- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- eI-6842-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė, Donatas Vansevičius
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mukera“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovei V. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mukera“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mukera“ (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA, Agentūra) 2016 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. SKP-29 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę išmokėti paramą, kurią sudaro 50 164 Eur suma, pagal pareiškėjos 2015 m. lapkričio 16 d. mokėjimo prašymą Nr. 2AKV1-3-13-8-MP001 (toliau – ir mokėjimo prašymas).
Pareiškėja paaiškina, jog Skundžiamu sprendimu atsakovė pripažino, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 89¹ punktą, Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 62 punktą bei 2015 m. kovo 27 d. taikos sutarties (toliau – ir taikos sutartis) 6.2 papunktį, ir už nustatytą pažeidimą nutarė taikyti sankciją – neskirti (neišmokėti) 50 164,00 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymą bei panaikinti sprendimą skirti paramą.
Pareiškėja nesutinka su Skundžiamu sprendimu, mano, jog atsakovė sprendimą jos atžvilgiu priėmė pažeidusi teisės aktų reikalavimus, įrodymų sąsajumo ir pakankamumo reikalavimus, neišsamiai ištyrusi ir įvertinusi aplinkybes, kadangi iš esmės formaliai nusprendė dėl praleisto termino, neatsižvelgiant į kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjos manymu atsakovė Skundžiamame sprendime nepagrįstai teigia, jog ji praleido mokėjimo prašymo pateikimo terminą. Tokį savo argumentą pareiškėja grindžia tuo, jog iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 3D-154, kuriuo pakeistos Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, priėmimo Įgyvendinimo taisyklėse terminas pateikti mokėjimų prašymus buvo iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau po minėto įsakymo priėmimo terminas sutrumpintas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Tokie pakeitimai, pareiškėjos manymu, prieštarauja 2006 m. liepos 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1198/2006) 55 straipsnio 1 daliai, t. y. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, todėl tokia norma negali būti taikoma. Be to, Įgyvendinimo taisyklių 48 punktas prieštarauja šių taisyklių 62 punktui.
Pareiškėja teigia, jog pasirašydama taikos sutartį ji pagrįstai tikėjosi, kad Agentūra laikysis taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų, o konkrečiai, kad pareiškėjos bylos pakartotinį vertinimą atliks per 15 dienų po teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, neįskaitant laikotarpių skiriamų pareiškėjai, prašomos papildomos informacijos pateikimui, tačiau Agentūra pareiškėjai paramą skyrė tik 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, projekto įgyvendinimui liko mažiau nei 2 mėnesiai, todėl pareiškėjai buvo paliktas neprotingai trumpas laikotarpis galutinio mokėjimo prašymo pateikimui. Be to, Agentūra viešo susitikimo metu užtikrino, kad projekto įgyvendinimo laikotarpį pratęs. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, galutinis mokėjimo prašymas galėjo būti pateiktas iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjos 2015 m. lapkričio 16 d. mokėjimo prašymas yra pateiktas laiku. Mano, kad Administravimo taisyklių 35¹ punktas nenumato, jog už dirbtinai sukurtas sąlygas iš yra skiriama kokia nors sankcija, juolab būtų neišmokama paramos suma. Įtariama pareiškėja gali būti tikrinama, o dirbtinai sukurtų sąlygų egzistavimas gali būti nustatomas tik atsakovės norminio administracinio akto nustatyta tvarka. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 190 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.3 punktu, atsakovė privalėjo visų pirma nustatyti tvarką pagal kurią galėtų būti nustatomos dirbtinai sukurtos sąlygos, ir ją tinkamai paskelbti, nesant nustatytos tvarkos šis klausimas apskritai negali būti kvestionuojamas.
