Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2020-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-65-269/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
II-65-269/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00965-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis (pirm.)
Pareiškėjas
V. Z.
Nukentėjusysis
M. B.
Institucija
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-65-269/2020Teismo proceso Nr. 4-52-3-00965-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.10.4.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Erikai Bernotaitei ir Vilmai Žebrauskienei,vertėjaujant Alicijai Stančinskai,dalyvaujant pareiškėjui V. Z. ir jo įgaliotam atstovui advokatui A. K.,

atlikusiam administracinio nusižengimo tyrimą ir surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajam specialistui T. D. ir šios administracijos atstovei vyriausiajai specialistei R. D.,

nukentėjusiajam M. B. ir jo įgaliotam atstovui advokatui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. (V. Z.) 2019-12-12 skundą (toliau-skundas) dėl minėtos administracijos (toliau-Institucija, savivaldybė) Administracinių nusižengimų komisijos administracinio nusižengimo bylos Nr. ANK 113/19 (toliau-byla Nr. ANK 113/19, Komisijos byla) 2019-11-26 nutarimo Nr. SAVAD-41-ANR_N-258-2019 Nr. ANK 2-131 (ROIK: 19106871411) (toliau-nutarimas) teisėtumo ir pagrįstumo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimu V. Z. (toliau-Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019-09-05 18.50 val. V. Z. priklausančios ožkos buvo palaidos M. B. nuomojamuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. 4400-1295-3858 ir 4400-1106-5219), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)., dėl to V. Z. ožkos suniokojo M. B. pasėtus grikius (80 arų), jam paskirta 150 EUR bauda ir ANK 578 straipsnio 1 dalimi nukentėjusiajam M. B. pripažinta teise pateikti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (bylos Nr. ANK 113/19 lapas 2).

Šalies argumentai

Skundu V. Z. prašo: panaikinti baudą ir žalos atlyginimą; paskirti tam tikrus specialistus žalos nustatymui; atsižvelgti į jo pensinį amžių. Skunde nurodo, kad nesutinka su nutarimu ir prašo objektyviai, bet ne formaliai išnagrinėti susidariusią situaciją. Visi pareikšti jo argumentai buvo ignoruoti. Rašoma, kad ožkos buvo palaidos M. B. nuomojamuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) dėl to V. Z. ožkos suniokojo M. B. pasėtus grikius (80 arų). M. B. pateikė komisijai fotonuotraukas, kuriuose užfiksuotas nusižengimas - suniokoti grikiai. Su šiuo punktu, jis, V. Z., nesutinka, ožkos buvo aptiktos tik vieną kartą ir viename iš jų nuomojame žemės sklype. Negalėjo per 5 minutes suniokoti 80 arų, t.y. 1 tonos 266 kg grikių. Darytina išvada, kad viena ožka per 5 minutes suėdė 126 kg grikių, kuomet pati ožka sveria 40 kg. M. B. jokių pagrįstų apskaičiavimų nepateikė, vienašališkai sprendė. Tris kartus stengėsi tikslinti savo duomenis. Jo manymu noras kuo daugiau gauti pinigų. Skundą parašė, kuomet nuėmė derlių, o prieš nuėmimą derliaus nebuvo sudarytas aprašas, kuris pagristų nuostolius. M. B. tvirtina, kad ožkos ganėsi jo žemės sklype pastoviai, tačiau pagrįsti negalėjo, kadangi pristatė tik vieną nuotrauką. Jo nuomojamajame žemės sklype pastoviai ganėsi stirnos, šernai, laukinės ožkos, iki šiol išliko gyvūnų pėdsakai (pridedamas priedas). Derlius nuimtas ne kokybiškai, praėjus trims savaitėms grikiai, tankiai sudygo žemės sklype. Maždaug 0,5 tonos grikių buvo palikta žemėje (pridedamas priedas), (teismo bylos lapas 1-2).

Atsiliepimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos (toliau-Komisija) 2020-01-15 atsiliepime Nr. ANK 3-8 į skundą (toliau-atsiliepimas) nurodyta, kad Komisija su pareikštu skundu sutinka iš dalies ir prašo skiriant ANK 346 straipsnio 4 dalyje sankcijoje nurodytą baudą, vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgti į pareiškėjo gaunamos pensijos dydį. Taip pat, Komisija sutinka, kad nukentėjusiojo asmens M. B. materialinės žalos dydis galimai yra per didelis. Kitą skundo dalį, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Komisija tinkamai ištyrė byloje Nr. ANK 113/19 esančius įrodymus bei išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas nagrinėjant bylą Nr. ANK 113/19 2019-10-15 surašė Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-41-ANR_P-224-2019 (toliau-protokolas) pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Pažeidimo esmė: nustatyta, kad 2019-09-05 18.50 val. V. Z. priklausančios ožkos buvo palaidos M. B. nuomojamuose žemės sklypuose unikalus Nr. 4400-195-3858 ir 4400-1106-5219, dėl to V. Z. ožkos suniokojo M. B. pasėtus grikius (80 arų).

Protokole, kaip teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, nurodyti „Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“, patvirtintų 2014-12-03 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(l)-2876, 8.9. ir 8.10. punktai (toliau-Įsakymas). Gyvūnų laikytojas, be gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi: kaip pažymėta 8.9. punkte garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei: nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų bei kaip konstatuota 8.10. punkte užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas patalpas.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad jam priklausančios ožkos suniokojo nukentėjusiojo grikius. Pažymėtina, kad per Komisijos posėdžius 2019-11-05 ir 2019-11-19 Pareiškėjas pripažino savo kaltę, taip pat kaltę pripažino ir pasirašydamas protokolą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda -150 Eur bauda ir vadovaujantis ANK 578 straipsnio 1 dalimi M. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl 380 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Pareiškėjas viso proceso metu nesutiko su turtinės žalos dydžiu ir taikiai susitarti su nukentėjusiuoju jam nepavyko.

Dėl įrodymu vertinimo. Nukentėjusio 2019-09-13 prašymas (toliau-prašymas) Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje užregistruotas 2019-09-18 Nr. A34 (l)-5399. Prašyme nurodoma, kad rugsėjo mėnesį jo nuomojamame sklype (duomenys neskelbtini) kuriame pasėti grikiai, buvo padaryta žala. Žalą padaryta dėl tuo, kad V. Z. priklausančios ožkos suniokiojo M. B. pasėtus grikius . Taip pat buvo nurodyta, kad ožkos nuolatos ganosi neprižiūrimos ir vaikšto, kur nori (Komisijos bylos lapas 11). M. B. į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialisto elektroninį paštą 2019-10-06 prie 2019-09-13 prašymo atsiuntė nuotraukas, kuriose užfiksuotos Pareiškėjo ožkos besiganančios nukentėjusiojo grikių laukose (Komisijos bylos lapas Nr. 13-16), taip pat ir nuotraukas, kuriose užfiksuotas suniokotas grikių laukas Komisijos bylos lapas Nr. 17-24).

ANK 569 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas - Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktu pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai - padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų. Tai, kad Pareiškėjas neužtikrino savo laikomų gyvūnų tinkamos priežiūros, ko pasėkoje atsirado pasekmės, patvirtino ir pats Pareiškėjas. Dėl turtinės žalos. ANK 664 straipsnyje iš tikrųjų nustatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tačiau tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Taigi niekas netrukdė Pareiškėjui ir nukentėjusiajam susitarti dėl žalos atlyginimo ir tai tinkamai įforminti. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis).

Kadangi traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo nesutiko atlyginti turtinės žalos ir pagal pateiktą M. B. prašymą (dėl 380 Eur) ji viršijo ANK nustatyta 150 Eur sumą, Komisija pripažino nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso nustatyta tvarka. Pagal ANK 664 straipsnį turtinė žala gali būti civilinio ieškinio administracinio nusižengimo byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis) (2018-07-20 Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321-851/2018).

Prievolė atlyginti gyvūno padarytą žalą taip pat kyla ir iš Įsakymo kurio 8.11 punkte gyvūnų laikytojams nustato pareigą, kad įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną, jie turi laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą.

