- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eI2-3879-386/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06046-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. K. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,
2026 m. sausio 21 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos ZOOM būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kazimiero Simonavičiaus universitetas, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas A. K. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 25S224126 (toliau - ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti A. K. F. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra Indijos pilietis, jam 2023 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, galiojusį iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas atvyko studijuoti į Kauno technologijų universitetą (toliau – ir KTU), tačiau pirmojo semestro metu susidūrė su akademiniais sunkumais, prisitaikymo prie naujos aplinkos problemomis bei techniniais nesklandumais, dėl kurių laiku neatliko studijų užduočių. Dėl susidariusių akademinių skolų jo studijų sutartis su universitetu buvo nutraukta 2024 m. sausio 31 d.
Studijų laikotarpiu pareiškėjas ne visą darbo dieną dirbo restorane, tačiau vėliau suprato, kad studijų ir darbo derinimas jam netinka ir darbą nutraukė. Siekdamas tęsti studijas Lietuvoje, 2024 m. jis įstojo į verslo vadybos studijų programą Kazimiero Simonavičiaus universitete (toliau – ir KSU), sumokėjo studijų mokesčius ir pradėjo studijas. Dėl atšaukto tarpininkavimo rašto jo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, o pareiškėjui nurodyta išvykti iš Lietuvos, ką jis ir padarė nustatytu terminu. Grįžęs į kilmės valstybę pareiškėjas dar kartą sumokėjo studijų įmoką, gavo naują tarpininkavimo raštą ir 2025 m. pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą, motyvuodamas tuo, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir egzistuoja nelegalios migracijos grėsmė.
Pabrėžia, jog draugų rekomendacijos renkantis studijų kryptį ir aukštąją mokyklą yra įprasta praktika, ypač kai draugai studijuoja KSU ir pagrįstai patarė rinktis verslo vadybos studijas, atitinkančias pareiškėjo gebėjimus ir jo šeimos verslo aplinkybes, kadangi tėvas yra verslininkas.
Pareiškėjas pažymi, kad neigiamos išvados dėl jo tikrojo tikslo Lietuvoje nepagrįstai grindžiamos nesėkmingomis studijomis KTU. Šios studijos buvo pernelyg sudėtingos, be to, pareiškėjas susidūrė su techninėmis kliūtimis, dėl kurių neturėjo galimybės laiku atlikti ir pateikti užduočių. Tai, kad jis per pirmąjį semestrą nespėjo prisitaikyti prie studijų reikalavimų, neturėtų būti vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, nes kiekvienas studentas turi teisę pasitaisyti ir siekti geresnių rezultatų kitoje, labiau jo gebėjimams tinkamoje studijų programoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento teiginiu, kad jo tikrasis tikslas buvo dirbti Lietuvoje. Nurodo, kad dirbo ne visą darbo dieną tik studijų KTU pradžioje, tikėdamasis suderinti darbą ir studijas, tačiau po pašalinimo iš universiteto suprato, jog tai jam netinka. Pradėjęs studijas LSU, jis kelis mėnesius nedirbo jokioje darbovietėje ir neketina derinti studijų su darbu ateityje, todėl nėra pagrindo manyti, kad darbas Lietuvoje buvo ar yra jo pagrindinis tikslas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų Kazimiero Simonavičiaus universitete pagrindu. Nustatyta, kad anksčiau jis studijavo KTU, iš kur buvo išbrauktas dėl nepažangumo, neturėjo aiškios motyvacijos studijuoti Lietuvoje ir, turėdamas leidimą studijų pagrindu, dirbo Lietuvoje. Dėl šių aplinkybių kilo pagrįstų abejonių dėl tikrojo jo atvykimo tikslo ir įtarimų piktnaudžiavimu migracijos procedūromis, galinčių kelti nelegalios migracijos grėsmę, todėl Migracijos departamentas 2025 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjų apklausos atliekamos tikslingai ir nediskriminaciniu pagrindu, siekiant patikrinti, ar deklaruojamas atvykimo tikslas – studijos – atitinka realybę. Apklausų metu vertinamos žinios apie studijų programą, išsilavinimą, pragyvenimo šaltinius ir gebėjimą bendrauti anglų kalba, o negebėjimas atsakyti į pagrindinius klausimus laikomas ženklu, kad asmuo neturi realaus tikslo studijuoti Lietuvoje. Pabrėžia, jog apklausų kriterijų detalizavimas ar trūkumų išankstinis atskleidimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl sprendimų motyvai laikomi pakankamais ir aiškiais. Atsižvelgiant į pareiškėjo ankstesnes nutrauktas studijas KTU, prieštaringus paaiškinimus dėl studijų ir darbo, taip pat jo nebuvimą Lietuvoje nurodytu laikotarpiu, kyla pagrįstų abejonių dėl sąžiningo ketinimo studijuoti, leidžiančių manyti, kad leidimas siekiamas kitais tikslais – darbui ar kelionėms Šengeno erdvėje. Remiantis teisės aktų nuostatomis ir migracijos politikos gairėmis, tokie duomenys laikomi pagrindu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui teisėtais migracijos būdais.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus Kriterijų apraše nustatytas nuostatas ir visas faktines aplinkybes yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes yra įtarimų dėl piktnaudžiavimo užsieniečių gyvenimą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančiomis procedūromis ir tikrojo atvykimo tikslo neatitikimo deklaruotiems studijų tikslams. Dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo sąžiningo ketinimo apsigyventi ir studijuoti Lietuvoje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir taikomą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtą, objektyvų ir pakankamai motyvuotą sprendimą, atitinkantį viešojo administravimo ir teismų praktikos reikalavimus, todėl teismo prašoma pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kazimiero Simonavičiaus universitetas atsiliepimo į skundą nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šios ginčo šalies atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. 25S224126, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Remiantis rašytiniais įrodymais, pateiktais proceso šalių ir valstybės institucijų pateikta informacija nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760274082, galiojusį iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje.