Pareiškėjos teigimu, Skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovautasi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (toliau ? ir Reglamentas Nr. 2988/95 arba Euratomas) dėl Europos Bendrijų (Europos Sąjungos) finansinių interesų apsaugos, nes šio reglamento nuostatos yra bendro pobūdžio. Be to, atsakovė iškraipo jų esmę, nesivadovauja jokiais konkrečiais nacionalinės teisės aktais, todėl jos pozicija yra visiškai nepagrįsta. Pažymi, jog pareiškėja dar 2013 m. rugsėjo 5 d. pateikė Paraišką pagal tuo metu galiojančias Įgyvendinimo taisykles, kuriose nebuvo nustatytos galimybės pareiškėjai neskirti paramos, dirbtinai sukurtų sąlygų pagrindu, todėl pareiškėja turi pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog nebus skiriama sankcija dėl to, ko ji nėra padariusi paraiškos teikimo metu galiojančių teisės aktų pagrindu. Pareiškėja taip pat mano, kad atsakovė neatskleidė ir neįrodė egzistuojant objektyviojo, dirbtinai sukurtų sąlygų fakto įrodymui būtino, elemento. Pareiškėjos projektas funkciniu požiūriu yra savarankiškas. Pareiškėjos patalpos yra atskiros, ji veikia savarankiškai ir gali visiškai įgyvendinti Reglamento 1198/2006 4 straipsnio d dalyje apibrėžiamą Europos žuvininkystės fondo paramos teikimo tikslą. Atsakovė visiškai neįrodė objektyviųjų požymių, liudijančių tai, kad yra nepasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos schemos tikslai bei subjektyviųjų požymių, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo, todėl negalima teigti, kad pareiškėja nepasiekė programos siekiamų tikslų, juo labiau, sukūrė dirbtinas sąlygas paramai gauti.
Pareiškėja taip pat teigia, jog Agentūra 2015 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. BR6-13086 (10.3.5) „Dėl projektų pakeitimo“ nepagrįstai nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą buvo nustatyta, kad nekilnojamas turtas, į kurį investuojama, nuo 2014 m. liepos 4 d. yra areštuotas. Pareiškėja pažymi, kad nekilnojamas turtas į kurį yra investuojama ? tai įranga, o ne Agentūros minimas nekilnojamas turtas ? pastatas, kuris teisiniu ryšiu su investavimu ir parama nėra susijęs. Be to, pareiškėja pažymi, kad pastato areštas tiesiog nebuvo laiku panaikintas. 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo gautas Centrinės hipotekos įstaigos pranešimas apie priverstinės hipotekos išregistravimą iš hipotekos registro.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovė nurodo, jog pareiškėja buvo įsipareigojusi galutinį mokėjimo prašymą Agentūrai pateikti ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė Administravimo taisyklių 89¹ punktą, Įgyvendinimo taisyklių 62 punktą ir taikos sutarties 6.2 papunktį. Atsakovė teigia, jog galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas turėtų būti vertinamas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 62 punktu, o ne Įgyvendinimo taisyklių 48 punktu, nes šis nereguliuoja galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino. Pareiškėja šiuo atveju galutinį mokėjimo prašymą pateikė 2015 m. lapkričio 16 d., o Įgyvendinimo taisyklių 63 punkte nustatyta, kad laiku nepateikus mokėjimo prašymo, taikomos sankcijos, todėl Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą neišmokėti pareiškėjai paramos.
Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 130¹ ir 35¹ punktais, Įgyvendinimo taisyklių 13.2 papunkčiu, Euratomo II dalies 4 straipsnio 3 punktu teigia, jog atlikus Projekto analizę nustatė, kad buvo dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti. Agentūra analizavo ar UAB „AquaNet LT“, UAB „Minčia“, UAB „Lidanca“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Mukera“, UAB „Pažiba“, UAB „Mendina“ ir UAB „Doradas“ dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti ir nustatė, kad šių įmonių vykdomus projektus sieja geografinis ryšys bei ekonominis – finansinis ryšys, nes jos ketina vykdyti tą pačią veiklą (EVRK2), pagrindinės projektų investicijos – įrangos, skirtos uždarai žuvų auginimo akvakultūroje sistemai įrengti – apklausos būdu visuose projektuose laimėjo tas pats tiekėjas SIA „Remuro“. Be to, buhalterinę visų įmonių apskaitą pagal pasirašytas Buhalterinės apskaitos sutartis veda UAB „Tax Adviser“, visos įmonės pateikė paskolos sutartis su UAB „Vyttra“ (T. L.), visose įmonėse tam tikras operacijas atliko UAB „Nortomas“. Įmones taip pat sieja ekonominis – funkcinis ryšys, nes jos jungsis prie bendros komunalinių įrenginių sistemos, finansuotos iš paramos lėšų pagal UAB „Nortomas“ įgyvendintą projektą Nr. 2AKV1-3-11-02-PR001. Analizės metu taip pat nustatyta, kad įmones sieja teisinis ir (arba) asmeninis ryšys, nes nors įmonių direktoriai ir akcininkai yra skirtingi, tačiau kai kur pavardės kartojasi, o G. C. ir A. C., S. Z. L. ir T. L. yra galimai susiję giminystės ryšiais. Tarpusavio veiksmų derinimą rodo ir tai, kad įmonių direktoriai ir akcininkai keitėsi tuo pačiu arba panašiu metu. Faktinė aplinkybė, kad įmonės derina veiksmus tarpusavyje yra ir ta, kad V. S. praktiškai vienu metu buvo keturių įmonių direktorė beveik po savaitę. Be to, įmonės parengė identiškus projektus, nustatytas , direktorių ir akcininkų kaita įmonėse vyksta panašiu laiku. Kai kur vienu metu kelių įmonių direktorė ir akcininkė tas pats asmuo. Taip pat, 2015 m. spalio mėn. atliktų patikrų vietoje metu visas minėtas įmones atstovavo T. L. (UAB „Nortomas“ direktorius, rekonstravęs pastatą – veršidę už paramos lėšas, kur projektus įgyvendina visos 8 susijusios įmonės). Agentūra taip pat nustatė, kad 2014 metais televizijoje pasirodė laida, kurioje UAB „Nortomas“ T. L. pristato projektą, kurį įgyvendino pagal Europos Sąjungos lėšas. Laidos išnašoje rašoma „Žuvų augintojai Klaipėdos rajone“, o kalba tik UAB „Nortomas“ T. L.. Nustatyta, kad UAB „Nortomas“ suteikė paskolą projekto įgyvendinimui A. C., UAB „Mukera“ direktoriui ir akcininkui, už kurį laikotarpiu 2015 m. gegužės 14 d. – 2015 m. birželio 8 d. du kartus sumokėjo M. G., UAB „Pagauk svajonę“ direktorius ir akcininkas. Nustatyta, kad UAS įrangos apklausose dalyvauja tie patys tiekėjai, UAB „Nortomas“2015 m. liepos 9 d. Valstybės įmonei Registrų centrui pateikė pranešimą, kuriame pranešama, kad nuo 2015 m. birželio 18 d. bendrovės akcijos priklauso ne vienam savininkui ir prašė išregistruoti iš Juridinių asmenų registro vienintelio akcininko duomenis (duomenų apie dabartinius įmonės akcininkus nėra). Be kita ko, įmonės paraiškas pateikė vienodu arba panašiu metu. Įmonės registruotos praktiškai irgi panašiu arba vienodu laiku, išskyrus UAB „AquaNet LT“ ir UAB „Mukera“, paramos gavėjų projektuose dalyvauja tie patys tiekėjai (rangovai).
Remdamasi minėtomis aplinkybėmis Agentūra nustatė, kad tikrasis devynių vienoje vietoje įgyvendinamų projektų tikslas buvo sukurti žuvų auginimo UAS kompleksą: UAB „Nortomas“ pagal projektą projektas Nr. 2AKV1-3-11-02-PR001 rekonstravo pastatą – veršidę (unikalus Nr. (duomenys nekselbtini)), adresu (duomenys nekselbtini), įsigijo UAS įrangą. Tokią pačią įrangą, iš to paties tiekėjo SIA „Remuro“ įsigyja dar 8 įmonės. Ir visi projektus įgyvendina tame pačiame pastate. Dirbtinai išskaidydami projektus, siekiant pasisavinti kuo didesnę paramos sumą (pagal Įgyvendinimo taisyklių 15 punktą: didžiausia galima paramos projektui suma yra 50 394 Eur. 8 projektams skirta paramos suma siekia 401 312 Eur), UAB „AquaNet LT“, UAB „Minčia“, UAB „Lidanca“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Mukera“, UAB „Pažiba“, UAB „Mendina“ ir UAB „Doradas“ yra netinkami gauti ES paramos lėšas, nes nedidina konkurencingumo akvakultūros sektoriuje. Atsižvelgiant į pažeidimo mąstą, pobūdį ir sunkumą, už aukščiau nustatytą pažeidimą nuspręsta taikyti sankciją – neskirti (neišmokėti) 50 164,00 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymą bei panaikinti sprendimą skirti paramą.