Atsiliepime atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidžiamą Agro RINKA leidinį 2019 m. rugsėjo mėnesį grikių supirkimo kaina buvo 210,94 Eur, o ne 350 Eur kaip nurodo nukentėjusysis. Taip pat grikių derlingumas pagal Rodiklių duomenų bazę 2019 m. buvo 0,9 t iš 1 ha, todėl susumavus viską, galutinė kaina iš 0.80 ha gaunasi 151,88 Eur. Komisija visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinusi visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės nusižengimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo Pareiškėjo kaltus veiksmus, t.y. kad jis neužtikrino, kad jo laikomi gyvuliai be priežiūros nepatektų į svetimą valdą ir nesuniokotų grikių lauko. Duomenų, kuriais remiantis nustatoma, kad nusižengimas yra padarytas, pakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu., prašo pakeisti nutarimą ir sumažinti nuobaudos dydį atsižvelgiant į Pareiškėjo gaunamos pensijos dydį, tenkinti Nukentėjusiojo materialinės žalos dydį iš dalies atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo mėn. supirkimo rinkos kainą, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą (teismo bylos lapai 11-31).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Z. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Paaiškino, jog M. B. pažįsta tik nuo skundo. Ožkas turėjo, jų buvo aštuonios, laikė šiltnamyje. Rugsėjo 5 d. ožkos buvo atviroje teritorijoje, ta teritorija aptverta nebuvo. Kad netoli jo teritorijos buvo pasėti grikiai. Grikiai buvo pasėti kažkur už 300-400 metrų už jo teritorijos. Ožkos galėjo patekti į grikiais apsėtą teritoriją, jeigu jų neprižiūri. Nuotraukos buvo darytos po grikių derliaus nuėmimo. Šiomis nuotraukomis jis nori įrodyti, kad ožkos buvo labai trumpai toje teritorijoje, o stirnos toje teritorijoje ten buvo visą naktį. Kad ožkos buvo vieną kartą laukuose, kur buvo pasėti nukentėjusiojo grikiai, jis sutinka, kad tai buvo rugsėjo pradžioje, tai jis to nežino. Ožkos grikių nusėtame sklype pabuvo gal 5 min. tiek suėsti grikių jos tikrai negalėjo. Su nutarimu jis nesutinka, dėl žalos dydžio, nes ožkos negalėjo per 5 min. tiek pridaryti žalos. Bandė derėtis su nukentėjusiuoju geruoju, siūlė jam pinigų. Ar jo ožkos galėjo suvalgyti toną grikių per 5 minutes. Jam siūlė 100 eurų. Komisijos posėdyje kartą buvo, kitą kartą Komisija sprendė be jo. Paaiškinimą iš jo ėmė. Nukentėjusysis pateikė nuotrauką, kuri yra savivaldybės byloje. Tas nuotraukas apžiūrėjo. Nuotraukose yra jo ožkos. Jis sutinka, kad jo ožkos nukentėjusiojo sklype buvo 5 min. Buvo paprašęs žmonos, kad prižiūrėtų jo ožkas, jos ten pabuvo 5 min. iki tol, kol žmona jam pranešė, kad jos pabėgo, tada jis jas pargynė į savo teritoriją. Jo pensija yra apie 193 eurų. Jo žemė dalinai aptverta, laisvai ožkos iš jo teritorijos gali išeiti, iš šiltnamio ožkos išeiti negali, nes ten užsidaro durys. Skundų iš seniūnijos gyventojų jis neturėjo. Ožkos negalėjo ištrypti grikių žemės per 10 ar 15 min., o kad laukiniai žvėrys buvo grikių lauke, tai jis pateikė nuotraukas teismui, pats nematė, nes naktį miega. Kad nuotraukose yra šernų pėdos, tai nusprendė pagal pateiktas nuotraukas, į specialistus nesikreipė. Be to, kai jis skambino žmonai dėl ožkų savo sklype, tai taip, jam žmona pasakė, kad ožkos nukentėjusiojo sklype, ir jis sureagavo. Kaimynai dėl jo ožkų, kad jos ganosi nukentėjusiojo sklype, jam nieko nesakė; nuo jo valdos iki nukentėjusiojo sklypų yra apie 200 m.

