Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamoji S. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su broliu ji nesutaria dar nuo vaikystės, jie neranda bendros kalbos. Nesutarimai dažniausiai kildavo dėl su butu susijusių išlaidų. Minėtame bute gyvena S. K., jo žmona ir vaikas bei ji su savo vaiku. Jie anksčiau pastoviai mušdavosi, konfliktai vykdavo nuolatos, tačiau jei ji tą kartą nebūtų išgėrusi, galbūt konfliktas ir nebūtų įvykęs. Įvykis įvyko po naujųjų metų, galbūt šių metų sausio 2 d. Ji kartu su savo broliu S. K. vakare vartojo alkoholį, susipyko dėl buto ir susimušė. Ji paėmė medinę kėdę-taburetę ir su ja trenkė broliui per galvą. Nuo smūgio jo veidas buvo sumuštas ir jis viena akimi nematė. Jai sudavus, brolienė J. išbėgo į koridorių ir kvietė pagalbą, atvažiavo policija ir ją išvežė. Buvo patikrintas jos blaivumas ir nustatytas 1 su kažkiek promilių girtumas. Ji nepamena, ar galėjo trenkti kėde 10 kartų, kadangi tokiu atveju galva būtų prakirsta, tačiau kėde trenkė daugiau negu vieną kartą. Taip pat ji dar atsisėdusi ant jo sudavė jam smūgių. Ji pasielgė blogai, dėl savo veiksmų gailisi, stengsis, kad tai daugiau nepasikartotų, nes turi vaiką, kurį turi prižiūrėti, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nukentėjusiojo atsiprašo. Žalos kol kas neatlygino, tačiau gali apmokėti išlaidas už vaistus bei ligoninę ir įsipareigoja per 4 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam 500 Eur žalą (kaltinamoji ir nukentėjusysis pasirašo susitaikymo protokolą).

3. Nukentėjusysis S. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutinka taikytis su kaltinamąja, priima jos atsiprašymą ir sutinka su nurodyta jam padarytos žalos sumokėjimo tvarka bei data.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Nukentėjusysis S. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad valstybinę lietuvių kalbą supranta, vertėjas jam nereikalingas. Jam išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo seserį S. K. Sutinka duoti parodymus prieš ją. Su savo šeima, t. y. žmona ir sūnumi D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su seserimi S. K. paveldėjo minėtą butą po jų mamos mirties. S. atiteko vienas kambarys, jam du. Sesuo taip pat gyvena šitame bute kartu su savo sūnumi R., gim. (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 2 d. namuose buvo jis, sesuo ir lyg tai abu vaikai. Vakare, maždaug apie 19.00 val., jis atėjo į virtuvę ir sesuo pasiūlė jam išgerti už Naujuosius Metus. Matė, kad ji jau yra girta, bet sutiko kartu su ja išgerti. Virtuvėje jie vartojo degtinę, išgėrė 0,5 l talpos butelį. Girta sesė pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad girtas sėdo už vairo, prarado teises, „šoko“ ant jo, pasidarė agresyvi. Žinodamas jos charakterį ir bijodamas pasekmių, jis atsistojo, apsisuko ir nuėjo į savo kambarį. Girdėjo, kad S. dar kažką šūkauja iš virtuvės, tačiau stengėsi nekreipti į ją dėmesio, nes, kaip ir sakė, girta ji yra agresyvi ir neprognozuojama. Kai jam atsibodo jos rėkimai, jis šūktelėjo, kad ji užsičiauptų. Po kelių minučių pamatė, kad ji pro duris įlekia į jo kambarį, rankoje laikydama baltos spalvos seną medinę taburetę, kuri įprastai būna virtuvėje. Nieko nesakiusi ji jam vieną kartą taburete sudavė per galvą, praskėlė jam kaktą virš kairiojo antakio. Smūgis buvo toks stiprus, kad taburetė sulūžo. Po to S. paėmė kambaryje stovėjusią jam priklausančią šviesiai rudos spalvos medinę taburetę ir trenkė jam ja vieną kartą per veidą. Kiek vėliau pasižiūrėjęs į veidrodį, pamatė, kad antru smūgiu ji jam pataikė į kairįjį skruostą, antakį ir nosį, taburete nubrozdindama dar ir skruostą bei nosį. Numetusi rudą taburetę į šoną ji „užsilipo“ ant jo ir kažką šūkaudama toliau daužė jį kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai buvo smūgių, pasakyti negali, tikrai nemažiau kaip dešimt, po to jam pradėjo svaigti galva ir jis prarado sąmonę. Atsigavo tik tada, kai atvažiavo policija ir medikai. Po medikų apžiūros jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam susiuvo kaktą. Į (duomenys neskelbtini) ligoninę turėjo atvykti 2023 m. sausio 9 d. papildomai apžiūrai ir siūlų išėmimui. Niekur kitur į medikus nesikreipė, yra registruotas ir gydosi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Jo žmona J. K., jeigu gerai pamena, grįžo namo iš darbo tuo metu, kai sesė jį daužė rankomis. Jeigu ne žmona, tai nežino, kuo visa tai būtų pasibaigę. Tai toks pirmas rimtas konfliktas su S. Iki šiol konfliktai buvo tik žodiniai. Nori pažymėti, kad jis oficialiai dirba „(duomenys neskelbtini)“, gauna atlyginimą ir dalį pinigų duoda savo žmonai, kad ji mokėtų jų dalį už butą. Į teismo medicinos ekspertus dar nesikreipė, planuoja ten nuvykti. Dėl civilinio ieškinio nėra apsisprendęs, jam reikia pasitarti su žmona (1 t., b. l. 12–13).