Agentūra paaiškina, kad atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rekomendacijas kilusiam ginčui išspręsti, pasiūlė sudaryti taikos sutartis. Taikos sutartis su pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo patvirtinta 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi. Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 39–40 punktais bei taikos sutartimi, Agentūra pakartotinai vertino pateiktą paraišką ir išsiuntė pareiškėjai du paklausimus, nurodydama konkrečius terminus trūkstamai informacijai pateikti, pareiškėja pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo termino pratęsimo. Paraiška 2015 m. liepos 14 d. įvertinta teigiamai ir pateikta Projektų atrankos komisijai tvirtinti, o apie tai pareiškėja informuota 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. BR6-10824. Pareiškėja įsipareigojo projektą įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 31 d., o 2015 m. rugsėjo 21 d. ir 29 d. pateikė prašymus dėl projekto vietos keitimo, t. y. likus 2 dienoms iki galutinio projekto įgyvendinimo termino pareiškėja patvirtino, kad nurodytu adresu nėra įgyvendinusi projekto, ir prašė keisti projekto įgyvendinimo vietą. Agentūra 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. BR6-13083 (10.3.5.) bei 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. BR6-13973 (10.3.5.) informavo apie nepritarimą keisti projekto vietą ir netenkino prašymo pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pažymi, jog taikos sutarties 6.2 punktu pareiškėja įsipareigojo galutinį mokėjimo prašymą pateikti Agentūrai ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Tapatus reikalavimas nustatytas ir Įgyvendinimo taisyklių 62 punkte, tačiau šios savo pareigos pareiškėja nevykdė. Taigi, Skundžiamas sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Agentūros Sprendime aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeistų teisės aktų punktai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jau yra priimti du identiški sprendimai Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurių vienas jau yra įsiteisėjęs ir prašė atsižvelgti į šiose bylose suformuotą praktiką.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais pagrindiniais argumentais kaip ir atsakovė. Papildomai pažymi, jog Euratome nėra nustatyta, iki kada turi būti pateiktas galutinis mokėjimo prašymas. Valstybei narei palikta prerogatyva pačiai nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti, iki kada gali būti pateiktas galutinis mokėjimo prašymas. Atsižvelgiant į tai, buvo atlikti tiek Įgyvendinimo taisyklių, tiek Administravimo taisyklių pakeitimai. Pažymėtina, kad galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas nurodytas Įgyvendinimo taisyklių 62 punkte. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai turi būti taikomas būtent Įgyvendinimo taisyklių 62 punktas, o ne Įgyvendinimo taisyklių 48 punktas, kuris nereguliuoja galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino. Nurodo, jog nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Agentūra pažeidė taikos sutarties 8 punktą (pareiškėjos bylos pakartotinį vertinimą atlikti per 15 dienų po teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos). Ministerija paaiškina, kad pareiškėjos bylos pakartotinis vertinimas Agentūroje truko 10 dienų, pirmas Agentūros paklausimas pareiškėjai išsiųstas 2015 m. birželio 15 d., atsakymas į šį paklausimą gautas 2015 m. birželio 29 d., tačiau pareiškėja nepateikė visos prašomos informacijos, todėl Agentūra 2015 m. liepos 1 d. turėjo išsiųsti dar vieną paklausimą; atsakymas į šį paklausimą gautas 2015 m. liepos 9 d. Projektas Agentūroje baigtas vertinti 2015 m. liepos 13 d. Sprendimas skirti paramą priimtas 2015 m. liepos 31 d.; šis sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2015 m. rugpjūčio 4 d. Taigi, pati pareiškėja Agentūrai pateikdavo ne visą prašomą informaciją, todėl Agentūra turėdavo siųsti papildomus paklausimus; ministerija mano, kad būtent dėl šių priežasčių ir galėjo užsitęsti paramos skyrimo priėmimo klausimas ir dėl to kalta yra pati pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Agentūros sprendimo, kuriuo nuspręsta neskirti 50 164 Eur paramos pagal pareiškėjos pateiktą prašymą ir panaikinti sprendimą skirti paramą.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. rugsėjo 16 d. Agentūrai pateikė paramos paraišką Nr. 2AKV1-3-13-8-PR001 pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 3R-30 (AG-10/02-2014) panaikino atsakovės įsakymą dėl paramos pareiškėjai neskyrimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas paliktas nepakeistas. LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1469-525/2015 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino bei patvirtino taikos sutartį. Pagal šios sutarties 7 punktą buvo numatyta, kad pareiškėjos paraiška bus vertinama kaip atitinkanti Įgyvendinimo taisyklių 6 punktą. Taikos sutarties 8 punktu NMA įsipareigojo pareiškėjos bylos pakartotinį vertinimą atlikti per 15 dienų po teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, neskaitant laikotarpių, skiriamų pareiškėjai prašomos papildomos informacijos pateikimui. Taikos sutarties 6.1 ir 6.2 punktais pareiškėja įsipareigojo projektą įgyvendinti ir galutinį mokėjimo prašymą NMA pateikti ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d.