Papildomai parodė, kad rugsėjo 5 d. mano ožkos buvo sklype, kur auginami grikiai, sutinka, kad ožkos ten buvo 5 minutes. Pasiūlė 100 eurų, nes į galvą atėjo tokia mintis. Jeigu nukentėjusysis neatsiims savo pretenzijų, jį patį paduos į teismą. Su ieškinio suma jis nesutinka, mano tai galėtų būti apie tiek kiek parduotuvėje kainuotų toks kiekis grikių. Galvoja, kad ožkos buvo tik 5 min., nes pagal laiko tarpą, jos tiek buvo neprižiūrimos, paliko jas prižiūrėti žmonai, o pats buvo namuose. Ožkų kojos negalėtų taip išmindžioti, ten galėjo išmindžioti šernai. Nukentėjusiojo atvesti į teismą liudininkai, buvo alkoholikai, kad 2015 m. sakęs, kad atlygins žalą, jis neprisimena. Taikiai užbaigti šį posėdį nori, tik teisingai. Pareiškėjas prašo panaikinti baudą ir nutarimą. Parodė, kad kai jam buvo rašomas protokolas, čia rašė jis, bet vertėjas nedalyvavo, rankraštinį įrašą rašė jis. Kuo jį kaltino jam paaiškino, paklausė ar ožkos jo, jis pasakė, kad jo. Dvejuose posėdžiuose Komisijoje dalyvavo, paskutiniame ne, nes pavėlavo į autobusą. Kai buvo Komisijos posėdžiuose, vertėjos nebuvo. Baigiamosiose kalbose nurodė, kad pinigus pasiūlė, nes nenorėjo vaikščioti į teismus ir taupyti laiką. Prašo teismo baudą sumažinti, pensija jo 220 eurų (teismo bylos lapai 32-33, 35, 41-49, 71-75).

Pareiškėjo V. Z. atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose prašo, kad būtų sumažinta bauda ir Institucija sutinka su tuo. Pareiškėjas sutinka su protokolu, tačiau nesutinka su žalos dydžiu. Derlius neužaugo, Vilniaus r. žemė prasta, nukentėjusysis nori pareiškėjo sąskaita pasipelnyti. Žalos dydis nėra įrodytas. Nesutinka, kad nukentėjusysis įrodė, kokia buvo žala, nepateikė įrodymų. Pripažinti, kaip yra lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas yra pensinio amžiaus; o dėl advokato išlaidų, tai teismo prašo vertinti realiai (teismo bylos lapai 42-51, 63-76).

Atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ir surašęs administracinio nusižengimo protokolą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas T. D. ir šios administracijos atstovė vyriausioji specialistė R. D. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti.

T. D. paaiškino, kad su prašymu buvo papildomai užprašytos nuotraukos, taip pat buvo paprašyta pateikti informaciją dėl datų. Prie protokolo pateiktos tos nuotraukos. Dėl kelių įvykių užfiksuota nuotraukose, dabar nepasakys. Data nustatyta bendravimo metu. Įvykio vietoje jis nebuvo, nes buvo praėję daug laiko. Pareiškėjas buvo pas jį, neneigė, kad ten buvo jo ožkos ir sutiko su teisės pažeidimu, pasirašė protokolą. Nusižengimo padarymo būdą ir plotą jis nustatė Miroslavo pareiškimu ir bendravimo metu. Tai buvo pateikta el. paštu, tie duomenys, kuriais protokole išdėstyti teiginiai, dėl žalos dydžio ir padarymo būdo. Paaiškinimo neėmė, surašė protokolą ir pateikė medžiagą Komisijai. Pareiškėjui protokolą įteikė, rusų kalba jam buvo paaiškinta esmė, paaiškino rusų kalba jis pats (teismo bylos lapai 41-50, 63-64).