6. Liudytoja J. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo vyru S. K., savo sūnumi D. K. (D. K.), gim. (duomenys neskelbtini), broliene S. K. ir jos sūnumi R. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 2 d., apie 19.00 val., ji grįžo namo, jos vyras S. K. tuo metu miegojo, tačiau, jai atėjus, jis prabudo. Atėjusi į virtuvę, ji pamatė, kad ant stalo stovi stiklinė, stikliukas ir šiukšlių dėžėje gulėjo degtinės butelis. S. K. būnant savo kambaryje, S. K. nuolat bėgiojo pas jį į kambarį ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl vairavimo teisių laikymo. Vienu momentu ji išgirdo, kaip S. K. surėkė „Ja tebe sejčias jebalo nabju“ ir išgirdo kaip kažkas nukrito ir tuo metu pradėjo rėkti R. P., todėl iš karto nubėgo į kambarį. Įbėgusi ji pamatė, kad S. K. sėdi ant S. K. ir daužo jo veidą bei galvą su taburete. Tai pamačiusi ji iš karto išbėgo iš buto ir, būdama laiptinėje, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Anksčiau buvo panašūs atvejai, S. K. taip pat smurtavo prieš S. K., tačiau į policiją jie nesikreipė. S. K. yra konfliktiška, nuolat vartojanti alkoholinius gėrimus, todėl tarp jų dažnai kyla žodiniai konfliktai. Įvykio metu jos sūnaus D. K. namuose nebuvo ir viso konflikto jis nematė. Atvykus policijos pareigūnams D. K. taip pat nedalyvavo (1 t., b. l. 42–45).