Ginčo byloje nėra, jog Agentūra atliko pakartotinį pareiškėjos paraiškos vertinimą, kurio metu 2015 m. birželio 15 d. išsiuntė pareiškėjai paklausimą dėl papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo, atsakymas į šį paklausimą gautas 2015 m. birželio 29 d., tačiau pareiškėja nepateikė visos prašomos informacijos, todėl Agentūra 2015 m. liepos 1 d. išsiuntė dar vieną paklausimą; atsakymas į šį paklausimą gautas 2015 m. liepos 9 d. Projektas Agentūroje baigtas vertinti 2015 m. liepos 13 d. NMA 2015 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. BR23-61 skyrė 50 164 Eur dydžio paramą projektui pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymu kreipėsi į NMA, prašydama pratęsti projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes tiekėjas paaiškino, kad dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių įrangos pareiškėjai pateikti iki 2015 m. rugsėjo 30 d. nespės ir pažymėjo, jog projekto įgyvendinimui realiai jai buvo skirtas tik vienas mėnuo. Šio prašymo Agentūra netenkino ir 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. BR6-13083 nurodė, kad tiek pagal Įgyvendinimo taisykles, tiek pagal taikos sutartį mokėjimo prašymo galutinis terminas yra 2015 m. rugsėjo 30 d. bei nusprendė nepritarti pareiškėjai dėl projekto vietos keitimo, nes pastatas, į kurį pareiškėja prašė perkelti investicijas yra areštuotas.
Pareiškėja 2015 m. lapkričio 16 d. pateikė mokėjimo prašymą, kuriame kaip tinkamas finansuoti išlaidas nurodė 50 164 Eur sumą. NMA Skundžiamu sprendimu pritaikė pareiškėjui sankciją – neskirti 50 164 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymą ir panaikinti sprendimą skirti paramą. NMA savo sprendime nurodė, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą, padarė pažeidimus, t. y. laiku nepateikė galutinio mokėjimo prašymo ir dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjos ir Agentūros. Viena šios sutarties sąlygų buvo ta, jog pareiškėja sutiko, kad jos pateiktos paraiškos vertinimas vyks vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių redakcija, galiojančia taikos sutarties pasirašymo metu (6.5 punktas). Tuo metu galiojanti Įgyvendinimo taisyklių 62 punkto redakcija (galiojanti nuo 2015 m. kovo 11 d.) nustatė, kad galutinis mokėjimo prašymas Agentūrai turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Tokia pati data buvo numatyta ir Administravimo taisyklių 89¹ punkte (redakcija galiojanti nuo 2015 m. vasario 13 d.). Pagal taikos sutarties sąlygas, pareiškėja įsipareigojo projektą pagal pateiktą paraišką įgyvendinti ir galutinį mokėjimo prašymą pateikti NMA ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (6.1, 6.2 punktai).