R. D. paaiškino, kad Komisijos posėdžiuose vertėja nedalyvavo, pareiškėjui buvo suteikta galimybė kalbėti gimtąja kalba ir posėdžio metu, posėdžio dalyviai supranta rusų kalbą. Pareiškėjas davė parodymus rusų kalba. Surašant protokolą vertėja nedalyvavo, kaip ir pareiškėjas pasakė, jam buvo paaiškinta. Baigiamosios kalbos: palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją; dėl civilinio ieškinio atsiliepime pateikė nuomonę, ieškinys patenkintas. Baudą sumažinti ir tenkinti ieškinį (teismo bylos lapai 41-50, 63-64).

Nukentėjusysis M. B. (toliau-nukentėjusysis) teismo posėdžio metu parodė, kad kur ganosi ožkos iki jo sklypo yra apie 150 metrų. Iki rugsėjo 5 d. pareiškėjo ožkos jo sklype ganėsi pastoviai, jam apie tai nuolat pranešdavo, kad mato ožkas jo sklype, kur pasėti grikiai. Jis tas ožkas iki rugsėjo 5 d. kas savaitę vaikydavo iš savo sklypo. Jam žmonės apie ožkas išviso pranešė gal 15 kartų. Tada rugsėjo 13 d. parašė prašymą į savivaldybę, o prieš tai su pareiškėju norėjo susitarti geruoju. Ožkos dažniausia jo sklype buvo matomos ryte, nakties metu nebūdavo. Jo pridėtos nuotraukos buvo darytos dar iki rugsėjo 5 d. Nuotraukose užfiksuoti skirtingi atvejai, gal kokie 3, 4 atvejai ten buvo. Žemės sklypu naudojasi panaudos pagrindu. Komisijos posėdyje dalyvavo, paaiškinimas buvo imtas. Ieškiniu prašo atlyginti žalą ir išspręsti proceso išlaidas. Žalos dydį nustatė savo paskaičiavimais. Papildomai paaiškino, kad ožkos jo sklype ganėsi, vietoje jos nestovėjo. Kai neskambindavo žmonai, jis išvarydavo jas pats, o paskambindavęs - laukdavo gal 15 min., kad jas išvarytų iš jo grikių lauko. Pareiškėjas sakė Komisijai, kad ožkos daug kartų buvo jo grikių lauke. Žalos dydį keitė, nes nesuprato žalos vertinimo. 2015 m. buvo parašytas toks pats skundas. Tą kartą jie susitarė, bet žalos neatlygino iki šiol. Šį kartą pareiškėjas siūlė 100 eurų ir ožką. Pasakė, kad sumą nustatyta Komisijoje. Liudytojai gali paliudyti, kad matė ožkas jo sklype. Nuostolis padarytas 380 eurų. Paskaičiavo taip, nes šalia yra trys laukai, iš kurių ėmė po 700 kg. Pridavė už 290 eurų. Tą pridavė sąskaitoje. Suniokojo 80 arų grikių. 100 eurų nepaėmė, nes mažai ir jo žodžių jau nepatikėjo. Papildomai parodė, kad dėl pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų per posėdį, tai čia nuotraukos darytos ne iš tos vietos. Čia nelabai iš jo lauko. Nuotraukose yra ne jo laukas. Ne tas žemės sklypas, patvirtinti negali (teismo bylos lapai 41-49, 71-76).

Nukentėjusiojo M. B. įgaliotas atstovas advokatas D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori, kad nutarimu būtų išspręstas ieškinys ir žala. Baigiamosios kalbos: palaiko savivaldybės atstovės išdėstytą poziciją, prašo tenkinti civilinį ieškinį ir pripažinti bylinėjimosi išlaidas. Pats Pareiškėjas Komisijai viską pripažino, o dabar tai yra pasišaipymas iš teismo ir tiek (teismo bylos lapai 41-49, 71-76).

Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) keliu ir pastebėjo daug ožkų ant M. B. lauko. Paskambino jam. Tai buvo kažkur iki pietų, dienos neprisimena. Tai buvo rugpjūčio mėnesį. Matė mažiausia 15 ožkų, jos ganėsi grikių pasėliuose. Tą kartą M. neatvažiavo ir paprašė jo jas išvaryti. Jo laukas yra iš šono, prieš pusantrų metų jos buvo ir jo lauke. Kad tai pareiškėjo ožkos jis žinojo. Laikotarpyje iki rugsėjo jis ožkas grikių lauke matė du kartus tai tikrai. Jis pareiškėjui prieš pusantrų metų irgi skundėsi, dėl to, kad jo ožkos buvo jo lauke, irgi buvo nukentėjęs. Kad tai pareiškėjo ožkos, tai jis suprato, nes pėdsakai buvo iš pastarojo sodybos. Jam žala buvo irgi padaryta, bet jis nenorėjo kariauti. Ant Pareiškėjo jis jokio piktumo nelaiko. Kitų miško gyvūnų grikių pasėlyje jis neįsidėmėjo (teismo bylos lapai 41-50).

