- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1666-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27477-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- A. Š., viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š.
- Kategorijos
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė kreipėsi į teismą prašydama leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti A. Š., kuris nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. priverstinai hospitalizuotas.
2. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo veiksnus, yra ūmioje psichozėje, todėl yra reali grėsmė, kad savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir leido suinteresuotą asmenį A. Š. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 1 mėnesį, terminą skaičiuojant nuo hospitalizavimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 15 d.
4. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo yra veiksnus, hospitalizuotas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, atvežtas su greitąją medicinos pagalba, palydint policijai, palydėtas žmonos R. Š.. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės 2019 m. rugsėjo 16 d. gydytojų komisijos išvadoje konstatuota, kad pacientas serga nuo 2012 m., tuo metu išryškėjo haliucinacinė paranoidinė simptomatika su poveikio, religinio turinio, ypatingos reikšmės, antagonistiniais kliedesiais, klausos pseudohaliucinacijomis, asociaciniu, kinesiniu, senestopatiniu automatizmais. Klinikoje vyrauja haliucinacinis paranoidinis sindromas, siekiantis parafrenijos lygį. Pacientas dėl savo psichikos būsenos yra socialiai pavojingas, yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu padarys esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.
5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjos atstovų, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, gydytojų komisijos išvada, sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties vykdymą. Nurodo, kad yra prognozuojamas ir nekelia aplinkiniams grėsmės.
7. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. spalio 4 d. gautas pareiškėjo A. Š. sutikimas su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSPĮ) 27 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui (PSPĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taigi PSPĮ nustato tokias būtinas priverstinės hospitalizacijos ir gydymo sąlygas: 1) sunki psichinė liga; 2) asmens atsisakymas būti hospitalizuotam; 3) reali grėsmė paties asmens arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apelianto (suinteresuoto asmens) psichikos sveikatos būklę vertino gydytojų komisija, kuri 2019 m. rugsėjo 16 d. išvadoje pacientui nustatė ūmią psichozės būklę. Išvadoje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo paliepimų nevykdo, į klausimus neatsako, prasmingam kontaktui neprieinamas, atsisako pasirašyti sutikimus gydytis. Klinikoje vyrauja haliucinacinis paranoidinis sindromas, siekiantis parafrenijos lygį: yra didybės, religinio turinio, ypatingos reikšmės kliedesiai, klausos pseudohaliucinacijos, asociacinis, kinesinis, senestopatiniai automatizmai, pacientas priešiškas, negatyvistiškas.
10. Gydytojų komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. išvados turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad, kreipiantis į teismą leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantą (suinteresuotą asmenį), buvo visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, paneigiančių gydytojų komisijos išvadas dėl paciento psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Įrodymų, paneigiančių gydytojų komisijos išvadas, apeliantas (suinteresuotas asmuo) nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o remiasi tik savo paaiškinimais, kad yra prognozuojamas, su juo kontaktas prasmingas ir nekelia aplinkiniams grėsmės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šie suinteresuoto asmens argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (suinteresuoto asmens) A. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.