Ginčo dėl to, kad pareiškėja iki 2015 m. rugsėjo 30 d. projekto neįgyvendino ir NMA galutinio mokėjimo prašymo nepateikė, byloje nėra. Įgyvendinimo taisyklių 63 punktas numato, kad laiku nepateikus mokėjimo prašymo, taikomos sankcijos, numatytos Įgyvendinimo taisyklių XIII skyriuje. Remiantis Įgyvendinimo taisyklių XIII skyriaus „Sankcijos“ 72 punktu, paramos gavėjui nesilaikant paramos skyrimo sąlygų ar jas pažeidžiant, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neišmokėjimas ir (arba) paramos grąžinimas. Kokia konkreti sankcija taikoma, numatyta Administravimo taisyklėse, kurių VI1 skyriaus „Sankcijos“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. vasario 13 d.) 130¹.1.2 punktas nustato, kad pavėluotai pateikus mokėjimo prašymą, paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną, o pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 10 darbo dienų nuo paramos sutartyje nustatytos datos; vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami. Pagal Administravimo taisyklių 130¹.2.1 punktą paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas nepateikia mokėjimo prašymų paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka. Vadovaujantis šiomis nuostatomis bei remiantis tuo, kad pareiškėja neįgyvendino projekto ir nepateikė galutinio mokėjimo prašymo nei nustatytu terminu, nei per 10 darbo dienų, pasibaigus šiam terminui, NMA pagrįstai ir teisėtai Skundžiamu sprendimu pritaikė Administravimo taisyklių 130¹.2.1 punkte numatytą paramos neišmokėjimo sankciją, kadangi šiuo atveju vertintina, jog pareiškėja nustatyta tvarka nepateikė mokėjimo prašymo.
Pareiškėja skunde teismui taip pat teigia, jog termino pateikti galutinius mokėjimų prašymus sutrumpinimas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. nacionaliniuose teisės aktuose – Įgyvendinimo taisyklėse ir Administravimo taisyklėse – prieštarauja Reglamento Nr. 1198/2006 55 straipsnio 1 daliai. Teismas su tokiu pareiškėjos argumentu nesutinka.
Minėtoje Reglamento Nr. 1198/2006 55 straipsnio 1 dalyje numatytas išlaidų finansavimo atitikties reikalavimas, pagal kurį išlaidos atitinka Europos žuvininkystės fondo reikalavimus, jeigu paramos gavėjai faktiškai sumokėjo <...> iki 2015 m. gruodžio 31 d.. Taigi pastaroji nuostata reglamentuoja galutinį terminą, iki kurio išlaidos gali būti patirtos, kad jos galėtų būti finansuojamos iš Europos žuvininkystės fondo, atsižvelgiant į programavimo laikotarpį (Reglamento Nr. 1198/2006 preambulės 19 punktas, 12 straipsnio 1 dalis), tačiau ši nuostata niekaip neriboja valstybių narių teisės nacionalinėmis taisyklėmis nustatyti trumpesnius projektų įgyvendinimo ir mokėjimo paraiškų pateikimo terminus, kadangi pagal Reglamento Nr. 1198/2006 nuostatas, išlaidų atitikimo finansavimo reikalavimams taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu (55 straipsnio 4 dalis). Termino aspektu aktualu tai, kad 2007 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 498/2007, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles, 39 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimą, jog <...> vadovaujanti institucija užtikrina, kad paramos gavėjams būtų pranešta apie <...> finansavimo planą, įgyvendinimo terminą <...>. Nagrinėjamu atveju tokio reikalavimo buvo laikomasi – pareiškėja, siekdama gauti paramą ir sudarydama taikos sutartį, buvo informuota, iki kokio termino turės įgyvendinti projektą ir pateikti galutinį mokėjimo prašymą, ir įsipareigojo laikytis šio termino, taigi terminas pareiškėjai buvo iš anksto žinomas ir apibrėžtas kaip paramos teikimo sąlyga.