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas jam matytas, nukentėjusįjį pažįsta. Ožkas matė praeitais metais, vasarą, tai buvo baltos ožkos. Paskambino M. B. ir pasakė apie ožkas. Sklypas yra jo žmonos, jį nuomoja B.. Ožkos galėjo ateiti į tą sklypą, tai ir taip aišku iš kur jos atėjo, iš pareiškėjo. Taip teigia, nes prieš tris metus irgi turėjo problemų su pareiškėju, nes jo ožkos irgi ganėsi jo sklype. Iš pradžių galvojo, kad ganėsi laukinės ožkos, bet vėliau pamatė, kad tai naminės; tai jo atveju prieš 3 metus dėl savo derliaus jis pareiškėjui nieko nesakė, nors kaimynai patarė rašyti pareiškimą. Ožkos pagrinde baltos spalvos. Kokia žala galėjo būti padaryta nukentėjusiajam, tai jis negali pasakyti. Dėl miško gyvūnų, tai kiek jis ėjo, tai jų nebuvo. Kiti gyventojai yra už keliuko, kokių 20 metrų, kiti gyventojai ožkų nelaiko (teismo bylos lapai 41-50).

Teismas vertino ir kitus teisme gautus įrodymus: nukentėjusiojo 2020-02-17 civilinį ieškinį, protokolą, Komisijos posėdžių protokolus, prašymą, nuotraukas ir kitus (teismo bylos lapai 29-30, 37-38, 70), (bylos Nr. ANK 113/19 lapai 5-9, 11-30, 35-42, 45-46, 49-56 ).

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių – kad skundžiame nutarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis Pareiškėjui priklausančios ožkos buvo palaidos M. B. nuomojamuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)

Teismo bylos nagrinėjimo metu ginčas kilo dėl šių aplinkybių:

-ar pareiškėjui V. Z., kaip asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, buvo užtikrinta teisė administracinių nusižengimų teisenos metu kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis;

-ar pareiškėjo V. Z. ožkos suniokojo M. B. pasėtus grikius (80 arų) ir padarė prašomą atlyginti 380 Eur žalą.

Visų pirma pažymėtina, jog ANK 568 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Iš protokolo nematyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų paskirtas vertėjas. Surašant protokolą galima daryti išvadą, kad jo turinys pareiškėjui nebuvo išverstas į jam suprantamą kalbą ir nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas buvo supažindintas su įstatymo garantuotomis teisėmis naudotis vertėjo paslaugomis.

Nutarimas buvo surašytas lietuvių kalba. Kaip nurodyta pačiame nutarime, skundžiamas nutarimas priimtas pareiškėjui dalyvaujant ir rašytinio proceso tvarka, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodęs, kad jis nedalyvavo. Minėtame nutarime buvo lietuvių kalba išaiškinta jo apskundimo tvarka bei paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo tvarka. Taigi byloje Nr. ANK 113/19 esantys duomenys leidžia teigti, jog pareiškėjui V. Z. nebuvo užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka ir naudotis vertėjo paslaugomis. Institucija išnagrinėjo bylą administracinių nusižengimų teisenos kalba, t. y. lietuvių kalba ir priėmė nutarimą, išaiškino šio nutarimo apskundimo tvarką bei paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo tvarką lietuvių kalba. Šiame kontekste Institucija neužtikrino pareiškėjui V. Z. vertėjo dalyvavimo, nors objektyviai žinojo, kad pareiškėjui V. Z. vertėjas reikalingas. Kaip matyti iš bylos Nr. ANK 113/19 medžiagos, jos nagrinėjimo etapuose buvo išreikštas pageidavimas skirti vertėją pareiškėjui V. Z. (pavyzdžiui, protokole pasirašytas V. Z. paaiškinimas rusų kalba), be to, pats Institucijos vyriausiasis specialistas T. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dokumentų surašymo metu atliko jis vertėjo funkcijas. Tai laikytina esminiais protokolo ir nutarimo trūkumais, kas nagrinėjamu atveju teismui sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Z. teisės kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, buvo pažeistos.

