Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Č. Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas Nr. 1) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 558 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda už tai, kad jis pagal Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymą privalėdamas 2022 m. rugpjūčio 29 d. atvykti į minėtos tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių, be pateisinamos priežasties neatvyko, tuo, jau būdamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 558 straipsnio 1 dalyje, pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų.

2. Be to, A. Č. 2022 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas Nr. 2) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 558 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda už tai, kad jis pagal Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymą privalėdamas 2022 m. gegužės 31 d. atvykti į minėtos tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių, be pateisinamos priežasties neatvyko, tuo, jau būdamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 558 straipsnio 1 dalyje, pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų.

3. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, 2023 m. vasario 9 d. nutartimi jį atmetė. Teismas konstatavo, kad A. Č. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl dviejų nusižengimų padarymo, kadangi du kartus neatvyko į karo tarnybą be pateisinamų priežasčių. Už tokį patį pažeidimą A. Č. jau buvo baustas, jam neabejotinai buvo žinoma apie prievolę atvykti, taip pat jis buvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, ne kartą buvo kviečiamas į nusižengimo tyrimą. Nutartyje nurodyta ir tai, kad nėra pagrindo padarytus nusižengimus vertinti kaip tęstinį nusižengimą. Dėl prašymo išdėstyti paskirtų baudų mokėjimą teismas išaiškino, kad tokį prašymą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo pateikti Institucijai iki nutarimo priėmimo, o po nutarimo priėmimo šis klausimas yra sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatyme nurodyta tvarka. Teismas taip pat pašalino nuorodą į ANK 558 straipsnio 1 dalį, kadangi šis straipsnis dalių neturi.

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. (toliau – ir apeliantas) prašo klausimą išspręsti iš esmės ir visas skundžiamas administracinio nusižengimo bylas nutraukti, panaikinti abu skundžiamus nutarimus. Nesant tokios galimybės, prašo panaikinti bent vieną iš nutarimų ir sumažinti paskirtą baudą iki minimalios, baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščių teisės taikymo klaidų, buvo neobjektyvus ir šališkas, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas. Teismo pateikti motyvai yra deklaratyvūs, formalūs, neatsakyta į pagrindinius skundo argumentus. Teismas piktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais ir veikė kaip privatus Institucijos atstovas, o ne kaip nešališkas ir objektyvus arbitras. Teismas buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Išvados yra paremtos prielaidomis, spekuliatyviais teiginiais, o ne bylos informacija. Teismas neužtikrino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės būti išklausytam ir gintis.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas ne vieną kartą kreipėsi į Instituciją dėl atsiliepimo pateikimo, dėl to buvo atidėti teismo posėdžiai, tačiau Institucija savo atsiliepimo taip ir nepateikė. Teismas šios situacijos nevertino kaip pažeidimo, neatsižvelgė į tai, kad Institucijai nepateikus atsiliepimo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prarado galimybę gintis nuo Institucijos kontrargumentų. Už atsiliepimo nepateikimą teismas nepaskyrė Institucijai nei baudos, nei įpareigojo Institucijos atstovą dalyvauti teismo posėdyje. Be to, teismas 2023 m. sausio 26 d. teismo posėdžio neatidėjo, bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka nedalyvaujant nei vienai pusei. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dar 2023 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu išsiuntė užklausą dėl to, ar posėdis vyks, kadangi buvo komandiruotėje ir dalyvauti posėdyje, nesusitarę su vadovu, negalėjo. Tačiau teismas į šį laišką atsakymo nepateikė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmame posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo ir šis posėdis neįvyko iš esmės dėl to, kad Institucija teigė negavusi jokių pranešimų. Dėl to pirmame posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo apklaustas. 2023 m. sausio 26 d. teismo posėdis nebuvo atidėtas, kaip tai buvo padaryta pirmą kartą, nebuvo sudarytos galimybės gintis. Taip buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas bei pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė būti išklausytam.