Žemesnės instancijos teismas
Pastebėtina, kad Administravimo taisyklių 123–130 punktai nustato galimybę atlikti projekto pakeitimus, taip pat ir pratęsti projekto įgyvendinimo laikotarpį. Dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas privalo gauti NMA teigiamą sprendimą. Pagal Administravimo taisyklių 128 punktą NMA, priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo pakeisti projektą, be kita ko, atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikdama 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymą pratęsti projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d., nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagal minėtą Administravimo taisyklių nuostatą NMA būtų sudarę pakankamą pagrindą priimti teigiamą sprendimą, t. y. aplinkybių, kurių pareiškėja negalėjo numatyti taikos sutartimi prisiimdama įsipareigojimus, ar nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Iš pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymo turinio matyti, kad ji rėmėsi aplinkybe, jog įrangos tiekėjas nespėjo laiku patiekti įrangos, tačiau aplinkybę, kada objektyviai bus galimas įrangos patiekimas, pareiškėja turėjo ir galėjo numatyti dar taikos sutartimi prisiimdamas įsipareigojimus. Todėl darytina išvada, kad NMA iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo pratęsti projekto įgyvendinimo, atitinkamai, galutinio mokėjimo prašymo pateikimo, terminą.
Iš pareiškėjos skundo turinio spręstina, kad kaip aplinkybę, sukliudžiusią pareiškėjai laiku įgyvendinti projektą, pareiškėja nurodo tai, kad NMA, pažeisdama taikos sutarties sąlygas, tik 2015 m. liepos 31 d. raštu skyrė pareiškėjai paramą, kai projekto įgyvendinimui liko kiek daugiau nei 2 mėnesiai. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad iš esmės pati pareiškėja nulėmė, jog sprendimas dėl paramos projektui skyrimo buvo priimtas tik 2015 m. liepos 31 d. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, teismui patvirtinus taikos sutartį, NMA nepateikė visos reikiamos informacijos ir dokumentų, reikalingų sprendimo priėmimui, Agentūra ne kartą siuntė pareiškėjai pranešimus dėl papildomos informacijos ir duomenų pateikimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad NMA, administruodama pareiškėjos paraišką, tinkamai įgyvendino teisės aktuose nustatytas funkcijas, pagrįstai ir teisėtai nepratęsė projekto įgyvendinimo ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino, ir, pareiškėjai nustatyta tvarka laiku neįgyvendinus projekto bei nepateikus galutinio prašymo, tinkamai pritaikė aptartas Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir pagrįstai bei teisėtai pritaikė pareiškėjai Administravimo taisyklių 130¹.2.1 punkte numatytą paramos neišmokėjimo sankciją.
Pareiškėja taip pat nesutinka su Agentūros padaryta išvada, kad ji dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti, tačiau su tokiu pareiškėjos argumentus teismas sutikti negali.
Įgyvendinimo taisyklių 74.12 punktas nustato, kad parama neišmokama, jei paramos gavėjas, vykdydamas projektą, nesilaikė Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų, susijusių su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Administravimo taisyklių 130¹.3.1 punkte. Skundžiamu sprendimu konstatuota, kad pareiškėja nesilaikė Euratomo 4 straipsnio 3 dalies, Įgyvendinimo taisyklių 13.2 punkto ir Administravimo taisyklių 35¹ punkto reikalavimų.
Euratomo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Įgyvendinimo taisyklių 13.2 punkte nurodyta, kad pareiškėjas laikomas netinkamu, siekdamas tikslų, priešingų veiksmų programos tikslams, dirbtinai sukūręs tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Administravimo taisyklių 35¹ punktas nustato, kad jei įtariama, kad, siekdamas tikslų, nesuderinamų su veiksmų programos tikslais, pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas, NMA apie tokias paramos paraiškas informuoja vadovaujančią instituciją. Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų pareiškėjas tikrinamas visą paraiškos vertinimo ir projekto įgyvendinimo laikotarpį. Dirbtinai sukurtos sąlygos nustatomos NMA nustatyta tvarka.
Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjos argumentai, kad kadangi NMA nebuvo nustačiusi tvarkos, kaip nustatomos dirbtinai sukurtos sąlygos (Administravimo taisyklių 35¹ punktas), tai savaime reiškia, kad NMA nagrinėjamu atveju negalėjo (neturėjo įgaliojimų) nustatyti šio pažeidimo. Iš Administravimo taisyklių 35¹ punkto matyti, kad jis reglamentuoja valstybės institucijų (NMA ir Ministerijos) veiksmus administruojant paraiškas, ir jo nuostatos adresuotos (skirtos) būtent šioms valstybės institucijoms. Todėl šioje taisyklių nuostatoje minima NMA nustatyta tvarka, remiantis kuria nustatomos dirbtinai sukurtos sąlygos, turėjo būti skirta tam, kad NMA nustatytų bendrą projektų rizikos valdymo šiuo aspektu sistemą (kokia, pvz., buvo numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-213 patvirtintoje Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą 2007-2013 metų programiniu laikotarpiu nustatymo metodikoje). Taigi tokios tvarkos nenustatymas nereiškia, kad NMA apskritai neturėjo įgaliojimų vertinti pareiškėjos projekto dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti.
