tačiau iš sprendimo motyvų matyti, jog remtasi CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas turi teisę sumažinti neprotingai dideles netesybas. Sumažintos netesybos negali būti mažesnės už nuostolius. Netesybų sumažinimo būdas, kai teismas delspinigius skaičiavo po 0,05 proc. delspinigius už 180 dienų atitinka būdą, kokiu skaičiuojami vartojimo kredito sutarčių delspinigiai, tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi teismo sprendime dėl delspinigių mažinimo nesiremiama.
10. Sutiktina su ieškovu, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis šioje byloje nagrinėjamai Sutarčiai netaikoma. Pagal minimą teisės normą numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 punktas apibrėžia, jog vartojimo kredito sutartis yra sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Vartojimo kredito sutarčių apibrėžimas patvirtina, jog įstatymo reguliavimo objektas yra platesnis nei išimtinai sutartys, kuriomis vartojimo reikmėms suteikiamas kreditas. Vartojimo kredito įstatymas netaikomas tik tam tikrai išperkamosios nuomos sutarčių rūšiai. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas nurodo, jog Vartojimo kredito įstatymas netaikomas tik toms išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 13.1 punktą nustatyta, jog turtas pereina nuomininko nuosavybėn jam visiškai ir tinkamai įvykdžius Sutarties prievoles. Papildomi dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę, paprastai neįforminami. Tai leistų teigti, jog Sutarčiai pagal dalyką taikomas Vartojimo kredito įstatymas.
11. Sutartis sudaryta 2006-12-22, t. y. iki Vartojimo kredito įstatymo priėmimo, todėl šiai sutarčiai Vartojimo kredito įstatymas galioja nepilnai. Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsnis nurodo, jog šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., išskyrus šio įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl vartojimo kredito gavėjui periodiškai teikiamos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011 m. balandžio 1 d. sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims. Kadangi Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsnis nenumato 11 straipsnio 8 dalies galiojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011-04-01, tai ši norma byloje negali būti taikoma.
12. Sprendžiama, jog sumažindamas delspinigių dydį teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, tačiau neturėjo pareigos sumažintą delspinigių dydį skaičiuoti pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Nustačius, jog tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, teismas turi teisę savo iniciatyva ginti atsakovo teises dėl per didelių netesybų (CK 6.228-4 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau nesant atsakovo reikalavimo teismas neturi taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminas taikomas tik skolininko reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog du kartus už skolą didesnės netesybos yra nepagrįstai didelės. Ieškovas niekaip nepagrindė nuostolių dydžio bei aplinkybės, kodėl skola nebuvo išieškoma 10 metų. Nors apeliaciniame skunde ir nurodomi veiksmai dėl atsakovo skolos išieškojimo, tačiau nei jie pagrįsti dokumentais, nei protinga vertinti, kad pakankami ir protingi 10 metų laikotarpiui. Sumažindamas netesybas iki 36,04 Eur, teismas neįvertino atsakovo elgesio ir atsakomybės dėl prievolės nevykdymo. Prievolė nevykdoma itin ilgą laiką, atsakovas elgėsi nesąžiningai, negrąžino išnuomoto daikto, sumokėjo tik 7 įmokas. Pastebėtina, jog pats ieškovas sumažino delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. Daroma išvada, jog yra pagrindas netesybas sumažinti iki 100 Eur.
13. Antruoju apeliacinio skundo objektu yra 40,04 Eur bauda. Sutarties 11.2 punktas nurodo, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2 punkto ir 5.5 punkto pareigas nuomininkas sumoka 10 proc. neišpirkto turto vertės baudą. Sutarties 5.2 punktas numato pareigą lizingo įmonei pareikalavus per 5 dienas pateikti visus dokumentus susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5 punktas įpareigoja per 5 dienas informuoti lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Ieškovas nėra nurodęs konkrečių aplinkybių, kokie atsakovo duomenys yra pasikeitę, byloje nepateikta atsakovui siųstų ir neįteiktų laiškų, neįteiktų raginimų ar panašių dokumentų. Sprendžiama, jog Sutarties 5.2 ir 5.5 punktuose nustatytos pareigos netinkamas vykdymas neįrodytas, todėl bauda pagrįstai nepriteista (CPK 178 straipsnis). Jau buvo išdėstyta, kad nagrinėjamoje byloje Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis netaikoma, todėl keičiamas reikalavimo dėl baudos priteisimo atmetimo pagrindas.
14. Pakeitus delspinigių dydį, turi būti keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas prašė priteisti 28 Eur žyminio mokesčio ir 20,30 Eur kitų išlaidų, kurias sudaro mokestis už registrų pažymas, pirmosios instancijos teismas priteisė 35 proc. Procentas didinamas iki 40 proc. Kadangi tenkinama nedidelė apeliacinio skundo dalis, tai atsakovo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nekompensuojamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
15. Apibendrinant, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris keičiamas dalyje dėl delspinigių dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsniu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
„Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,44 eurų skolą, 100 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (500,44 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,32 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Kapitalo valda“, į. k. 126308223, naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.