Kauno apylinkės teismo nuosprendis

II Įrodymai

Kaltinamasis Ž. G. kaltu prisipažino iš dalies. Pripažino, kad sudavė smūgius J. M., tačiau tai darė vienas. Pripažino, kad buvo nuėjęs į nukentėjusiųjų kiemą, sakė, frazes „gersit Molotovo kokteilius“, tačiau akmenukų nemėtė, į palanges nebeldė, su T. G. veikti kartu nesitarė, nepripažįsta, kad sutrikdė rimtį. Parodė, kad jam T. T. ir pranešė, kad jį užpuolė, prašė atvažiuoti ir palydėti į Klinikas. Atvykęs iki T. namų, sutiko T. brolį N.. Jo nepažinojo, tačiau suprato, kad brolis, nes buvo panašūs. Kadangi T. telefonas buvo išjungtas, jis kartu su T. broliu ėjo link (duomenys neskelbtini), tikėjosi sutikti T. Beeinant pamatė ateinantį T. su T. T. papasakojo, kad įvyko susistumdymas, kad J. M. jį pastūmė, vertėsi keturratis T. T. susilaužė riešą T. T. buvo labai įsiaudrinęs. T. brolis jį ramino. Tuo metu jie buvo keturiese. T. brolis pasiūlė nueiti išsiaiškinti, nes norėjo gerų santykių su kaimynais. Jiems visiems beeinant link J. namų, pamatė ateinantį J. M.. Iš pradžių bandė su J. M. išsiaiškinti jis ir T. brolis, tada visi nuėjo link Ta. su draugu. Visi buvo įsiaudrinę, išsiaiškinti nepavyko, kiekvienas laikėsi savo pozicijų, tada J. M. apsisuko ir nuėjo nuo T. T., jo draugas ir N. liko, kur buvę, o jis vienas nuėjo pasikalbėti su J.. Pamatęs, kad J. kažką traukia iš kišenės, pamanęs, kad tai gali būti dujų balionėlis, sudavė J. smūgius. Sudavė kelis smūgius į pakaušį. Pamena, kad sudavė ranka ir keliu. J. iš kišenės išsitraukė ne dujų balionėlį, o telefoną ir jam nukentėjusysis jokių smūgių nesudavė. Kad nukentėjusysis išsitraukė telefoną, pamatė tik sudavęs visus smūgius. Sudavė, nes pamanė, kad J. gali išsitraukti dujų balionėlį, nes jis (kaltinamasis) ėjo J. iš paskos ir J. girdėjo, kad jis vejasi pastarąjį. Tikslo sumušti iš chuliganiškų paskatų neturėjo. J. veiksmus vertino kaip grėsmę, todėl jo smūgių tikslas buvo tik apsiginti. Kai jis sudavė J. smūgius, turėjo T. T., jo draugas ir N., kurie buvo pasilikę toliau. Ar sudavė smūgius J. N., jis nematė. Po šių jo veiksmų J. pasakė laukti blogų naujienų. Tada jis sugrįžo pas T. T. pradėjo skambinti draugams. Atvyko 8-10 mašinų, susirinko iš viso gal 20-25 T. T. sakė, kad reikia eiti išsiaiškinti. Vieni atvykusių asmenų turėjo beisbolo lazdas, golfo lazdas. Tada jis ir visi kiti nuėjo link J. T. T. ir jis pats ragino nukentėjusįjį T. T. vis dar buvo nervingas, prasidėjo reketavimas – prašė pinigų už sulaužytą ranką. Jis kartu su T. įėjo į nukentėjusiųjų kiemą T. T. pradėjo ranka belsti į duris, langą. Pabeldus jie apsisuko ir T. T. prašė pinigų už sulaužytą ranką. Jis pats (Ž. G.) ragino nukentėjusįjį išeiti, sakė, kad gers Molotovo T. T. mėtė žvyrą, akmenukus, taikėsi į namo stogą ir šoną. Jis pats akmenukų nemėtė. Kadangi buvo apsirengęs prabangiais rūbais, nenorėjo išsipurvinti. Kiti asmenys taip pat akmenukų nemėtė. Lauke lijo, kažkas pasakė, kad neapsimoka laukti, tada visi išsiskirstė. Jis paskambino draugui, kuris atvykęs jį pasiėmė. Po to iš paties T. sužinojo, kad buvo atvykusi policija. Kai atvyko pas T., jis matė, kad buvo patinęs T. riešas. Pradžioje ranka nebuvo T. T. ją apsivyniojo tik kai suvažiavo visos mašinos. Po įvykio su T. nebendravo. Po pirmos apklausos skambino T., tačiau šis neatsiliepė, nes gulėjo T. T. gulėjo nervų skyriuje. Nuvažiavęs išsiaiškinti su T., matė, T. T. nesijautė gerai, jo akys buvo pavargusios. Tą kartą T.ą matė paskutinį kartą. Su T. grasinti, gąsdinti nebuvo susitaręs, jis nežinojo, T. T. mėtys akmenukus. Jis suprato, T. T. norėjo daryti kviesdamas visus asmenis, jis T. nepritarė, tačiau pats sulaikyti T. nebandė.

N. G. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jam paskambino T. T. ir paklausė, kas toks J., tada jų pokalbis nutrūko. Jis bandė perskambinti broliui, bet šio telefonas buvo išjungtas, niekas iš namų nekėlė ragelio, todėl nusprendė nuvažiuoti iki namų. Atvažiavęs iki namų, matė kieme stovinčius keturračius, prie namo vartų sutiko Ž. Jie pradėjo kalbėti, T. T., ir pamatė T. ateinantį su T. T. papasakojo, kad jis su draugu važinėjo keturračiais, kad J. susistabdė, kažką pasakė, nuvertė, pasakojo, kad susimušė. Jo pasakojimas nebuvo nuoseklus, buvo padrikas, nėjo normaliai suprasti, todėl jis nežino, kas ten iš tiesų įvyko. Matė, kad brolio ranka sužalota – ištinusi plaštaka. Kadangi ten gyveno su J. nuo vaikystės, nusprendė nueiti pasiklausti paties J., kas nutiko. Einant link J. namų, pamatė į gatvę išeinantį J., paklausė J., kas atsitiko, J. sakė, kad nieko. Tada jis pasiūlė nueiti prie TA, kuris stovėjo prie šlakbaumo, pasikalbėti, tačiau J. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir viskas. J. nusisuko ir nuėjo nuo jų. Brolis dar bandė jį vytis, bet jis sulaikė brolį ir jie nuėjo link namų. Kas sumušė J., jis nematė. Pradžioje buvo penkiese, tada brolį nutempė namo, paties mušimo jis nematė, smūgių nematė. Kur ir kada paskui susitiko su Ž., jis nepamena. Ž. jam nepasakojo, kas vyko, jam su broliu pasišalinus. Parsivedus brolį namo, jie pasikalbėjo, brolis išėjo. Tada jis nuėjo į gatvelės galą, kur buvo susirinkę mašinos, visi šnekėjo, kas, kur, ką, ėjo link nukentėjusiojo namų. Jis pats ėjo atokiau nuo visų suvaldyti T. T. mėtė akmenis, parėkavo. Girdėjosi, kad akmenukai į stogą pataikė, girdėjosi, kad rieda nuo stogo. Brolis sakė, kad už sužeistą ranką atneštų 1000 eur, Ž., kiek pamena, šaukė dėl molotovo kokteilių. Kiti asmenys tiesiog stovėjo atokiau. Jei kiti asmenys ir rėkavo, tai jie brolio su Ž. neperrėkė. Jis bandė brolį su Ž. nuraminti, sakė „gana, sukamės ir einam“, betjies į nieką nereagavo. Prie nukentėjusiojo namų viskas užtruko 5-10 min., neilgiau 15 min., tada visi apsiramino ir išsiskirstė. Brolis liko su draugais, o jis nuėjo link tėvų namų. Policija atvažiavo maždaug po pusvalandžio. Brolis buvo įsiaudrinęs, supykęs dėl sužeistos rankos, jo veiksmai buvo hiperaktyvūs. Po šio įvykio bendravimas su broliu nutrūko. Dėl brolio sveikatos nieko negali pasakyti, nes jų bendravimas nutrūko praėjus dviem savaitėms po įvykio. Žino, kad tuo metu jis gulėjo ligoninėje. Teisingi jo parodymai, kad priėjęs prie nukentėjusiojo namų, matė, kad prie vartų stovi Ž. su T., kurie abu mėtė akmenis į J. namą. Mano, kad susirinkusių asmenų prie nukentėjusiojo namų elgesys nebuvo normalus, mano, kad jame buvę žmonės turėjo išsigąsti, tiems žmonėms vakaras buvo sutrikdytas. Dėl to ar G. naudojo necenzūrinius žodžius, ar mėtė kažką, reikia remtis jo pirminiais parodymais, nes dabar nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. G. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, parodymus duoti tuo metu atsisakė (3 t., b. l. 173).