Įgyvendinimo taisyklių 13.2 punkte numatyta, kad pareiškėjas laikomas netinkamu, siekdamas tikslų, priešingų veiksmų programos tikslams, dirbtinai sukūręs tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai dėl lex retro non agit principo pažeidimo. Iš Skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog jame išsamiai išanalizuoti visi 2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-434/12 nurodyti aspektai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti analogiško pobūdžio ginčuose. Matyti, kad NMA, analizuodama objektyvaus elemento buvimą, pirmiausia išsamiai išanalizavo Europos žuvininkystės fondo paramos teikimo tikslus, kurių vienas pagrindinių – didinti akvakultūros įmonių konkurencingumą. Siekiant šio tikslo, tam, kad būtų remiama kuo daugiau subjektų ir didinamas konkurencingumas, Įgyvendinimo taisyklių 15 punkte numatyta, kad didžiausia galima paramos projektui suma yra 50 394 Eur. Taigi, kai vienas projektas dirbtinai suskaidomas į keletą, tai sudaro galimybes gauti didesnę paramos sumą, tačiau nedidinti konkurencijos tarp gavusių paramą dirbtinai suskaidytų projektų. NMA sprendime išsamiai atskleistos objektyvios bylos aplinkybės, patvirtinančios, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į keletą mažesnių (patikros vietoje metu nustatyta, kad įmonės formaliai atskirus projektus įgyvendina tame pačiame pastate–veršidėje, unikalus Nr. (duomenys nekselbtini), esančiame (duomenys nekselbtini); šį pastatą, gavusi paramą pagal projektą Nr. 2AKV1-3-11-02-PR001, rekonstravo UAB „Nortomas“, visų projektų numatoma veikla analogiška; parengti pareiškėjo ir kitų asmenų identiški projektai su identišku jų aprašymu, tokiomis pat investicijomis, jų verte, komerciniais pasiūlymais, prioritetiniais kriterijais, projektų priežiūros rodikliais; visų projektų UAS įrangos tiekėjas tas pats ir kt.). Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, NMA išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias vieno projekto dirbtinį suskaidymą į keletą formaliai paramos kriterijus atitinkančių projektų ir pagrindė, kodėl tai neleis pasiekti parama siekiamo tikslo. Pareiškėja tik deklaratyviai teigia, kad jo įgyvendinamas projektas funkciniu požiūriu savarankiškas, jo patalpos atskirtos ir veikia savarankiškai, tačiau tokie jos teiginiai paneigiami jau aptartais įrodymais. Skundžiamame sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas (siekis gauti paramą, prieštaraujančią jos teikimo tikslams, siekiant dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti), nes Skundžiamame sprendime aiškiai nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių asmenų ryšiai, bei požymiai, neabejotinai liudijantys, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai–finansiniai ryšiai (paskolos sutartys su ta pačia įmone, ta pati buhalterinę apskaitą vedanti įmonė), teisiniai–asmeniniai ryšiai (tie patys ar galimais giminystės ryšiais susiję akcininkai, direktoriai, įmonių direktorių ir akcininkų keitimasis panašiu metu ir kt.), kitos aplinkybės, rodančios sąmoningą veiksmų derinimą (identiškas projektų aprašymas, raštų stilius, vienodos sutartys su kontrahentais, tas pats atstovas NMA atliktos patikros vietoje metu, tie patys tiekėjai ir kt.). Pažymėtina, jog pareiškėja šių NMA nustatytų faktinių aplinkybių neginčija.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad NMA surinko visus reikšmingus duomenis, juos teisingai įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą taikyti paramos neišmokėjimo sankciją dėl ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, susijusių su projekto įgyvendinimu, reikalavimų nesilaikymo, o būtent, nustačius, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka programos tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, o Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje tokiam sprendimui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. SKP-29 paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mukera“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.