7. Liudytoja K. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio mėnesio pradžioje patruliavo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) O. S. (O. S.) ir (duomenys neskelbtini) studentu. Vakare iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad pranešėjos vyrą užpuolė jo sesė, (duomenys neskelbtini) laiptinė, (duomenys neskelbtini) aukštas. (duomenys neskelbtini) m. vyrui galvos trauma, namuose yra vaikas, Greitosios medicinos pagalba (toliau – ir GMP) informuota. Atvykusius į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso nepasakys, juos lauke pasitiko pranešėja, kaip vėliau nustatyta – nukentėjusiojo vyriškio žmona. Ji pasakė, kad ką tik grįžo iš darbo ir pamatė savo sutuoktinį kruviną gulintį ant lovos su taburete ant veido. Užėjo į butą, viename kambaryje buvo agresyviai nusiteikusi moteris, kuri visą laiką garsiai šaukė ir varė juos lauk. Kitame kambaryje ant lovos gulėjo vyriškis. Jo veidas ir galva buvo kruvini, jis nejudėjo. Atvykę medikai apžiūrėjo vyriškį ir jis kažkiek atsigavo. Kol medikai apžiūrinėjo vyrą, ji nuėjo į kitą kambarį ir norėjo pabendrauti su mušeika, tačiau ji kategoriškai atsisakė, sumurmėjo tik, kad buvo muštynės. GMP darbuotojai nusprendė vyrą vežti į ligoninę tolimesnei apžiūrai. S. K. buvo sulaikyta įvykio vietoje ir pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS. Nukentėjusysis dėl savo traumų ir girtumo jiems nieko nesugebėjo paaiškinti, aplinkoje nesiorientavo (1 t., b. l. 67–69).

8. Iš 2023 m. sausio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kambarių butas esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46–59).

9. Iš 2023 m. sausio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą, papildomai buvo pastebėta sulaužyta taburetė, kuri stovėjo ant sukruvintos taburetės. Taburetė gali turėti reikšmės tyrimui, todėl buvo paimta (1 t., b. l. 60–61).

10. Iš 2023 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas pagalbos skambučio garso įrašas. Atidarius rinkmeną pavadinimu „2023 01 02 19_59_11 92117691401“ girdima: Sveiki, jūs paskambinote skubios pagalbos numeriu 112. Prašome palaukti, kol atsilieps operatorius. BPC darbuotoja: 112. Pranešėja: Labas vakaras, aš ką tik kviečiau policiją, jeigu galima greičiau, jinai mums lempą sudaužė. Vėl šokinėjo. BPC darbuotoja: Kokiu adresu kvietėt? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: Aha, važiuoja ten policija ir greitoji važiuoja. Pranešėja: Mhm. Jam galva stipriai kraujuoja. BPC darbuotoja: Ar galite kažką uždėti, rankšluostį paimkite, prispauskite, jeigu kraujuoja. Pranešėja: Mhm. BPC darbuotoja: Ir laikykite. Pranešėja: Jam čia iš dviejų pusių sutrenkta galva, aš nežinau. BPC darbuotoja: Jeigu kraujuoja, prispauskite. Važiuoja jie ir policija važiuoja. O ką sesė daro? Pranešėja: Mhm. BPC darbuotoja: O ką sesė daro? Pranešėja: Vaikšto. Vėl atėjo, pasiėmė kėdę ir vėl jam trenkė. Pasiėmė alų. BPC darbuotoja: Laukite, važiuoja policija. Pranešėja: Mhm, gerai. BPC darbuotoja: Viso gero (1 t., b. l. 72).

11. Iš 2023 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi 12 vaizdo įrašų fragmentų iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą filmavo „Body“ (kūno) kameromis. Vaizdo įrašai iš dalies yra analogiški. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_200016_001“ matyti du policijos pareigūnai, einantys link laiptinės. Filmuojama policijos pareigūnės (toliau – ir PP) „Body“ kamera. Laiptinės duris atidaro moteris, kaip vėliau nustatyta, pranešėja J. K., kuri kažką šaukia. Policijos pareigūnai kartu su pranešėja prieina prie buto, kurio duris atrakina, kaip vėliau nustatyta, S. K. (toliau – SK). Policijos pareigūnė užeina į kambarį, kuriame ant lovos guli vyriškis kruvinu veidu. Į pareigūnės kalbinimus vyriškis nereaguoja. Pareigūnė nueina į kambarį, kuriame yra S. K. ir jos (duomenys neskelbtini) sūnus. PP (kreipiasi į įtariamąją): O tai Jūs normaliai jaučiatės? SK: Kiek kartų prašiau ramybės… PP: O tai reikia su taburete? SK: Jo, a ką Jūs galvojate? Čia visą vakarą taip. Mano vaikas prašėsi, mama, tu tik nedaryk nieko blogo. Gelbėk. Kol neužsimušim vienas kitą. PP: Nu tai Jūs jau vos neužmušėt. SK: Paėmiau kėdę, pradėjau mušt per galvą. O tai ką man daryt? S. K. bendrauja su abiem policijos pareigūnais, skundžiasi, kad brolis (nukentėjusysis) nuolat smurtavo prieš visą šeimą ir, jeigu ne jis, tai mama dar būtų gyva, o policija niekada jai nepadėjo. Vaizdo įraše pasirodo greitosios med. pagalbos darbuotojai. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_200516_002“ greitosios med. pagalbos darbuotojai bendrauja su pranešėja. Nukentėjusysis atsisėda ant lovos, po to jam sutvarstoma galva. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_201015_003“ policijos pareigūnė apžiūri įvykio vietą. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_200018_001“ matyti du policijos pareigūnai, einantys link laiptinės. Filmuojama policijos pareigūno „Body“ kamera. Jie prie buto durų bendrauja su pranešėja. Policijos pareigūnas nueina į kitą kambarį ir bendrauja su S. K., kuri nuolat šneka pakeltu tonu. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_200319_002“ policijos pareigūnas toliau bendrauja su S. K. ir aiškina jai, kad reikės kviesti vaikų teisių tarnybos atstovus, nes ji yra neblaivi. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_200618_003“ policijos pareigūnas bendrauja su S. K. apie galimybę kam nors paskambinti ir nuvežti vaiką laikinai globai, nes ji bus sulaikyta. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_202113_008“ policijos pareigūnas siūlo S. K. patikrinti blaivumą alkotesteriu. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_202412_009“ policijos pareigūnas aiškina S. K. atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_203607_013“ S. K. „bendrauja“ pati su savimi. PP2: Tai su taburete nusprendėt duoti? SK: O tai ką man daryt?!? PP2: Tai sužalojot brolį savo. SK: O ką man daryt? Užmuščiau. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_203907_014“ S. K. reiškia pretenzijas policijos pareigūnui. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_204206_015“ S. K. „tęsia pokalbį su savimi“. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0102_210848_020“ S. K. bendrauja su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistu ir pasitikrina blaivumą. Jai įvykio vietoje nustatomas 1,74 promilės girtumas (1 t., b. l. 73–74).

12. Iš 2023 m. sausio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 103/2023 (01) matyti, kad S. K. nustatyta muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos galvoje, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, klubo srityje, nugaroje, burnos pogleivio kraujosruva. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt septyniais trauminiais poveikiais. Visi nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir yra padaryti neilgai trukus vienas po kito, galimai 5–8 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Visumoje sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Juostos pavidalo poodinė kraujosruva, esanti veido kairėje, pasidengusi pavieniais šašais, padaryta pailgą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu, galimai taburetės briauna arba kita jos dalimi. Sužalojimų visuma griuvinėjimui nebūdinga, labiausiai tikėtina, susidarė suduodant smūgius. Visi nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir yra padaryti neilgai trukus vienas po kito, galimai 5–8 paros iki apžiūros. Nustatytų sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 26–28).

13. Iš 2023 m. gegužės 29 d. nukentėjusiojo civilinio ieškinio matyti, kad S. K. prašo išieškoti iš S. K. 500 Eur už padarytą fizinę ir moralinę žalą (1 t., b. l. 21).

14. Iš 2023 m. sausio 16 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 58,24 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, taip pat priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 37).