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. po darbo su sūnumi riedučiais važinėjosi nuosavų namų kvartale (duomenys neskelbtini) gatvele. Pastebėjo nesaugiai važinėjantį keturratį – lakstė, gazavo, „piešė saules“, vieną kartą dideliu gričiu pravažiavo pro juos, antrą kartą apsisuko cypiančiais ratais. Tada jis su keturračiais važinėjantiems vaikinams davė pastabą, kad negalima taip važinėti. Jiems su vaiku grįžant iš kito gatvelės galo, vaikinas, t. T. T., kurio vardą sužinojo tik ikieisminio tyrimo metu, jau buvo nulipęs nuo keturračio, sakė jam „kas tu toks“, „ko čia aiškini“, tačiau jis nekreipė dėmesio, gal tik vaikas kiek išsigando. Jie grįžo namo. Buvo jau apie 22.00 val. Jis išėjo dar pavažinėti riedučiais. Pamatė link jo ateinančius du vaikinus, tai yra N. G. ir T., kuris pasakė, kad reikia pasikalbėti. Jie nuėjo iki šlakbaumo prie gatvelės galo, tie asmenys buvo keturiese, jie pradėjo priekaištauti jam, sakė „kas tu toks?“, „ko tu aiškini“. Tenai T. T., N. ir dar du asmenys. Kaip dabar žino, vienas iš jų buvo Ž. G., ir dar vienas, kuris kartu su T. keturračiais važinėjo. Prasidėjo aiškinimai, gąsdinimai. Tada jis nuo jų nusisuko ir norėjo eiti namo. Paėjęs kelis žingsnius pajuto smūgį į galvą, pasilenkęs susiėmė galvą ir pasisukęs pamatė, kad lyg iš kojos trenkė Ž. G.. Smūgis buvo iš kojos į pakaušį. Iš šono matė, kad smūgis tikriausiai buvo Ž. G.. N.tempė jį už rankinės, kurią buvo pasikabinę ant kaklo. Po to sekė smūgiai į nugarą, bandymas jį parversti. Rankinė išrūko iš N. rankų ir tada jis paskubomis grįžo namo. Jį daužė ir spardė N. ir Ž. T. T. ir jo draugas buvo už šlakbaumo. Ar jie mušė jį, jis nežino, nematė, nes buvo užsidengęs galvą, saugojo nuo smūgių. Tikrai pastebėjo, kad jį mušė N. ir Ž. Jam buvo sutrenkta galva, kaklas, šonas, pykino tris dinas, skaudėjo galvą, prasidėjo nemiga, nesaugumo jausmas. Buvo sudarkyti rūbai, sudaužytas telefono stikliukas, padaryta kita turtinė žala. Grįžęs pasakė tėvams, kad jį užpuolė. Po kiek laiko būdamas namuose išgirdo sesers klyksmą, kad daužo langus. Užlipę į antrą aukštą per langą matė, kad gatvelė pilna žmonių, buvo 10-20 asmenų. Jie buvo su kaukėmis, lazdomis. Dalis žmonių buvo jų kieme. Prie kiemo vartų T. T., Ž. ir N. Prasidėjo gąsdinimai, reikalavimas duoti 1000 eurų, išeiti į kiemą. Buvo liepiama išeiti į kiemą, nes kitaip bus panaudotas Molotovo kokteilis. Ž.s sakė „išeik, turi mažametį vaiką, padegsime namus su Molotovo kokteiliu“, N. sakė „Atnešk 1000 eur arba pasiimu mašiną“, buvo daug keiksmažodžių. Susirinkę asmenys ėmė akmenis ir mėtė į namo stogą, mašiną, ėmė gąsdinti. Akmenis T. T. ir N. Pagrindinis T. T.. Ar mėtė akmenis Ž., nematė, nežino, šis tik rėkė, kad jeigu neišeis, tai padegs namus. Vaikas išsigando, verkė. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Tada jie ėmė kviesti policiją. Policija atvyko po 20-25 min. Paaiškėjo, kad N. su Ž. pusę Kauno buvo prisikvietę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 36–39), kur jis parodė, kad 2020 m. gužės 16 d. apie 21.30 val. jis kartu su savo sūnumi U. M. važinėjosi riedučiais (duomenys neskelbtini)gatvele, kuri yra šalia jo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) gatvelėje nėra šaligatvio ar dviračių tako, tiesiog nutiestas asfaltas. Jis matė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje stovi du keturračiai. Ant abiejų keturračių sėdėjo jaunuoliai. Pirmasis jaunuolis, kuris buvo su keturračiu atrodė: apie 170 cm. ūgio, rusvų plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, atrodė apie 16 metų; antrasis atrodė apie 160 cm. ūgio, stambokas, tamsių plaukų. Jam besivažinėjant su sūnumi, pirmasis jaunuolis užsikūrė keturratį ir pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link jo. Jo greitis buvo tikrai didesnis negu 30 km/h, mano apie 70-80 km/h. Pralėkė visu greičiu pro jį ir sūnų, tarp jo ir asmens vairuojamo keturračio atstumas buvo gal 15 cm., jo vos nekliudė su keturračiu. Po to asmuo ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža „piešė saules“, taip kėlė didelį triukšmą. Jis su vaiku pasitraukė į šalikelę, kad minėtas jaunuolis jų nekliudytų. Tačiau jis vėl pralėkė pro juos dideliu greičiu ir laikydamasis mažo atstumo. Tokiu būdu pirmyn atgal važinėjo gal kokius tris kartus, kol jis į minėtą jaunuolį atsisuko ir pastarasis prie jo sustojo. Jis pasakė jaunuoliui: „tu negali taip lakstyti“. Nesikeikė. Pasakė, kad čia yra gyvenvietė ir toliau stovi ženklas, kad galima važiuoti tik 30 km/h greičiu. Tuomet jaunuolis atsakė: „Kas tu man čia toks? kur tu čia gyveni? tuoj aš tau padarysiu. Velnias. Eik nachui“. Tas jaunuolis buvo nulipęs nuo keturračio ir stovėjo arti jo, kai jaunuolis rėkė ant jo, jis tiesiog spjaudėsi ant jo nuo to rėkimo. Jis, nenorėdamas didesnio konflikto, tą jaunuolį rankomis atsistūmė nuo savęs ir pasakė: „Nesispjaudyk, daugiau neturiu su tavimi ką aiškintis“. Po to jis su sūnumi nuvažiavo toliau link (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigos, kur yra karjero šlaitas. Kai važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, prasilenkė su antruoju jaunuoliu, kuris sėdėjo ant keturračio ir jam nieko nesakė, niekur nevažiavo. Ką tuo metu darė pirmasis jaunuolis, nematė. Po to nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio karjero apsisuko ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuomet prasilenkė ir pirmasis jaunuolis pasakė: „tu pamatysi, kas tau bus“. Jis nekreipė dėmesio, nieko nesakė ir grįžęs į namus, paliko vaiką. Po to kalbėdamas telefonu, važinėjosi su riedučiais (duomenys neskelbtini) gatvelėje, į (duomenys neskelbtini) gatvę negrįžo. (duomenys neskelbtini) gatvė yra akligatvis, į šią gatvelę norint patekti, reikia važiuoti pro šlagbaumą. Apie 21.50 val. pamatė (duomenys neskelbtini) gatvele einančius du asmenis, kurie buvo apie 30 metų amžiaus vyriškiai, vienas iš jų buvo N., žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, turi sesę V.. Kitas vyriškis buvo su kryželio formos auskaru kairėje ausyje, aukštas, apie 30 metų, apie 180-190 cm. ūgio, „kūdas“, turi „Facebook“ paskyrą pavadinimu „Ž. G.