Antra, ANK 35 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagal kurio 9 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kai administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Bylos Nr. ANK 113/19 ir teismo bylos medžiagų patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Z. yra 1950 m. gimimo, tačiau nutarimu nebuvo nurodyta V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo ir tuo motyvuotai nebuvo įvertintos minėtos bylos nagrinėjimo metu nustatytos atsakomybė lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Trečia, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo ir greitumo principų reikalavimų, teismas aukščiau paminėtiems pažeidimams pašalinti, surengdamas žodinį bylos nagrinėjimą teisme pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, dalyvaujant vertėjai, Institucijos atstovą ir pareigūną atlikusį administracinio nusižengimo tyrimą ir surašiusį protokolą, nukentėjusįjį, liudytojus ir tokiu būdu išsiaiškindamas protokolo surašymo, nutarimo priėmimo ir jo įteikimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui aplinkybes, nagrinėjant teismo bylą užtikrino vertėjo dalyvavimą, teisę naudotis atstovo pagalba, pareikšti prašymus, teikti įrodymus, duoti paaiškinimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neginčija fakto, kad jam priklausančios ožkos, nutarime nurodytu laiku buvo išėjusios į nukentėjusiojo grikiais apsėtus laukus. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojai J. Š., R. V.. Be to, pats pareiškėjas V. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad norėjęs taikiai susitarti su M. B., siūlydamas jam atlyginti žalą - 100 Eur ir ožka, tačiau nepavyko. Tai rodo, jog ir pats pareiškėjas pripažino, kad jam priklausančios ožkos galėjo padaryti žalą, teismo manymu apie 200 Eur. Be to ir pats nukentėjusysis iš karto kreipėsi į Instituciją, parašė prašymą, neabejotinai suprasdamas, kad prašymas bus tiriamas ir tikrinamos jo prašyme nurodytos aplinkybės, tame tarpe ir dėl padarytos žalos fakto bei dydžio, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą, todėl apkalbėti, t. y. melagingai nurodyti, jog buvo padaryta žala sunaikinant auginamas kultūras, negalėjo. Taigi nekyla nagrinėjamu atveju abejonių, jog už tinkamą gyvulių laikymą atsakingas jų savininkas - šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Z.. Savininkas taip pat turi atsakyti kaip numatytą Įsakyme ir už pasekmes, atsiradusias dėl netinkamos šios pareigos atlikimo. Nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, veikimu ar neveikimu, nesiimant visų būtinų priemonių, kad galvijai iš aptvaro neišeitų ir nepadarytų žalos.

Byloje iš esmės ginčijamas žalos nukentėjusiojo turtui padarymo dydis. Pažymėtina, kad priėmus Institucijai prašymą iš nukentėjusiojo, ši institucija tinkamai prašymo tyrimo neorganizavo ir neatliko būtinų neatidėliotinų veiksmų - neapžiūrėjo ir neužfiksavo įvykio vietoje buvusių galimų pėdsakų, galimos žalos mąsto. Tačiau ši faktinė aplinkybė gali būti nustatyta ir kitais ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatytais įrodymais, tame tarpe ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, nuotraukomis ir kt. Šios aplinkybės išsiaiškinimui teismo posėdžio metu buvo apklaustas nukentėjusysis, liudytojai, ištirtos paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota nukentėjusiajam priklausančio nuomojamo žemės sklypo vaizdas, taip pat institucijos atsiliepimu nurodomas situacijos dėl žalos atlyginimo vertinimas, kurių duomenų teismas nebekartoja. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių asmenų parodymais.