2025 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra priimtas į pirmosios pakopos studijų programą UAB „Kazimiero Simonavičiaus universitete“.
2025 m. gegužės 27 d. įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa, siekiant nustatyti aplinkybes, susijusias su asmens atvykimu studijuoti į Lietuvos Respubliką ir sprendimu pakeisti mokymosi įstaigą. Nustatyta, kad apklausos metu pateikta informacija nesutapo su pareiškėjo Migracijos departamento sistemoje prie prašymo pateiktais duomenimis.
Migracijos departamentas 2025 m. spalio 16 d. priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 25S224126, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktai). Sprendime nurodė, kad asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatoma, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 46 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:
1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą;
2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas);
3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;
4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, - jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 (toliau - Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 p.).
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad remiantis Kriterijų aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, asmens atveju buvo nustatytas kriterijus, sudarantis rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, - jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą, Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėju leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus joms pagrįsti, šalių nurodytus argumentus, šiuo atveju vertina, kad Migracijos departamento daromos išvados skundžiamame Sprendime yra pagrįstos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi mokymosi pagrindu.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jo draugai studijuoja KSU ir jam rekomendavo, kad studijos KSU Verslo vadybos studijų programą atitiktų tiek pareiškėjo gebėjimus, tiek būtų jam tinkamos, todėl mano, kad draugų rekomendacija neturėtų būti vertinama kaip nepakankama motyvacija renkantis studijų kryptį ir aukštojo mokslo įstaigą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. studijavo Kauno technologijos universitete, tačiau dėl nepažangumo buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. Be to, pareiškėjas apklausose bei teismui pateiktame skunde nurodo, kad jam buvo sudėtingi studijuojami dalykai, sunkiai įsisavinama informacija. Tačiau pareiškėjas taip pat teigia, kad studijų metu nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. jis dirbo restorane „Mangal“, t. y. nepaisant to, kad studijuoti buvo sunku, studijų metu nusprendė dirbti restorane. Taigi, atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo sąžiningo ketinimo studijuoti KSU. Todėl Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui pirmiausia reikalingas teisinis pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi tam, kad galėtų naudotis šio leidimo suteikiamomis teisėmis (t. y. dirbti Lietuvoje ir keliauti po Šengeno erdvę). Remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, tikrovės neatitinkančių duomenų apie tikrąjį atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą pateikimas sudarė pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis 2024 m. pradėjęs studijas LSU (padaryta rašymo apsirikimo klaida, turi būti KSU) nebedirbo nei restorane „Mangal“, nei jokioje kitoje darbovietėje, neturi pagrindo. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog teikė prašymą studijuoti KSU, tačiau šis atšaukė tarpininkavimo raštą. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas 2024 m. spalio 4 d., 2024 m. spalio 31 d. priimtas sprendimas savanoriškai įpareigoti pareiškėją išvykti į Indiją. Pareiškėjas įpareigojimą įvykdė ir 2024 m. lapkričio 21 d. išvyko iš Lietuvos. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad jis studijuodamas KSU nebedirbo yra neteisingi, kadangi pareiškėjas tuo metu Lietuvos Respublikoje iš viso nebuvo ir Lietuvoje nestudijavo. Argumentai, jog pareiškėjas neplanuoja toliau dirbti, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Be to, Migracijos departamentas teisingai pastebėjo, jog pareiškėjui nusprendus studijuoti kitame universitete, jis turi gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nepateikiant aiškių studijų Lietuvoje tikslo pagrindimo, Migracijos departamentui pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų įstaigoje pagal pareiškėjo deklaruojamus pasirinkimo kriterijus, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės, apklausos metu nebuvo pateikta įtikinamų paaiškinimų dėl pareiškėjo ketinimų studijuoti (o ne užsiimti kita veikla) realumu. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio studijuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad asmenys negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jiems palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad yra įvykdę visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių UTPĮ nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento surinktais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime taip pat nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.