“. Jis buvo prie jų privažiavęs ir ketino su riedučiais apsisukti ir važiuoti toliau, kai N. sugriebė jį už rankos ir pasakė: „Sustok, reikia pakalbėti“. Antrasis vyrukas tik stovėjo, nieko nesakė ir nedarė. Jis N. atsakė: „Ko nori?“. N. sakė: „Klausyk, kas tu čia toks, kad aiškintum mano broliui, kaip čia jam važinėti?“. Kaip suprato, atėjo ginti savo brolį. Apsidairęs pamatė, kad už šlagbaumo, pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje link (duomenys neskelbtini) gatvės, stovi automobilis „Mersedes Benz“, universalas, tamsios spalvos, prie kurio stovėjo anksčiau minėti jaunuoliai, kurie buvo su keturračiais. Kol kalbėjo su N., jam iš nugaros priėjo anksčiau minėti jaunuoliai, kurie važinėjo su keturračiais. Taip gavosi, kad priekyje jo stovėjo N. ir jo draugas, o jam iš nugaros kiti du jaunuoliai. Jis N. pasakė, kad pamokytų savo brolį kaip reikia važinėti, kad nereikia čia gąsdinti nei žmonių, nei vaikų. Tuomet N. pradėjo sakyti, kas jis toks, ko čia aiškina. Pamatė, kad situacija prastėja. Tada prisijungė T. TT. T. sakė: „tu čia tuoj susimokėsi, jei dar pakalbėsi“, „Mišios tau bus“, „ar žinai kas Šančius valdo?“. Jis traukėsi nuo tų asmenų, kad jam niekas nestovėtų už nugaros ir matytų juos visus keturis. Pasakė jiems: „daugiau nebeturiu su jumis ką kalbėti“ ir nusisuko eiti link namų. Paėjęs kelis žingsnius į priekį, pajuto smūgį į pakaušį iš kojos. Iš karto susiėmė rankomis už galvos ir susilenkė, sau pro šoną matė, kai koja nusileido, pažino iš kojos, kad jam spyrė vyrukas, kuris buvo su kryžiuko auskaru ausyje. Tada pajuto, kad kažkas sugriebė jam už „tašiuko“, kurį buvo persimetęs per petį ir taip bandė parversti jį atgal. Atsisukęs pamatė, kad N. kaire ranka laikė jo „tašiuką“, o dešine ranka smogė į jį, bet jis spėjo nusisukti ir jam pataikė į kaklą. Jis nuo smūgio nepargriuvo. Tuomet mažiausiai penkis smūgius gavo iš kojų ir rankų į kairį šoną, į nugarą (stuburo sritį) ir į kaklą. Kas sudavė šiuos smūgius, pasakyti negali, nes nematė. Po to pajuto, kad paleido jo „tašiuką“ ir jis iš karto pasileido važiuoti link namų. Grįžęs namo iš karto policijai neskambino, buvo šoke, pasimetęs. Namiškiams pasakė, kad turėjo konfliktą. Tuo metu namuose buvo jo tėvai Audronė ir E. M., sesuo M. M. ir jo sūnus U. M.. Apie 23.51 val. atbėgo sesuo iš savo kambario, kuris yra namo pirmame aukšte, ir pradėjo rėkti, kad kažkas daužo langus. Mama pažiūrėjo pro svetainės langą ir pamatė, kad pilnas kiemas yra nepažįstamų žmonių. Žmonių buvo pačiame kieme ir prie namų. Mama jam surėkė, kad nebandytų eiti į kiemą. Tuomet atsibudo tėtis, kuris buvo viršuje, antrame aukšte ir atsidarė stoglangį. Jie atėjo pas tėtį į kambarį. Jis, sesuo, tėvas ir mama per stoglangį pasižiūrėjo, kiek yra žmonių kieme. Sesei pasakius, kad daužo langus, pradėjo klykti vaikas. Matė, kad gatvelėje prie jo namų stovi kokie 8 žmonės, o paties kiemo viduje nuo 4 iki 6 asmenų. Kaip šie asmenys pateko į kiemą, nematė, bet spėja, kad jie pateko atstumdami kiemo vartus. Matė, kad nuo namo pusės, pievele eina du asmenys link kiemo vartų, o kieme, ant įvažiavimo stovi trys asmenys. Tėvas pro langą paklausė: „ko norit?“. Jaunuolis, kuris važinėjo su keturračiu (kaip vėliau sužinojoT. T.) su asmeniu, kuris turi auskarą ausyje, stovėjo prie kiemo vartų gatvėje, šalia jų stovėjo dar šeši asmenys, o iš kiemo išėjo visi penki asmenys, kurie buvo kieme ir atsistojo šalia T. T. pradėjo rėkti: „eikit kurva tuojau į kiemą, nes gersit Molotovus“. Jam taip pat antrino ir vyriškis su auskaru ausyje, sakė: „eikit kurvos į kiemą, nes gersit Molotovus. Pagalvok, turi šeimąT. T. sakė: „neškit štuką eurų arba pasiimsiu jūsų mašiną“, kažką dar tada sakė, kad susilaužė ranką neva per jį (t. y. nukentėjusįjį). Mano, T. T. prašė 1000 eurų už tai, kad jis neva mokė jį kaip vairuoti. Taip T. T. grasino, kad sudegins namą su visa jo šeima. Nei jis, nei jo šeimos nariai nieko neatsakė į šiuos jų pareiškimus. Per tą laiką jis ir jo sesuo skambino į policiją ir kvietė pagalbą. Po to jis pasakė per langą: „palauk, tuojau atvažiuoja“. Tada asmenys pradėjo skirstytis. Taip pat matė, T. T. kartu su tuo vyriškiu, kuris turėjo auskarą ausyje, mėtė akmenis į namą ir pataikė į namo sieną, metė taip pat į automobilį, kuris stovėjo kieme „Toyota Land Cruiser“. Daugiau iš tos grupės asmenų akmenų nemėtė. Atvykusiems pareigūnams jis nurodė į kurią pusę pasišalino asmenys. Pareigūnai sustabdė 5-6 automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, toje pačioje vietoje, kur iš pat pradžių stovėjo du jaunuoliai su keturračiais. Visų asmenų buvo gal apie 30. Iš tos grupės jis pažino 5 asmenis, kurie buvo prie jo namo ir kieme. Vėliau, prie policijos pareigūnų T. T. su savo motina ir broliu N., jis pasakė, T. T. ir N. yra tie asmenys, kurie grasino, mėtė akmenis ir norėjo padegti namą. Muštynių metu jis juto fizinį skausmą, buvo sumuštas šonas, buvo paraudęs, taip pat ir nugara. Muštynių metu buvo suplėšytas jo džemperis, taip pat įskeltas telefono „Iphone“ stikliukas, šis telefonas buvo jo „tašiuke“ ir tikriausiai kai jį spardė kojomis ir rankomis, pataikė į „tašiuką“, matomai tuomet ir įskėlė. Po šio įvykio nei su N. nei su T. nebendravo. Dėl patirtų sužalojimų, suplėšyto džemperio, sugadinto telefono reikš civilinį ieškinį. Namas priklauso tėvams, automobilis – tėvo įmonei (2 t., b. l. 36–39).

J. M. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 43–47), kur jis parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 21.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) rajone kartu su savo mažamečiu sūnumi U. M. gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu jie važinėjosi riedučiais. Pro juos su tamsiai žalios spalvos, galinguoju keturračiu, ypač greitai pravažiavo iš matymo pažįstamo N. jaunesnis brolis, kuris apie 20 metų amžiaus. Jis su šia transporto priemone kelyje važinėjo chuliganiškai, manevravo pavojingai, sukėlė avarines situacijas, vos nepartrenkė jo ir jo sūnaus, padidinęs greitį ir keturračio variklio apsukas, tyčia kelyje raižė saules ir kėlė pavojų eismo saugumui. Asmuo toliau nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą, (duomenys neskelbtini), kur sustojo ir pradėjo fotografuoti savo keturratį. Jam su savo mažamečiu sūnumi pravažiuojant riedučiais jam pro šoną, paprašė jo taip pavojingai nevažinėti, o šis atsakė: „Eik nachui, tu čia man neaiškink, kas tu čia toks, aš turiu draudimą ir man pochui“. Minėtas asmuo priėjo prie jo ir rėkdamas spjovė į jį. Jis atstūmė asmenį rankomis ir saugodamas šalia savęs esantį sūnų, nuvažiavo link namų. Po to vaiką nusiuntė į namus, o pats liko važinėtis gatvelėje. Praėjus apie 10 minučių, nuo pakeliamo atitvaro, esančio (duomenys neskelbtini) pradžioje, atėjo keturi asmenys, tai N., jo brolis ir dar du nepažįstami asmenys, kurie jam pasakė, kad jis neaiškintų, kaip reikia važinėtis gatvėmis, liepė jam „pyzdinti nachui“, ir jam nusisukus, vienas asmuo, kuris buvo su kryžiaus formos auskaru ausyje, priėjo prie jo iš nugaros pusės, ir kartu su N., ne mažiau vieną kartą iš kojos tyčia spyrė jam į pakaušį, pagriebė rankomis už rankinės ir striukės gaubtuvo, abu asmenys jį spardė kojomis ir smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas, spardė jam į galvą, nugarą ir kairį šoną, dėl ko jam viršugalvyje atsirado minkštųjų audinių patinimas, buvo nubrozdinta galvos oda, buvo sutrenkta nugara, pilvo šonai ir nurodytose kūno vietose jautė fizinį skausmą. Šios grumtynės vyko viešoje vietoje, gatvėje, priešais gyvenamą namą (duomenys neskelbtini)rajone. Šie keturi asmenys buvo atvykę su automobiliu „Mercedes Benz C klasės“, tamsiai mėlynos ar juodos spalvos, kurį buvo pasistatę prie pakeliamo atitvaro. Sumušę jį, asmenys susėdo į minėtą automobilį ir pasišalino. Jam būnant namuose, apie 23.51 val. ties (duomenys neskelbtini), gatvėje, vėl atvyko iš matymo pažįstami du asmenys, tai N. ir jo brolis, kartu su dar 15 jam nepažįstamų asmenų, iš kurių penki buvo su veidą pilnai dengiančiomis juodomis kaukėmis ir kiti trys asmenys su metalinėmis lazdomis rankose. Jie gatvėje elgėsi įžūliai, šūkavo, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „blet, nachui, kūrva“, rėkdami grasino jam ir jo šeimos nariams, kad jį nužudys, padės į vietą, susidoros su jo šeima ir sudegins apmėtydami namą degančiais „molotovo kokteiliais“. Minėtų asmenų grupė, veikdami kartu ir vadovaujami N. brolio, piktybiškai tyčiojosi iš jo ir jo šeimos narių, t.y. motinos A. M., tėvo E. M., sesers M. M.. N. brolis grasino jam ir jo šeimai, sakydamas: „pydarai, išeikit į kiemą, nes sudeginsim kartu su namais“. Šių chuliganiškai besielgiančių asmenų grupė, veikdami kartu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jų sutikimo ir prieš jų valią, fiziškai atstūmė kiemo vartus ir įsibrovė į privataus namo kiemą, kur su rankų kumščiais daužė per langų palanges ir liepė jam išeiti į kiemą, grasino su juo susidoroti. Jam neišėjus į kiemą ir su šeimos nariais situaciją stebint per stoglangį, asmenų grupė, o konkrečiai N. brolis, įsakmiai liepė jam iš namų atnešti jiems 1000 eurų arba jie pasiims kieme stovintį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 56000 eurų. Jam primygtinai jų prašant pasišalinti iš kiemo, jie pradėjo mėtyti akmenis į langus, namą ir kieme stovėjusį automobilį. Įvykio metu namas ar jo dalys nebuvo apgadinti, o automobiliui buvo aplankstytas variklio dangtis, stogas ir vairuotojo pusės veidrodis, dėl ko žalą tikslins „Swedbank“ kasko draudime. Minėto konflikto metu buvo suplėšytas jo megztinis, ant kurio gaubtuvo išorinės dalies, galimai liko jį mušusio asmens kraujo. Tuo metu kai jį spardė gatvėje, buvo įskeltas jo mobilaus ryšio telefono „Iphone XS max“ stiklas, dėl ko žalą tikslins tyrimo eigoje (1 t., b. l. 43–46).

J. M. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Paaiškino, kad pirmas smūgis buvo iš kojos į galvą, jį sudavė Ž. G.. Negali tiksliai identifikuoti, kokius smūgius sudavė N., buvo pritūpęs ir prisidengęs galvą, tačiau matė, kad N. trenkė ir kad N. už rankinės tempė. Jautė spardymus ir daužymus iš abiejų pusių. T. G. atžvilgiu jis fizinio smurto nenaudojo. Jis T. G. tik atsistūmė, kadangi T. T. spjaudėsi, šis nuo jo pastūmimo nenukrito. Įvykio metu buvo apgadintas namo fasadas iš priekio ir automobilis. Automobilis buvo naujas, iki šio įvykio jokių pažeidimų, nubrozdinimų nebuvo. Akmenis mėtė Ž., N. T. T., kiti asmenys akmenų nemėtė. Pas juos yra žvyruotas kiemas ir įvažiavimas. Iš ten buvo paimti akmenys, kuriuos mėtė. Tai buvo 4-5 cm žvyro akmenukai. Matė, kad Ž. G. buvo kieme ir matė, kaip būdamas už vartų Ž. G. mėtė akmenis. Per langą matė sutvarstytą T. G. ranką. Tą naktį automobilį apžiūrėjo policija ir jiems užkliuvo įbrėžimai, iki įvykio automobilis buvo pravažiavęs gal 1000 km, pirktas buvo visiškai naujas ir be jokių įbrėžimų.