Teismas sprendžia, kad net ir apklausus teisme nukentėjusįjį, liudytojus, nėra nustatyta, kokio dydžio žala padaryta nukentėjusiajam. Nusižengimo tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis skirtingai nurodė žalos dydžius ir visais atvejais be nuorodos į šaltinį motyvuotai pagrindžiantį jų paskaičiavimo metodiką. Neabejotinais Institucijos pateiktais skaičiavimais nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidžiamą A. R. leidinį 2019 m. rugsėjo mėnesį grikių supirkimo kaina buvo 210,94 Eur. Grikių derlingumas pagal Rodiklių duomenų bazę 2019 m. buvo 0,9 t iš 1 ha, todėl susumavus viską, galutinė kaina iš 0,80 ha gaunasi 151,88 Eur. Taigi aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog V. Z. neužtikrindamas tinkamo jam priklausančių galvijų laikymo pažeidė gyvūnų laikymo reikalavimus, dėl ko galvijams išėjus iš aptvaro nukentėjusiajam M. B. buvo padaryta 151,88 turtinė žala. 151,88 Eur žalos dydis yra motyvuotas, maždaug jos dydis atitinka Pareiškėjo vertinimui kai jis siūlė nukentėjusiajam atlyginti žalą, todėl teismas nukentėjusiojo 2020-02-17 civilinį ieškinį tenkina iš dalies, jo naudai iš Pareiškėjo, priteisiant 151,88 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestintinas. Tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalies sudėtį ir V. Z. kyla administracinė atsakomybė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatoma visuma faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. Pažymima ir tai, kad teismas ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Pažymėtina, kad ANK 642 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas panaikina nutarimą ir paskiria administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Tuo pagrindu teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, kad skundžiamu nutarimu nebuvo V. Z. užtikrinta įstatymo garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis, taip pat motyvuotai nebuvo įvertinta bylos nagrinėjimo metu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teismas panaikina nutarimą ir paskiria nuobaudą, išdėsčius ir motyvuotai įvertinus vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o taip pat kitas asmenybę apibūdinančias aplinkybes (jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jis administracine tvarka nebaustas, nedirbantis), (bylos Nr. ANK 113/19 lapai 34).

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentai, turintys reikšmės teismo bylai tirti ir nagrinėti - nuotraukos- laikytini byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos, o byla Nr. ANK 113/19 grąžintina savivaldybei (teismo bylos lapas 35, teismo bylos lapas 3).

Pripažinęs Pareiškėją kaltu, teismas, priimdamas nutarimą, turi teisę nuspręsti iš Pareiškėjo išieškoti nukentėjusiojo turėtas 500 Eur išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, o atsižvelgdamas į Pareiškėjo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (ANK 666 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t.y. kad jis, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, senatvės pensininkas bei teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes- nukentėjusiojo advokatas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose ir mokėjimo dokumentas dėl nukentėjusiojo advokatui sumokėtų 500 Eur už suteiktą teisinę pagalbą teismui nepateiktas, todėl šios išlaidos nepriteistintos (teismo bylos lapas 37-39).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 626, 627, 632 straipsniais, 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, teismas, -

nutaria:

Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) 2019-12-12 skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės Administracijos administracinių nusižengimų komisijos 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-41-ANR_N-258-2019 (ROIK:19106871411) administracinio nusižengimo byloje Nr. ANK 113/19.

V. Z. (V. Z.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straispnio 5 dalimi, skirti jam įspėjimą.

Priteisti iš V. Z. (V. Z.) 151,88 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. B. naudai.

Kitą šio nukentėjusiojo 2020-02-17 civilinio ieškinio dalį atmesti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Kitą šio nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš V. Z. (V. Z. 500 eurų išlaidų nukentėjusiojo M. B. naudai įgalioto atstovo – advokato D. S. paslaugoms apmokėti.

Nutarčiai įsiteisėjus, dokumentus, turintis reikšmės teismo bylai tirti ir nagrinėti - nuotraukas- laikyti teismo byloje iki jos saugojimo laiko pabaigos, o Vilniaus rajono savivaldybės Administracijos administracinių nusižengimų komisijos byla Nr. ANK 113/19 grąžinti šiai savivaldybei.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis