Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, dirbanti AB „V. b.“ įrenginių darbininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, 2021 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už 2021 m. sausio 13 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2022 m. kovo 19 d. apie 21.15 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia, ranka sudavė du smūgius į kairį skruostą savo dukrai E. V. sukeldama jai fizinį skausmą, bei pastūmė savo motiną E. G. į kambario tarpdurį, dėl ko ši parkrito ir tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

D. V. teisiamojo posėdžio metu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kalta prisipažino visiškai. Pripažino sudavusi dukrai du kartus, taip sukeldama jai fizinį skausmą, o mamos, teigė, specialiai nestūmusi, tik pastūmė į šoną, kad nesimaišytų, o kad mama nukrito, nematė. Paaiškino, kad prieš keturis mėnesius buvo nupirkusi prieškambario komplektą ir grįžo namo jį sustatyti. Mama jai palaikė, o ji sustatė. Mama nuėjo į parduotuvę nupirko degtinės ir vieną butelį alaus. Jos išgėrė, po to ji nuėjo nupirkti alkoholio. Baigė gerti, į namus grįžo dukra, ji atsisakė kartu gerti. Po to, dukra nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko butelį degtinės. Begeriant su dukra kilo konfliktas, nes supyko parvažiavusi namo ir radusi savo kambaryje katino nudraskytas sienas, buvo nervinis šokas. Tiksliai nepamena konflikto aplinkybių. Ji būdama virtuvėje, supykusi nuo stalo nubraukė ant žemės ten buvusį maistą, alkoholį. Jai po to sakė, kad ji spyrė į spintelę, bet to ji nepamena. Atėjusi dukra pasakė, kad jeigu ji nebaigs spardyti, iškvies policiją. Mama stovėjo prie durų, ji mamą pastūmė į šoną, kad ji nesimaišytų, neužkliūtų ir nepargriūtų, ne per prievarta stūmė. Norėjo, kad mama nelįstų į konfliktą. Kad mama nuvirto, nematė. Nėra pakėlusi rankos prieš mamą. Kai priėjusi dukra pasakė, kad iškvies policiją, sudavė dukrai du kartus delnu per veidą, o dukra stūmė ją per duris lauk ir atvažiavo policija. Neprisimena dėl ko sudavė dukrai per veidą. Buvo neblaivi. Blaivi niekada gyvenime taip nepasielgtų, jai yra gėda, gailisi dėl visko. Išgertas alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams. Kas nepatinka, pasako, bet nesimuša. Suduodama smūgius galėjo sukelti dukrai fizinį skausmą. Jei mama nugriuvo, galėjo mamai sukelti fizinį skausmą, specialiai jos nestūmė. Mamos patraukimas, galėjo turėti įtakos, kad ji nugriūtų. Konfliktas su kolege įvyko irgi išgėrus, tada visi buvo išgėrę. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Susitaikė su mama ir dukra tuoj pat po įvykio, kai grįžo iš sulaikymo. Tarp jų nėra konfliktinių santykių, viskas gerai. Turėtų galimybę atlikti viešųjų darbų bausmę.

alkoholio kiekio matavimo prietaiso žurnalo duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2022 m. kovo 19 d., 21.50 val., E. V. nustatytas 0,68 promilės neblaivumo laipsnis, 22.00 val., D. V. nustatytas 2,05 promilės neblaivumas (b. l. 93-96);

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios D. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. D. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi D. V., smurtaudama prieš savo artimuosius giminaičius, t. y. mamą ir dukrą, sukėlė joms fizinį skausmą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp D. V. ir E. V. kilo konfliktas, kaltinamoji neneigia sudavusi smūgius delnu nukentėjusiajai E. V. ir stumtelėjusi mamą, kad ši nesikištų į konfliktą, po ko E. G. nuvirto ant grindų. Nukentėjusiosios iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams tvirtino, jog kaltinamosios veiksmais, suduodant smūgius ir nugriuvus, joms buvo sukeltas fizinis skausmas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-745-419/2021, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, D. V. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnyje padaryto nusikaltimo padarymą, dėl to, kad ji 2021 m. sausio 13 d. apie 20.30 val. viešoje vietoje – autobuse „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,37 promilės alkoholio), autobusui važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi keliu (duomenys neskelbtini), nesilaikydama elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydama aiškią nepagarbą visuomenei, kitų žmonių akivaizdoje, priėjusi prie autobuso kairėje pusėje priekyje sėdinčios L. I., įžeidinėdama šią necenzūriniais žodžiais, panaudodama kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį, tyčia sudavė L. I. kumščiu vieną kartą į veido sritį, pataikydama į lūpas, o po kelių minučių, autobusui sustojus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), išeidama į lauką, tyčia sudavė delnu L. I. per galvą bei griebusi už L. I. kepurės, šią numetė ant grindų, po to, tęsdama nusikalstamą veiką, grįžusi iš lauko į mikroautobusą, tyčia sudavė delnu L. I. per galvą, sugriebdama šią už plaukų, po kelių minučių vėl eidama iš mikroautobuso, tyčia sudavė delnu L. I. per galvą ir griebė šią už plaukų, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. I. fizinį skausmą bei tokiu įžūliu elgesiu piktybiškai tyčiodamasi demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Kadangi šiuo nuosprendžiu D. V. pripažintina kalta dėl vienos tyčinės nusikalstamos veikos, kuri padaryta nepraėjus vieneriems metams, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. nustoja galioti ir spręstinas baudžiamosios atsakomybės klausimas jai už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

D. V. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tai kad kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio patvirtina jai po įvykių nustatytas neblaivumas. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamoji anksčiau neteista, 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-745-419/2021, b. l. 134-136), administracine tvarka nebausta (b. l. 114-115), dirbanti.

Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos stadiją – abi nusikalstamos veikos baigtos; į kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes; tai, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų susitaikė su visomis nukentėjusiomis, jų atsiprašė, sprendžia, kad D. V. už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą skirtinos švelniausios straipsnių sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina tarp įstatyme numatyto bausmės dydžio, skiriamo už nusikaltimą (BK 46 straipsnio 2 dalis), minimumo ir vidurkio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdų prie griežčiausios bausmės pridedant minimalią įstatyme numatytą švelnesnės bausmės dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajai D. V. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jai paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 19 d. 22.00 val. iki 2022 m. kovo 21 d. 11.22 val., t. y. dvi paros, ir laikytina, kad D. V. yra atlikusi dvylika viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog D. V. traukiama baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jos smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. V. paliktina galioti kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

1 DVD diskas, su telefoninio pranešimo įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir su pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, esantis prie bylos viršelio, paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 273, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

D. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. V. viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. V. viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 19 d. 22.00 val. iki 2022 m. kovo 21 d. 11.22 val., t. y. dvi paras, ir laikyti, kad D. V. yra atlikusi dvylika viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 DVD diską, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti D. V., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas

Išaiškinti D. V., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti D. V., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.