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. jis miegojo, apie 24.00 val. prabudo nuo triukšmo, nesuprato, kas atsitiko. Jis girdėjo rėkavimus, gąsdinimus, mėtomus akmenis. Jam sakė, kad užpuolė. Jie buvo užpulti. Gąsdino, rėkė, kad sudegins, buvo baisu. Girdėjo, kad buvo daužoma į skardines palanges. Jis buvo panikoje. Asmenų buvo daug. Sakė sūnui J.eiti į lauką kalbėtis. Matė daug jaunimo. Vienas buvo apsirišęs ranką, jis buvo aršiausias, matė, kad vartai buvo pradaryti. Vaikinas šaukė J. Žino, kad T. T., t. y. kaimynas, ir N. Įsiminė auskarą. Tas apsirišęs ranką klykavo, o tas su auskaru ragino pulti. Jie įėjo, padaužė palanges ir išėjo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 112–113), kur jis parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 21.00 val. ruošėsi eiti miegoti, per langą matė, kad anūkas su riedučiais jau važiavo link namų, o sūnus dar (duomenys neskelbtini) gatvėje važinėjosi su riedučiais. Apie 00.00 val. nakties jį pažadino, iš karto nesuprato, kas vyksta. Priėjęs prie lango, pamatė apie 12 vaikinų, kad jų renkasi ir daugiau. Pagrindinį, kurio ranka buvo sutvarstyta, pažįsta iš matymo, jo T. T., gyvena netoli jų. Jis stovėjo prie vartų ir sakė: „išeikit, atneškit pinigus, atiduokit pinigus, o jeigu ne - sudegsit molotovo kokteiliais“, dar jis sakė: „kodėl neišeinat, jūs turit vaiką, tai turit išeiti“, dar sakė, kad atiduotų mašiną. Suprato, kad taip ar taip sudegs, nes seniau jo kieme yra sudegęs jo automobilis, todėl išsigando. Būryje tų vaikinų stovėjo N., kuris buvęs J. jaunystės draugas. Ar N. ką darė ir sakė, negali pasakyti. Šalia T. stovėjo toks „ilgšius“ vaikinukas, su auskaru ausyje, atrodė intelegentiškai, švariai apsirengęs, plaukai sušukuoti, jis nuolat sakė: „sudegsit, molotovo kokteilius valgysit“, „namuose sudegsit“, „jeigu nebijot, turit išeiti“. Mano, kad jį atpažintų. Tuo metu jų gatvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nedegė gatvės apšvietimas, po to, kai atvyko policijos pareigūnai, gatvelėje šviesa pradėjo degti, mano, kad tie vaikinai žinojo kaip išjungti apšvietimą. Kol stovėjo vaikinukai lauke, girdėjo, kaip mėtė akmenis į namą ir jie pataikė į namo sieną, bet langų neišdaužė. Jo dukra ir sūnus kvietė policiją. Jie neišėjo į lauką, nes bijojo tų vaikinų, jų buvo labai daug. Automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 56000 eurų, 2019 metų. Apdaužė akmenimis automobilio stogą (subraižė), stiklą priekinį subraižė ir kapotą. Šis automobilis registruotas jo įmonės vardu, draustas KASKO draudimu, franšizė 200 eurų. Jam žala dėl automobilio 200 eurų, nes automobilis draustas „KASKO“ draudimu, turi sumokėti tik franšizę, visa kita bus remontuojama draudimo sąskaita. Dėl šio įvykio jam ir jo šeimai buvo sutrikdyta ramybė ir rimtis. Jis yra prastos sveikos, turi daug ligų, todėl dėl tokio įvykio jam buvo baisu, nes tiek vaikinukų buvo susirinkę prie namų, dėl ko buvo išsigandęs. Taip pat apgadintas namas, dėl šio apgadinimo tikslios žalos neįvardins.

E. M. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Įvykį stebėjo pro stoglangį, kuris nukreiptas į kiemo pusę ir šį langą parodė įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 63, 8 nuotraukoje). Ž. G. matė tarp susibūrusių žmonių, jis buvo už tvoros. Jis buvo aukšto ūgio, ausyje turėjo auskarą. Prie tvoros matė daugiau nei 10 žmonių ir jie vis dar rinkosi. Ž. G., N. T. T., kuriuos pažįsta kaip kaimynus, iš karto tenai T. T. buvo su sutvarstyta ranka. Akmenis iš už vartų mėtė Ž. G.. T. ir N., ir kiti asmenys, kurių apibūdinti negali. Kieme asmenų nematė. Jis girdėjo, kad barškėjo ir automobilis. Automobilio apgadinimus pamatė policija. Jis pats ryte pamatė automobilio apgadinimus. Buvo stiklas įskeltas, stogas apdaužytas, kapotas ir stogas apgadinti – buvo įdubimai nuo akmenų. Automobilis priklauso privačiai firmai „Mačiulio firma“, kurios vadovas yra jis. Automobilis vis dar nesuremontuotas, į Kasko draudimą dar nesikreipė.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad po įvykio praėjo daugiau nei 1,5 m, visko tiksliai nepamena, todėl prašo, kad būtų perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, buvo perskaityti A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 106–107), kur ji parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 21.00 val. iš namų išvažiavo sūnus J. kartu su savo vaiku pasivažinėti riedučiais. Po maždaug pusvalandžio laiko į namus grįžo anūkas, kuris sakė: „Močiute, keturračiu važinėjosi vyrukas, keikėsi, koliojosi, tėtis dar atvažiuoja, o aš išsigandau, bijau, pirmas grįžau namo“. Vaikas buvo išsigandęs. Jos vyras Egidijus jau tuo metu miegojo, jis anksti miega. Maždaug po pusvalandžio į namus grįžo ir sūnus J.. Jis prie vaiko nenorėjo nieko sakyti, bet užsiminė, kad: „Ai čia tokie keturi, bet du pažįstu, užpuolė mane“. Išorinių sumušimų, kraujo ant sūnaus nematė. Negalvojo, kad jis galėjo būti sumuštas. Galvojo, kai užmigdys vaiką, tuomet sūnaus paklaus kas nutiko. Vėliau išgirdo, kad dukra M. bėga link J. kambario ir šaukė panašiai taip: „Daužo į palangę, rėkia, liepia išeiti į lauką“. Tada ji išgirdo dundesį lauke. Per antro aukšto langą pamatė daug žmonių prie namo vartų, vieni žmonės eina iš kiemo, kiti stovi prie vartų. Vartai buvo praviri. Kiek žmonių ėjo iš kiemo, negali pasakyti. Pamatė žmogų, kurio ranka baltavo (kaip vėliau suprato, tai vyrukas, kuris gyvena kitoje gatvėje šalia jų gatvės, jį pažįsta iš matymo, ne kartą matė jį važinėjantis su keturračiu, jo ranka buvo aprišta). Šis vyrukas stovėjo prie vartų, jo T. T.. Kitų asmenų nepažino, jų buvo daug. Tuo metu žiūrėjo pro langą ir pradėjo skristi akmenys į langą. Ji išsigando ir atsitraukė toliau nuo lango. Kas metė akmenis, negali pasakyti. Asmenų prie kiemo buvo gana daug. Tuo metu M. ir J. žiūrėjo per langą ir abu skambinėjo policijai. Anūkas buvo apačioje, vonioje. M. ir J. buvo atsidarę stoglangį ir ji girdėjo, T. T. šaukė tokius žodžius: „štukas nešk“, „išeik į lauką“, „vaikas yra, bijai išeiti“. Dar šalia jo stovintis vyrukas sakė: „molotovas tau įskris, padegsim“. Tas vyrukas buvo „kūdas“, aukštesnio ūgio, mano jį atpažintų. Girdėjo, kaip mėtė akmenis į namą, nes viskas barškėjo: langų palangės, laiptų turėklai, į stoglangį pataikė. Kilo tikras chaosas, ji buvo labai išsigandusi, nesuprato kas vyksta. Ką tie vyrukai darė prie kieme stovėjusios mašinos, nematė. Po to ji ramino anūką, kuris buvo labai išsigandęs, jai sakė: „pažiūrėk, kaip plaka man širdelė“. Po to matė, kaip būrys vyrukų nueidinėjo nuo jų namo link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, suskaičiavo jų 14. Po to atvažiavo policija. Sekančią dieną, ryte, iš namo kiemo pievelės rinko akmenis, kurie buvo mėtyti į namus, jų buvo tikrai daug. Apgadinta namo siena, apgadintas kieme stovėjęs automobilis. Namas registruotas jos ir vyro nuosavybe. Dėl šio įvykio labai išsigando, tą naktį negalėjo užmigti, anūkas labai išsigando. Po šio įvykio jaučia ir dabar pasekmes, nes naktimis prastai miega, bijo išeiti viena į kiemą, jaučia nerimą dėl savo ir šeimos sveikatos, saugumo. Buvo sutrikdyta jos šeimos ramybė ir rimtis, brautasi į namų kiemą, sukėlė pavojų jos šeimai.

Nukentėjusioji patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi. Paaiškino, kad ji automobilio neapžiūrinėjo. Akmenų pririnko nemažą krūvą, jie buvo 5-6 cm skersmens. Sienoje matėsi išmušimai.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 21.30 val. brolis su sūnumi išvyko pasivažinėti riedučiais po (duomenys neskelbtini) Po pusvalandžio brolis grįžo su sūnumi, jis dar norėjo pasivažinėti ir prieš išvykstant pasakė, kad jų vos nekliudė pora asmenų, kurie chuliganiškai vairavo keturračius. Brolis juos bandė drausminti, bet šie jo neklausė. Po to jis grįžo neramus, jis nieko nesakė, ji nieko jo ir neklausė. Tik po to žiūrėdama filmą išgirdo švilpavimus. Pamatė 30 žmonių grupę, kurie buvo apsirengę juodai, buvo su kaukėmis, turėjo lazdas, išpaišė žodį „lopas“, sakė išeiti, prašė išpirkos. Keli buvo įsiveržę į kiemą. Ji skambino Bendrajam pagalbos centrui. Jie į lauką nėjo. Vėliau asmenys pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės ir tada atvyko policija. Ji įvykį matė ir per savo kambario langą ir per antro aukšto langą. Jos kambario langas į mašinos pusę. Matė, kaip buvo mėtomi akmenys ir daužoma per palanges. Jų valdoje, kiek pamena, buvo N. G., Ž. G.. Iki įvykio jų nepažinojo, bet dabar juos mato, įvykio metu juos matė ir pagal tai juos įvardija. Buvo daug asmenų, kurie švilpė, keiksmažodžius vartojo. Ką kiekvienas tų asmenų darė, įvardinti negali. Matė, kad asmenys ėmė akmenis iš žvyro, kuris buvo jų kieme. Mėtė ir iš arti ir iš toli. Palanges daužė su ranka, po to buvo ir akmenys. Kad palanges daužytų su lazda, ji nematė. Prie automobilio buvo priėję 5-6 asmenys. Akmenis mėtė ir į stogą, ir į mašiną. Tie, kurie buvo kieme, mėtė akmenis ir į mašiną. Automobilį apžiūrėjo kartu su broliu ir pareigūnais, kurie tą automobilį nufotografavo. Prieš įvykį automobilis nebuvo apgadintas. Ž. G. matė ir namų valdoje ir už vartų.

Liudytojas S. S. parodė, kad įvykio dieną su T. nusprendė nufotografuoti keturračius. Važiuodamas su T. keturračiais, prasilenkė su vyriškiu, kuris važinėjo riedučiais su vaiku. Pavažiavęs jis nulipo nuo keturračio ir ėmė fotografuoti keturratį. Atėjęs vyriškis su riedučiais pradėjo ginčytis su T. Sakė, kad atims keturračius. Tas žmogus pastūmė T. T. krito atbulas ant rankų. T. T. nesiskundė, kad jam skaudėtų T. T. atsikėlė ir jie, pasiėmę keturračius nuvažiavo pas T. į kiemą. T. T. paprašė jo atvežti K. B.. Jis nuvažiavo paimti K. Jis iš T. išvažiavo maždaug po 10 min. Kristį paėmė iš aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) ir atvežęs paleido miške netoli įvykio vietos, maždaug kilometro atstumu iki T. namų. Atvežęs K., pats nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) poilsiavietę. Pats labai nemėgsta konfliktų. Jam kilo įtarimas, kad gali kilti konfliktas, T. T. buvo pirmiau pastumtas. Manė, kad dėl to gali kilti konfliktas, todėl nuvažiavo į poilsiavietę. K. B. reikėjo atvežti, T. T. bijojo, nes jam buvo pagrasinta. Tas vyras pagrasino atimti keturračius. Kristis turėjo pabūti su T. Po T. T. buvo išsigandęs, įsitempęs. Po to gavo žinutę iš L., kad ją reikia parvežti iš darbo. Paėmęs ją (duomenys neskelbtini), pats paskui grįžo namo. Kiek vėliau įsijungęs telefoną rado daug praleistų skambučių. Jam pasakė, kad turi atvažiuoti iki T., nes yra atvykusi policija. Kai atvyko, jau buvo tamsu. Buvo policijos pareigūnai, greitoji. Pareigūnams reikėjo trumpai papasakoti, ką jis mate. Įvykis buvo vasarą, tiksliau mėnesio negali pasakyti, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso T. T. buvo pastumtas šviesiu paros metu, bet jau į vakarą. Iki įvykio su T. buvo pažįstami nuo vaikų darželio laikų. Iki šio T. T. būdavo ramus, jokių išsišokimų iš jo pusės nėra buvę. Po įvykio buvo susitikę porą kartų T. T. tapo liūdnesnis, įsitempęs, dabar iš viso nebebendrauja.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 161–162), kur jis parodė, kad galėjo būti šių metų gegužės mėnesį, vakare, jis su T. G. nuo T. namų iki pagrindinės gatvelės, esančios netoli T. namų, važiavo su keturračiais. Važiavo iki tos gatvelės, nes ten buvo gera vieta darytis nuotraukas, T. T. norėjo nufotografuoti T. T. dar ta pagrindine gatvele pravažiavo su keturračiu, o tuo metu toje gatvelėje buvo vyras su riedučiais ir mažu vaiku. Tam vyrui matomai nepatiko tai, T. T. pro juos pravažiavo. T. T. dar apsisuko su keturračiu ir sustojo prie to vyro. Ką jie tarpusavyje kalbėjosi, jis negirdėjo, nes nuo jo buvo nutolę gal apie kokius 200 metrų. Tuo metu tarp jų konflikto negirdėjo, tarpusavyje T. T. tada nuvažiavo nuo to vyro link jo, jis stovėjo aikštelėje, esančioje toje pagrindinėje T. T. pasistatė keturratį motociklą šalia jo vairuoto keturračio, pasistatė ne pačioje aikštelėje (nes ši yra žvyruota), o ant asfalto, ir padarė kelias nuotraukas. Per tą laiką, T. T. darė nuotraukas, prie jo privažiavo tas vyras su riedučiais ir pradėjo su T. šnekėtis. Jeigu gerai prisimena, kalbėjo dėl važinėjimo gatvelėje su keturračiais, kaip suprato, tam vyrui tai nepatiko. Pokalbio metu tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis pamatė, tik T. T. krenta ant asfalto. Pačio T. pastūmimo momento T. T. krito atbulas ant asfalto, po to atsistojo ir vienas kitam keletą žodžių persimetė, kokie tai buvo žodžiai nepamena, tai buvo konfliktas. Po to jis T. T. parsivarė keturračius į kiemą pas T. Kai varė keturračius pas T. į kiemą, tai jie pralenkė vyrą, kuris su riedučiais važiavo iki T. namų gatvelės galo, kur apsisuko ir pravažiavo pro T. namus. Po to jis iš T. namų išvažiavo su savo automobiliu „Mersedes Benz“, tamsiai mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai išvažiavo, pas T. jokių draugų nebuvo. T. T. tuo metu kam nors skambino prašyti pagalbos, T. T. tuo metu tvarkėsi savo kieme. Jis išvažiavo prie (duomenys neskelbtini)aikštelės, po to namo. Apie 22 val. jam T. T. ir paprašė, kad jis atvežtų jo panelę iki T. namų. Jo panelė I. B., gyvena (duomenys neskelbtini). T. T. pats negalėjo pasiimti panelės, nežino. Kai atvežė Inesą iki T. namų, matė, kad aikštelėje, kurioje prieš tai su T. buvo su keturračiais, stovi daug automobilių ir jam nepažįstamų žmonių. Inesą paleido prie aikštelės, ir iš ten išvažiavo į namus. Maždaug po valandos jam į mobilųjį paskambino Inesa ir paprašė, kad jis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), nes yra atvažiavę pareigūnai ir reikia paliudyti, kad T. pastūmė vyras su riedučiais. Tada jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs į aikštelę, matė daug automobilių, daug žmonių, buvo policijos ekipažas, jam atrodo, gal buvo ir greitoji medicinos pagalba. Pasišnekėjo su vietoje esančiais pareigūnais, davė savo duomenis, jeigu reikėtų liudyti ir vėl išvažiavo namo. Su T. neteko bendrauti, bet matė, kad jis sėdi policijos pareigūnų automobilyje. Kokie draugai buvo atvažiavę pas T. , jis nematė, matė tik D. P..

Liudytojas S. S. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 164–165), kur jis iš dalies pakeitė savo parodymus ir parodė, kad jis matė, kaip J. M. pastūmė T. abejom rankom pečių lygyje T. T. krito atbulomis ant žemės. Mano, T. T. krito nepatogiai, nes išsinarino ranką. Girdėjo aiškiai, kaip J. M. pagrasino T. sakydamas maždaug taip: „Atimsiu motociklus“. Ar gulinčiam T. ką nors J. M. darė, jis nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs. Po T. T. atsistojo ir su J. M. konfliktavo žodžiu. Po to J. M. nuvažiavo su riedučiais link savo namų tikriausiai. Jis T. T. su keturračiais grįžo pas T. į namų kiemą. Jis T. T. abu buvo išsigandę dėl J. grasinimų. T. T. liepė jam skambinti K. B., paklausti ką jis veikia ir ar gali atvažiuoti padėti. Jis paskambino Krisčiui, kiek buvo valandų, nežino. Paskambinęs K., jis nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su K. ir jį pasiėmė. Abu jo automobiliu nuvažiavo į mišką (duomenys neskelbtini), link „(duomenys neskelbtini)stovyklavietės. K. paleido miške, nes šis paprašė, kad jį čia paleistų. Po to jis pabuvo vienas „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, nes žinojo, kad panašiu laiku reiks vežti T. merginą Inesą iš darbo pas T. į namus. Tuomet gavo iš T. ar Inesos žinutę, jog nuvažiuoti paimti Inesą iš darbo. Iš miško tiesiai važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią „Maximą“ ir iš ten parvežė Inesą į T. namus. Pravažiuojant matė, jog aikštelėje stovėjo tuo metu keletas automobilių, kurių nei vieno nepažįsta. Jis nematė K., T. draugo Ž., T. brolio N. Kai paleido Inesą prie T. namų, su T. nesikalbėjo, išvažiavo namo. Po kurio laiko paskambino Inesa, kuri paprašė, kad jis atvažiuotų pas T. į namus, nes yra atvykusi policija ir yra kažkas negerai. Toliau viskas buvo kaip ir minėjo pirminėje apklausoje.

Liudytojas S. S. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytojas K. B. parodė, kad tikslios datos nepamena, prieš 1,5-2 T. T. paskambino jam ir paprašė jo pagalbos, paprašė jį palydėti namo, nes pastarąjį užpuolė. Jį iš namų Girionyse atvažiavęs paėmė S. S. ir atvežė pas T.. S. S. jį paleido prie T. gatvelės, jis susitiko su T. gatvėje. Pradėjo kalbėtis, dėl ko reikėjo T. T. sakė, kad jis važinėjo keturračiais, įvyko konfliktas, jį užpuolė, numetė nuo T. T. skundėsi, kad jam skauda ranką. Jis pats matė, kad T. ranka ties riešu buvo sutinusi, ranka buvo T. T. prašė jį palydėti namo. Tuo T. T. buvo vienas. Jis palydėjo T. iki namų apie 300 m. Tuo metu bandė su T. išsiaiškinti tą situaciją, dėl ko viskas įvyko. Po to jie bandė išsiaiškinti su T. užpuolusiu vyriškiu. Jie visi, t. y. jis T. T., T. brolis, vyriškis, su T. T. susikivirčijo, ir dar vienas vaikinas, bandė viską išsiaiškinti. Visi aiškinosi, kodėl taip įvyko. Tuo metu jie susistumdė. T. bandė suduoti, todėl jis tą žmogų pastūmė, taip norėjo apginti draugą.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 157–159), kur jis parodė, kad 2020 metų gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, vakare jam paskambino jo draugas T. G., kuris pasakė, kad jį užpuolė, kad jam reikia padėti grįžti namo, nes jisai bijo, kad jį T. T. telefonu nesakė, kas jį užpuolė ir sumušė. Jis sutiko T. T. T. minėjo vietą, kuris jis plius minus T. T. buvo netoli savo namų esančiame miškelyje. Tuo metu T. T. jam skambino, jis buvo prie (duomenys neskelbtini) vienuolyno esančioje automobilių aikštelėje. Bandė ieškoti su kuo nuvažiuoti iki T., nes tada buvo be transporto priemonės. Pradžioje skambino savo draugui Š. B., bet jis tuo metu dirbo ir negalėjo jo pavežti. Todėl skambino S. S., kuris yra jo kaimynas ir draugas. Kur tuo metu buvo S., nežino. Paprašius S. jį pavežti iki (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini), šis sutiko. Simonas tuo metu buvo su „Mercedes Benz“ C klasės universalas, tamsios spalvos. S. atvežė jį, kaip ir minėjo anksčiau, iki miškelio, kuris yra už 400-500 metrų nuo T. namų. Kol važiavo iki T., su juo nesiskambino. Kas nutiko T., Simonas nepasakojo. Jis Simono irgi nieko neklausinėjo, norėjo sužinoti viską iš paties T. Atvažiavo iki T. (dar jį iš pradžių pats vos rado) ir jį Simonas paleidęs, T. T. jam papasakojo, kad jį užpuolė kažkoks tai asmuo T. gatvelės pabaigoje ir kad tas asmuo kažkur šalia gyvena. Viskas labai „ant karštų“ buvo, todėl iš T. pasakojimo tik suprato, kad T.numetė nuo keturračio. T. telefonas buvo tuo metu išsikrovęs. T. palydėjo iki namų, jiedu ėjo dviese, daugiau nieko nebuvo. Kol ėjo gatve, matė, kad pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavo T. brolis su kitu asmeniu, kurio nepažįsta. Buvo jis T. T., T. brolis ir dar vienas kažkoks jam nepažįstamas žmogus, kaip jis atrodė, apibūdinti negali. Jie sutiko asmenį, kuris užpuolė T., prie to asmens namų gatvelės (pavadinimo nežino) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje. Su tuo asmeniu kalbėjosi visi, bandė išsiaiškinti, kas nutiko ir kas kaltas. Tačiau to asmens buvo „kitos panetkės“ ir įvyko susistumdymas tarp to asmens, T., T. brolio ir kito nepažįstamo asmens (T. ir jo brolio draugo). Jis stovėjo šalia ir nieko nedarė, tik stebėjo. Susistumdymo metu įvyko muštynės, pirmus smūgius sudavė asmuo, kuris užpuolė T., T. ir jo brolio draugui. Tas T. draugas sudavė atgal ir jiedu T. T. ir jo brolis nesimušė, stovėjo šalia ir viskas. Muštynės baigėsi, abu išsiskyrė ir po to dar tas asmuo, kuris užpuolė T., pradėjo rėkauti, kad ateis į T. namus ir gero nelaukti. Ant T. ir jo brolio draugo sumušimų vizualiai jis nematė. Grįžo prie T. namų. Jam bestovint prie T. namų, gatvelėje pradėjo rinktis nepažįstamų žmonių, nei vieno tikrai nepažinojo. Kas juos čia kvietė, jis nežino, pats asmeniškai nekvietė nieko, T. T. kvietė šiuos žmones, jis nežino. Mašinų buvo gal kokios 5, žmonių apie 10 gal buvo. Mašinos buvo pagrinde „BMW“ markės, valstybinių numerių neatsimena. Kai susirinko žmonės T. T. išėjo iš kiemo ir tada visi pradėjo link kažkur eiti, kaip suprato, ėjo link to asmens, kuris užpuolė T., namų. Kas pasiūlė eiti, jis nežino, ėjo tiesiog su visa grupe ir viskas. Buvo kartu ir T. brolis. Atėjo į kitą gatvelę, net nebuvo prie to reikiamo namo priėjęs, stovėjo už kokių 200 metrų nuo to asmens namų. Girdėjo, T. T., T. draugas ir tas asmuo, kuris užpuolė T., tarpusavyje rėkavo. T. T. sakė, jis tikrai nesiklausė. Ar kas mėtė akmenis į kieme stovėjusią mašiną ir į namą, jis nematė. Jis nematė, ar kiti jam nepažįstami asmenys nešėsi su savimi lazdas ar kitus daiktus. Matė, kad kažkas iš asmenų ėjo į kiemą, bet keliese ir kiek, jis nematė. T. T. ir tas asmuo, kuris užpuolė T., gavosi taip, kad tas asmuo neišėjo į lauką, T. T. pas jį į kiemą irgi nėjo. Kiek pastovėję pradėjo visi asmenys skirstytis ir ėjo link mašinų, prie T. namų, gatvelėje. Kai priėjo prie mašinų, jis ieškojosi su kuo važiuoti iš čia ir paskambino Š. B.. Gavosi, kad neužilgo atvažiavo policija ir iš paskos Šarūnas. Todėl (duomenys neskelbtini) gatvės aikštelėje buvo daug kitų mašinų, atvažiavo policijos pareigūnai, visus pradėjo tikrinti ir tik po kurio laiko, užsirašius jo duomenis, policija leido išvažiuoti iš ten. Nori pasakyti, jog jis prie to asmens namų net nebuvo priėjęs, į jo kiemą nėjo, akmenų nemėtė, negrasino. Jis stovėjo šone ir viską stebėjo iš šalies. Pirminėje apklausoje davė kitokius parodymus, nes galvojo, kad padės draugui T., kad jis gal taikiu būdu išsispręs su tuo asmeniu, kuris T. užpuolė, T. T. laikosi savo „paniatkių“, jam niekas nesvarbu, jis su juo nebendrauja daugiau, todėl nenorėdamas daugiau problemų, pakeitė parodymus.