15. Iš 2023 m. gegužės 3 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašto dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-00353-23 atsisakymo matyti, kad PSDF biudžetui padaryta turtinė 58,24 Eur žala buvo atlyginta, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-00353-23 (1 t., b. l. 39).

16. Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKA-0022 2023 m. sausio 2 d. 21.10 val. S. K. nustatytas 1,74 promilės girtumas (1 t., b. l. 77).

17. Iš patikros sertifikato Nr. 1752706 matyti, kad alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKA-0022 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 20 d. (1 t., b. l. 76).

18. Iš 2023 m. rugsėjo 18 d. susitaikymo protokolo matyti, kad S. K. ir S. K. susitaikė, S. K. jo atsiprašė. Susitarta, kad nukentėjusiajam per 5 mėnesius, t. y. iki 2024 m. vasario 18 d. bus atlyginta 500 Eur neturtinė žala. S. K. S. K. jokių pretenzijų nereiškia (2 t., b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

19. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

20. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

21. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajai inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamosios parodymais.

22. Kaltinamoji smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį S. K. pripažino ir parodė, kad, vartodama alkoholį kartu su broliu, su juo susipyko, todėl trenkė broliui, pirmiausia – taburete į galvą, vėliau, ant jo atsisėdusi, kumščiais į įvairias kūno vietas. Smūgių skaičiaus nei taburete, nei kumščiais nepamena, bet sudavė tikrai ne kartą. Tokius kaltinamosios parodymus iš esmės patvirtino ir nukentėjusysis, nurodydamas, kad sesuo jį pakvietė kartu išgerti. Išgėrę jie susipyko, todėl sesuo čiupo taburetę ir trenkė jam per galvą, o jam nugriuvus ant žemės, atsisėdo ant jo ir kumščiais į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 10 kartų. Be kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų, aplinkybes, kad S. K. smurtavo prieš brolį S. K. patvirtina ir kaip liudytoja apklaustos J. K. parodymai. Minėta liudytoja teigė, kad jai grįžus iš darbo, tarp S. K. ir S. K. prasidėjo žodinis konfliktas, kuris peraugo į S. K. smurtinius veiksmus prieš brolį S. K. Minėta liudytoja nurodė, kad ji, išgirdusi vaiko šauksmą ir įėjusi į kambarį, pamatė, kaip S. K. atsisėdusi ant brolio S. K. jį muša taburete. Liudytoja iškart išbėgo ir iškvietė pagalbą. Tokie kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai iš esmės atitinka ir kitą byloje surinktą rašytinę medžiagą. Antai iš policijos pareigūno kūno kamera užfiksuotų vaizdo įrašų bei 2023 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo minėti vaizdo įrašai buvo apžiūrėti, (1 t., b. l. 73–74) matyti, kad S. K. į policijos pareigūnų klausimus, kodėl mušė brolį, atsako, o ką jai reikėjo daryti, į policijos pareigūnų klausimus, ar reikia mušti taburete, kaltinamoji atsako, o ką jai reikėjo daryti, bei priduria, kad paėmė kėdę ir ja trenkė broliui per galvą. 2023 m. sausio 10 d. Valstybinė teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 103/2023 (01) (1 t., b. l. 26–28) patvirtina, kad S. K. nustatyta muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos galvoje, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, klubo srityje, nugaroje, burnos pogleivio kraujosruva. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt septyniais trauminiais poveikiais. Visi nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir yra padaryti neilgai trukus vienas po kito, galimai 5–8 paros iki apžiūros. Nustatytų sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog S. K. smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį S. K., su kuriuo ji gyvena. Kaltinamoji konflikto metu buvo neblaivi, jai nustatytas 1,74 promilės girtumas (1 t., b. l. 77), alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas kaltinamosios blaivumas, naudoti tinkamas (1 t., b. l. 76). Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad buvo neblaivi, papildydama, kad, jeigu būtų buvusi blaivi, konfliktas nebūtų įvykęs.