4.3. Skunde tvirtinama, kad teismas protegavo Instituciją ir sukūrė argumentus jos pozicijai pagrįsti. Teismas pažeidė konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nesivadovavo principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas nesiaiškino, ar Institucija pateikė prašymą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateiktų negalėjimą atvykti pateisinančius įrodymus, kaip tai nurodyta Karo prievolės įstatymo 37 straipsnyje, ar toks prašymas jam buvo įteiktas, ar jis turėjo realią galimybę teikti paaiškinimus. Tačiau tai nesutrukdė teismui konstatuoti, kad A. Č. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Teismas neišsiaiškino, ar administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie atvykimo datas, nors tai buvo pagrindinis skundo argumentas. Teismas nurodė, kad A. Č. kaltę pagrindžia ir kiti bylos duomenys, tačiau kokie tai duomenys, plačiau nėra analizuota. Teismas nepagrįstai apelianto paaiškinimus, kad Institucijos siųsti pranešimai pateko į elektroninio pašto „spam“ dėžutę, dėl to jis nežinojo, kad turi atvykti, vertino kaip siekį išvengti atsakomybės. Teismas turėjo išsiaiškinti, ar apeliantas buvo tinkamai informuotas, ar ne, o jeigu tinkamai informuotas nebuvo, tai negali būti taikoma atsakomybė be kaltės.

4.4. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas plačiau neargumentavo, kodėl padaryti nusižengimai nelaikytini tęstiniu nusižengimu. Nevertino, kad pažeidimai buvo padaryti neaktyviais veiksmais, o neveikimu, nes apeliantas nežinojo, kad yra šaukiamas, o Institucija nedėjo pakankamai pastangų, kad su apeliantu susisiektų. Apeliantas, iš karto po to, kai gavo žinutę telefonu, jog turi skubiai susisiekti su Institucija, nedelsdamas tai padarė. Pažymima ir tai, kad net jeigu apeliantas būtų žinojęs apie tai, kad turi atvykti į Instituciją, to padaryti jis nebūtų galėjęs, nes buvo komandiruotėje užsienyje. Tačiau teismas šių aplinkybių taip pat nesiaiškino, apelianto neapklausė, nesudarė sąlygų gintis.

4.5. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai individualizavo nuobaudą. Teismas pritarė Institucijos vertinimui dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimo. Tačiau tokiu atveju apeliantui turėjo būti skiriamo ne maksimalaus dydžio, o artimos vidurkiui baudos. Teismas, sutikdamas, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pats sau prieštaraudamas pripažįsta, kad atsakomybę sunkina tai, jog pažeidimai kartojasi, asmuo pakartotinai, piktybiškai vengia atlikti karo tarnybą, dėl to pagrįstai skirta maksimali bauda. Teismas be pagrindo atsisakė išspręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo išdėstymo ilgesniam laikotarpiui nurodydamas, kad šiuos klausimus gali spręsti Lietuvos kariuomenė arba Valstybinė mokesčių inspekcija.

4.6. Skunde nurodoma ir tai, kad teismo argumentacija leidžia manyti, jog teismas turėjo išankstinį nusistatymą, nesuteikė galimybės dalyvauti teismo posėdyje neatsiųsdamas patvirtinimo apie tai, ar posėdis įvyks, nesudarydamas lygiaverčių sąlygų, kokios buvo sudarytos pasyviajai bylos šaliai – Institucijai, kuriai buvo aktyviai skambinama, rašoma, prašoma pateikti informaciją ir nuomonę dėl skundo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį skundžia administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č., skunde, be kita ko, nurodydamas, kad teismas nebuvo objektyvus ir nešališkas, neužtikrino teisės būti išklausytam ir gintis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, kadangi buvo priimta neišsiaiškinus visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neužtikrinus atsakomybėn patraukto asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą. Tai sudaro pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6. Pirmiau padarytos išvados kontekste akcentuotina, kad teisė į teisingą ir nešališką teismą yra užtikrinama tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Šios teisinės garantijos taikytinos ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose. Teisės į teisingą ir nešališką teismą pažeidimas yra pagrindas teismo priimtą sprendimą naikinti.

7. ANK 576 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. BPK 58 straipsnyje yra įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai. Iš šiame straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo galima teigti, jog teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, nes pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą nušalinimo pagrindu gali būti ir kitos motyvuotai nurodytos aplinkybės, keliančios abejonių teisėjo nešališkumu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejones dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-976/2020).

8. Šioje byloje apygardos teismas neturi pagrindo įžvelgti bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo subjektyviąja prasme, nes nėra duomenų apie teisėjo asmeninį nusistatymą prieš proceso dalyvius, asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vis tik, pirmosios instancijos teismas pripažintinas šališku objektyviuoju aspektu. Tokią teismo išvadą lemia su proceso organizavimu susijusios aplinkybės, teismo posėdžiuose vykusio proceso eiga, teismo pozicijos dėl Institucijos dalyvavimo teismo posėdyje privalomumo nenuoseklumas, skirtingas teismo procesinis elgesys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atžvilgiu.

9. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. apeliacinis skundas Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2022 m. lapkričio 21 d. ir teisėjo rezoliucija paskirtas nagrinėti 2022 m. gruodžio 19 d. 14.00 val. (b. l. 2). Apie šį posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo informuotas 2022 m. lapkričio 23 d. išsiunčiant teismo šaukimą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Teismo šaukimas elektroniniu paštu buvo išsiųstas ir Institucijai, kuri, be kita ko, buvo informuota apie teisę pateikti atsiliepimą į skundą (b. l. 34–36). A. Č. šaukimo gavimą patvirtino (b. l. 37), tačiau 2022 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu informavo teismą, kad komandiruotė pratęsta iki 2022 m. gruodžio 23 d., dalyvauti posėdyje negalės ir esant galimybei, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 65). Iš informacinės pažymos apie 2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį matyti, kad į šį posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neatvyko, taip pat neatvyko ir Institucijos atstovas, kurio dalyvavimą protokoline nutartimi teismas pripažino privalomu. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2023 m. sausio 18 d. 11 val., kadangi neatvyko pareiškėjas ir Institucijos atstovas (b. l. 66). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir Institucija apie 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdį buvo informuoti išsiunčiant šaukimus elektroniniu paštu (b. l. 67–70). Nors 2023 m. sausio 12 d. teisme buvo gautas A. Č. elektroniniu paštu siųstas pranešimas, kad 2023 m. sausio 18 d. posėdyje jis negalės dalyvauti dėl komandiruotės (b. l. 72), tačiau jis buvo informuotas apie galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu (naudojant zoom programą) (b. l. 73) ir šia galimybę pasinaudojo, 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje dalyvavo (b. l. 71). Tačiau į šį teismo posėdį neatvyko Institucijos atstovas, dėl to teismas nutarė bylos nagrinėjime skelbti pertrauką iki 2023 m. sausio 26 d. 11.30 val., nurodė, kad Institucijos dalyvavimas byloje yra būtinas (b. l. 71). Tą pačią dieną – 2023 m. sausio 18 d., Institucijai elektroniniu paštu buvo išsiųstas šaukimas, taip pat nurodyta, kad teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo, dėl to teismas yra priėmęs sprendimą, kad Institucijos atstovo dalyvavimas yra privalomas (b. l. 74). Iš informacinės pažymos apie 2023 m. sausio 26 d. teismo posėdį matyti, kad į šį posėdį neatvyko nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei Institucijos atstovas, teismas nutarė skundą nagrinėti šiems asmenims nedalyvaujant (b. l. 76), nors iki teismo posėdžio – 2023 m. sausio 24 d., buvo gautas A. Č. prašymas elektroniniu paštu patikslinti, kada vyks teismo posėdis, nes reikalinga susiderinti su darbdaviu bei pateikti informaciją ar gautas Institucijos atsiliepimas (b. l. 75). Iš 2023 m. sausio 25 d. teisėjo rezoliucijos matyti, kad buvo nurodyta išsiaiškinti ir informuoti pareiškėją, jeigu atsiliepimas bus gautas (b. l. 75).

10. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad A. Č. apeliacinį skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Institucijos dalyvavimą byloje buvo pripažinęs būtinu ir tai suponuoja, kad teismas pripažino, jog išnagrinėti bylą išsamiai ir visapusiškai, nedalyvaujant Institucijos atstovui, nebus galimybės. Vis tik, Institucijos atstovui antrą kartą neatvykus į teismo posėdį, teismas nutarė skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, nors, kaip minėta, Institucijos dalyvavimą buvo pripažinęs būtinu. Kaip matyti iš bylos duomenų, Institucija apie teismo posėdžius buvo informuota išsiunčiant teismo šaukimus, antrą kartą siunčiant teismo šaukimą, be kita ko, buvo nurodyta papildoma informacija, kad teismas Institucijos atstovo dalyvavimą yra pripažinęs privalomu. Byloje nėra duomenų apie tai, ar Institucija informavo teismą apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Taip pat nėra duomenų, kad teismas, priėmęs nutartį dėl būtino Institucijos dalyvavimo ir šiai neatvykstant į teismo posėdžius, būtų ėmęsis priemonių užtikrinti Institucijos dalyvavimą ir tuo pačiu savo paties priimtos nutarties įvykdymą. Nors 2023 m. sausio 18 d. posėdyje teismas informavo, kad telefonu buvo susisiekta su Institucijos darbuotoju, kuris buvo informuotas apie Institucijos atstovo dalyvavimo būtinumą ir kuris nurodė, kad situaciją išsiaiškins, į 2023 m. sausio 26 d. posėdį Institucijos atstovui vėl neatvykus, teismas nutarė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, motyvuodamas tuo, kad Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį žinojo. Vis tik atkreipiamas dėmesys, kad teismas Institucijos atstovo dalyvavimą buvo pripažinęs būtinu, o tai reiškia, kad Institucijos atstovui į teismo posėdį neatvykus pakartotinai, teismas turėjo pareigą imtis priemonių užtikrinti jo dalyvavimą arba nurodyti argumentus, kodėl Institucijos atstovo dalyvavimas nagrinėjant skundą nebėra aktualus, arba aplinkybes, patvirtinančias, kad išnaudojus visas galimybes, užtikrinti Institucijos atstovo dalyvavimą teismo posėdyje buvo objektyviai neįmanoma.

