Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-11-14 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 65 str. 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-01-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 10 MGL dydžio 1250 Lt bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (1 m. ir 6 mėn.), ir 10 MGL dydžio 1250 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Valstybės naudai iš R. L. konfiskuota 15 Lt.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 14 d., apie 12 val. 30 min., turėdamas raktą nuo R. B. buto, kurį jam padavė A. D., šiuo raktu atrakindamas duris, įsibrovė į R. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė kambaryje buvusį 400 Lt vertės televizorių ir virtuvėje buvusį elektrinį 30 Lt vertės virdulį, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. B. 430 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti ir jam paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl pernelyg griežtos bausmės paskyrimo. Nuteistasis pažymi, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.), tačiau teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog nusikalstamos veikos, t. y. vagystės, jis iš anksto neplanavo, buto iš anksto apvogti nesiruošė, be to, nusikalstamą veiką padarė dėl alkoholio poveikio, dėl palankiai nusikalstamai veikai susidariusios situacijos, t. y. pačios nukentėjusiosios elgesio. Dėl to jis labai gailisi ir apgailestauja. Tai sudaro pagrindą jam prašyti žymiai švelnesnės bausmės, negu yra teismo paskirta bausmė. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad visiškai prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir tai jam yra skaudi pamoka.

Teismas jam skyrė realią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. dėl to, kad jis yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. numato, kad recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas nėra saistomas būtinumu skirti tik laisvės atėmimo bausmę, o gali skirti ir kitas bausmes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., nesusijusias su laisvės atėmimu. Nuteistojo atveju neteisinga, kad teismas skyrė ir 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ir 1250 Lt baudą, kadangi byloje esančios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudaro pagrindą skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Pats apeliantas kaltu prisipažino visiškai. Padaryta veika nėra laikoma sunkia, tačiau tai tyčinė, savanaudiška veika, nors reali žala ir nepadaryta, nes pavogti daiktai grąžinti nukentėjusiajai.

R. L. anksčiau penkis kartus teistas, iš jų ne kartą už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumui neišnykus, padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad R. L. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia rasti teisėtą pragyvenimo šaltinį ir keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę (1 m. ir 6 mėn.), tokį savo sprendimą nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo.

Kolegija pažymi, kad R. L. už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą jau buvo paskirta bausmė – areštas (b. l. 44), taip pat buvo Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-01-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda už 2006 m. spalio 22 d. įvykdytą dviračio vagystę (b. l. 41-42), tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų darymo, todėl apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, yra visiškai pagrįsta ir atitinkanti apelianto nusikalstamą asmenybę bei padarytą veiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi tik išskirtiniais, netipiškais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes recidyvistui už tyčinį nusikaltimą tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad švelnesnė nei laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas nėra saistomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. ir gali paskirti jam švelnesnę bausmę, yra nepagrįsti. Kolegija nurodo, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl skyrė mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Apylinkės teismas optimaliai individualizavo bausmę, kad būtų pasiekti jos tikslai. Kolegija su šiais apylinkės teismo argumentais sutinka.

Be to, kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad galutinės subendrintos bausmės dydį lėmė ne vien bausmė už skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą, o ir už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Bendrindamas bausmes apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Švelninti bausmę ar kitaip keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.