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog S. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, ji 2023 m. sausio 2 d., apie 19.53 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilės girtumas), žodinio konflikto su broliu S. K. metu, paėmusi į rankas medinę taburetę tyčia du kartus trenkė jam į veidą ir galvą, po to atsisėdo ant gulinčio S. K. ir sudavė jam nemažiau kaip 10 (dešimt) smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, taip sukeldama nukentėjusiajam S. K. fizinį skausmą ir padarydama muštinę žaizdą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas galvoje, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, klube, nugaroje, burnos pogleivio kraujosruvą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

24. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios S. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo ir S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

25. Bylą nagrinėjant teisme, 2023 m. rugsėjo 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji ir nukentėjusysis sudarė bei pateikė rašytinį susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji susitaikė, kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė. Minėti asmenys susitarė, kad kaltinamoji nukentėjusiajam per 5 mėnesius, t. y. iki 2024 m. vasario 18 d. sumokės 500 Eur. Nukentėjusysis kaltinamajai jokių pretenzijų neturi.

27. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

28. S. K. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalyje). Kaltinamoji S. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jos atsiprašymą priėmė, kaltinamoji ir nukentėjusysis susitaikė, susitarė dėl nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimo sąlygų ir termino.

29. Taigi, apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad egzistuoja formalios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju S. K.

30. Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad S. K. anksčiau neteista (1 t., b. l. 117), iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebuvo bausta (1 t., b. l. 118). Be to, teismas įvertina ir S. K. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbanti, pačios teigimu, viena auginanti (duomenys neskelbtini) vaiką. Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – S. K. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo sąlygų. Dėl kaltinamosios galbūt padarytų nusikalstamų veikų nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šios aplinkybės ją apibūdina teigiamai. Iš S. K. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos apgailestavo. Taigi, akivaizdu, kad S. K. nėra linkusi nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jos antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas, nors ir yra tyčinis, tačiau vertinamas spontanišku pykčio protrūkiu dėl besitęsiančių konfliktinių santykių su nukentėjusiuoju. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos S. K. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad S. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

31. Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

V. Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

32. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

33. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. K. yra pareiškęs 500 Eur civilinį ieškinį, nurodydamas, kad patyrė fizinę ir moralinę žalą (1 t., b. l. 21).

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35. Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, konstatuoja, kad nukentėjusysis neabejotinai dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos jautė ir skausmą, ir nepatogumus, o, atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Minėta, kaltinamoji neginčija nei civilinio ieškinio, nei jo dydžio. Tačiau, kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitarus dėl 500 Eur žalos atlyginimo, teismui šiuo nuosprendžiu patvirtinus susitarimą, civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo netenkinamas.

36. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį, prašydama iš kalto asmens atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 58,24 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, taip pat priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 37). Iš 2023 m. gegužės 3 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašto dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-00353-23 atsisakymo (1 t., b. l. 39) matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-00353-23, kadangi, PSDF biudžetui padaryta turtinė 58,24 Eur žala buvo atlyginta. Atsižvelgiant į tai, minėto civilinio ieškinio ir jame nurodytos turtinės žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.

37. S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant S. K. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju S. K. Ši S. K. skirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

38. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vokas su nuoplova ir dvi sulūžusios kėdės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vokas su jame esančia kompaktine plokštele su garso ir vaizdo įrašais – paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant S. K. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju S. K. (S. K.) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti 2023 m. rugsėjo 18 d. sudarytą susitaikymo susitarimą, pagal kurį kaltinamoji S. K. ir nukentėjusysis S. K. susitarė, kad kaltinamoji S. K. atsiprašo nukentėjusiojo, pasižada per 5 (penkis) mėnesius, t. y. iki 2024 m. vasario 18 d. atlyginti nukentėjusiojo pareikštą 500 (penkių šimtų) Eur civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo S. K. civilinio ieškinio dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su nuoplova ir dvi sulūžusias kėdes – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. K., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.