11. Be to, reikšminga aplinkybe vertinant teismo šališkumą objektyviuoju aspektu laikytina tai, kad A. Č. procesinis elgesys byloje, aktyvus domėjimasis procesu neabejotinai leido teismui suprasti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra suinteresuotas pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą. Nors į 2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neatvyko, prašė, esant galimybei, skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje A. Č. dalyvavo (naudodamasis zoom programa) ir teismui nutarus bylos nagrinėjime skelbti pertrauka dėl Institucijos atstovo neatvykimo, prašymo tęsti bylos nagrinėjimą jam nedalyvaujant nereiškė. Be kita ko, 2023 m. sausio 24 d., t. y. iki 2023 m. sausio 28 d. teismo posėdžio, gautame laiške A. Č. pozicija dėl jo dalyvavimo teismo posėdyje buvo aiški ir nedviprasmiška, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą dėl posėdžio datos patikslinimo, kad galėtų suderinti susiderinti dalyvavimą teismo posėdyje su darbdaviu. Ši informacija bylą nagrinėjančiam teismui buvo žinoma, tačiau nepaisydamas to, teismas A. Č. teisės dalyvauti teismo posėdyje neužtikrino, nors tokią galimybę turėjo. Kaip nurodyta pirmiau, ankstesniame posėdyje apeliantui negalint dalyvauti dėl komandiruotės, teismas buvo sudaręs sąlygas teismo posėdyje dalyvauti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Duomenų, kad tokia galimybė A. Č. buvo sudaryta ir dėl dalyvavimo 2023 m. sausio 26 d. posėdyje, ar kad tokios galimybės dėl techninių ar kitų priežasčių nebuvo, bylos medžiagoje nėra. Tai sudaro pagrindą konstatuoti ANK 571 straipsnyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės būti išklausytam, bei ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, pažeidimą. Nors 2023 m. sausio 26 d. teismo posėdyje teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie šį posėdį žinojo, nes apie šią datą buvo informuotas ankstesnio posėdžio metu, įvertinus šio konkretaus proceso eigą (2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje A. Č. buvo informuotas, kad bus kreiptasi į Instituciją dėl atsiliepimo pateikimo, kad į posėdį Institucijos atstovas bus kviečiamas pakartotinai, apie atsiliepimo gavimą ar negavimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bus informuotas atskirai bei tai, kad neatvykus Institucijos atstovui, bylos nagrinėjimas jau buvo kartą atidėtas, o prieš 2023 m. sausio 26 d. teismo posėdį apeliantas pateikė prašymą patikslinti posėdžio datą ir pateikti informaciją apie atsiliepimo gavimą, tačiau tokia informacija jam nebuvo pateikta) spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sąmoningai neatvyko į teismo posėdį, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir dėl to teismas turėjo pakankamą pagrindą skundą išnagrinėti jam nedalyvaujant, nėra pagrindo.

12. Kaip nurodyta pirmiau, objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Apygardos teismo vertinimu, aptartos su proceso organizavimu susijusios aplinkybės, teismo pasyvumas nesiimant priemonių užtikrinti Institucijos atstovo dalyvavimą, kai dalyvavimas pripažintas būtinu, apeliantui galėjo sudaryti regimybę dėl teismo palankumo Institucijai ir tuo pačiu neigiamo, išankstinio nusistatymo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu.

13. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tokiu atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis, 639 straipsnis). Šiuo atveju tiek iš informacinės pažymos apie 2023 m. sausio 26 d. teismo posėdį, tiek iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties matyti, kad bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka.

14. Kaip nurodyta ANK 630 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Išnagrinėjus bylą žodinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, Institucijos atstovui, pirmiau aptartų reikalavimų nebuvo laikytasi.

15. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo argumentacija taip pat leidžia manyti, kad teismas nebuvo objektyvus, išvadas dėl kaltės įrodytumo pagrindė spekuliatyviais, faktinio pagrindo neturinčiais teiginiais bei abejonėmis, į esminius skundo argumentus neatsakė, o situaciją dėl pranešimų negavimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu ir Institucijos atžvilgiu vertino iš esmės skirtingai. Šių argumentų kontekste pažymėtina, kad duomenų vertinimas ne taip, kaip juos vertina administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nepalankaus jam sprendimo priėmimas, savaime nėra aplinkybės, teikiančios pagrindą pripažinti teismą buvus šališku. Vis tik skundžiamos nutarties turinys, atsakymą į esminius apelianto skundo argumentus pagrindžiant formaliu teisės normose įtvirtinto teisinio reguliavimo pacitavimu bei konstatavimu, kad A. Č. kaltę pagrindžia ir kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys bei rašytinė medžiaga, nepatariant, nei kokie tai duomenys, nei kokias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia, neanalizuojant apelianto skundo argumentų ir dėl jų atskirai nepasisakant, nelaikytinas atitinkančiu motyvuotumo reikalavimą, o argumentas, kad kaltę įrodo ir baustumas už tokį patį nusižengimą bei baudos sumokėjimą, sudaro prielaidas tokią argumentaciją vertinti kaip pažeidžiančią nekaltumo prezumpcijos principą.

16. Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuojant sprendimą parodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba jie atmesti (pvz., 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje F. prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (pvz., 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje M. prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; F. prieš Moldovą, § 31). Teismo vertinimu, išnagrinėjus A. Č. skundą priimta teismo nutartis nėra pagrįsta visapusišku bylos duomenų ir aplinkybių išnagrinėjimu bei vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo esminiai argumentai, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su jo nubaudimu pagal ANK 558 straipsnį, nebuvo patikrinti, dėl jų pagrįstumo (nepagrįstumo) argumentuotai nepasisakyta, nutartis priimta neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą bei nešališką teismą, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

17. Šių aplinkybių kontekste pažymima ir tai, kad iš tikrųjų, kaip pagrįstai nurodo ir apeliantas, teismas preziumavo, kad elektroniniu paštu A. Č. siųsti pranešimai apie jo pareigą atvykti jam buvo įteikti tinkamai (nors, kaip minėta, tokią išvadą patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nevertino), Institucijos atžvilgiu elektroniniu paštu siųstų procesinių dokumentų įteikimą vertino priešingai. Į 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdį neatvykus Institucijos atstovui, teismas informavo, kad susisiekus telefonu, Institucijos atstovas paaiškino, jog šaukimo negavo. Teismas Institucijos atstovo pareigos šaukiamam atvykti į teismo posėdį nevykdymą pateisino tuo, kad „siųsti laiškai galimai papuolė į bendrą pašto dėžutę, kažkas numetė į šoną, nėra tvarkos“ ir šią aplinkybę laikė teikiančia pagrindą manyti, kad Institucija apie posėdį nebuvo informuota. Toks skirtingas informavimo apie pareigų vykdymą (atvykimą į Instituciją, į teismą) elektroniniu paštu traktavimas, pirmiau aptartų aplinkybių visumoje, taip pat sudaro prielaidas įžvelgti teismo šališkumą objektyviuoju aspektu.

18. Konstatavus, kad tinkamo ir nešališko teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, apeliacinės instancijos teismas turėtų pakartoti visą procesą pirmosios instancijos teisme ir išnagrinėti bylą iš naujo (tokiu atveju apeliacinis procesas taptų procesu pirmosios instancijos teisme, bet proceso dalyviai prarastų teisę jį ginčyti fakto klausimais ir nesutikdami su sprendimu galėtų inicijuoti nebent bylos atnaujinimą) arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kas sudarytų galimybę realizuoti visiškai tas pačias asmens teises, kokias jis turėtų, jei byla būtų išnagrinėta garantuojant tinkamą teisinį procesą. Todėl, apygardos teismo įsitikinimu, ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apygardos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį procesinį sprendimą (nutartį, nutarimą), kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

19. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviuoju aspektu. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Priėmus tokį sprendimą, dėl skundo argumentų, susijusių su kaltės įrodytumu bei teisinio kvalifikavimo teisingumu, apygardos teismas nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutartį – A. Č. administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.