Liudytojas K. B. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytojas D. P. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, S. S. paprašė padėti įkelti variklį. S. S. pasiėmė jį iš namų. Jie variklį iškrovė pas T. T. T. yra buvęs jo T. T. sakė, kad turi pirkėją, ar pats nupirktų. Tada S. S. jį parvežė namo. Pabuvus apie 3 val. namuose, susitiko su pažįstamais prie T. T. paskambino ir pasakė, kad jis galintis atvažiuoti. Atvažiavęs pasibeldė į duris, bet T. tėtis pasakė, kad T. nėra. Su T. susitiko prie (duomenys neskelbtini) Maxima parduotuvės, pakalbėjo ir jis nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Sutemo, tada T. T., pasakė, kad jis atvažiuotų ir padėjo ragelį. Tada jis su kompanija nusprendė pavažiuoti link Kadagių slėnio. Link ten važiavo maždaug praėjus 1,5 val. po T. skambučio. Jis pasiūlė vairuotojui užsukti pas T. į namus. Kai užsuko, juos sustabdė policijos pareigūnai. Kai važiavo į gatvelę link T. namų, nuo jo namų pusės nuvažiavo gal 7 automobiliai. Policija patikrino juos visus. T. T., buvo K. B.. Kristis su T. atėjo vėliau, kai juos jau tikrino policija. Kur jie buvo iki to laiko – nežino. Kai jis matė T., pastarojo ranka buvo sugipsuota. Jis matė T. ranką baltai apvyniotą, suprato, kad tai gipsas. Simonas sakė, kad T. užpuolė. Su pačiu T. jis nebendrauja. Jis važiavo N. K. automobiliu, dar buvo R. D..

L. G. parodė, kad ji yra T. G. ir N. G. mama. Parodė, kad įvykio dieną T. G. buvo sveikas, šeštadienį remontavo mašiną, parsivežė detales. Vakare jis išvažiavo fotografuoti keturračių, o ji nuėjo miegoti. Kiek jai žinoma, sūnui buvo sužeista ranka. Iš jo žodžių žino, kad ranka buvo sužalota, kai jį nustūmė nuo keturračio. Iki šiol skauda nugarą. Jis paniškai bijo žmogaus, kuris jį pastūmė, buvo užsirėmęs duris, vartus ir žiūrėjo ar neatvažiuoja. Po to pradėjo kalbėti ne tą ką mato, jie suprato, kad sūnui blogai, todėl kvietė greitąją pagalbą. Jis kalbėjo, kad jį užpuolė, sumušė, gąsdino, teorizavo. Jis jautė baimę, įtampą, nerimą. Iš karto po įvykio sutriko valgis, miegas. Kai išvežė greitoji, psichiatrijos skyriuje jį gydė tris savaites. Grįžus namo buvo suicidinių minčių, negalėjo palikti vieno. Jis nieko neveikė, tik miegojo, gulėjo ir valgė. Bijojo palikti vieną, kad sau ko nors iš to didelio streso nepasidarytų. Šiuo metu būsena pagerėjusi. Dabar vartoja vaisus nuo depresijos ir miegui. Dabar du metai nieko negali veikti, miega iki pietų, tėvų išlaikomas. Visi draugai, brolis jo išsižadėjo, draugė išdavė. Jam stresas dėl draugės, dėl visko. Iki įvykio ji nieko sūnaus elgesyje nebuvo pastebėjusi. Jis dirbo su technika, viskas buvo normaliai, planavo mašinų remontu užsiimti.

I. B. parodė, kad jai žinoma, jog 2020 m. gegužės 16 d. T. T. subūrė didelę žmonių grupę, kad nuvykti pas J. išsiaiškinti konfliktą. Tą dieną ji dirbo, skambino t. paklausti, ar atvažiuos jos pasiimti, tačiau jis nekėlė ragelio. Po kiek laiko rado praleistą N. skambutį. Klausė jos, ar ji žino, T. T., sakė, kad bėda. Ji atsakė, kad nežino, nes nekalbėjo. Ji paskambino Simonui ir paprašė, kad šis atvažiuotų pasiimti ją iš darbo. S. jai sakė, kad J. užpuolė T., kol Simonas su T. važinėjo keturračiais, sakė, kad pervertė per keturratį, kažkaip pastūmė ir sužeidė ranką. Kai S. ją pasiėmė, ji klausė, kas vyksta. S. sakė, kad visko iki galo nežino. Sakė, T. T. kviečiasi draugus išsiaiškinti konfliktą. S. atvežė ją pas T. į namus, sakė, kad pats nedalyvaus ir pats išvažiavo. Prie T. namų atvyko apie 24 val. Kai atvažiavo, matė daug žmonių su automobiliais. Ji ėjo ieškoti T. Suradusi, klausė T., kas vyksta. Jis atsakė, kad J. jį užpuolė, kad dabar nori išsiaiškinti. Liepė jai nesikišti ir eiti pas mamą į T. T. visur lakstė per draugus, jų buvo daug. Liepė ruoštis, sakė, kad tuoj eis. Kažkiek visi pastovėjo ir susiruošė eiti link J. namų. Kiti vyrai buvo atvažiavę su vaikais, jų nepažinojo. Žmonių buvo gal virš 20. Kažkas rankose tikrai laikė laužtuvą. Ji pažinojo tik P. G.. Tą vakarą Ž. G. ji nematė. Ž. nelabai pažįsta. Dar buvo Gabrielė, kuri liko su ja stovėti. Ji su Gabriele liko prie mašinos. Kas ten vyko, ji nežino. Ji buvo nuėjusi iki gatvelė šlakbaumo. Matė, kad masė žmonių stovėjo prie kažkokio namo. Girdėjo tik šūkavimas, tačiau ką rėkė, neatsimena. Prie pat namo nebuvo priėjusi. Paskambino J. ir sakė ten nebūti. Tada grįžo su Gabriele iki mašinos, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) degalinės, nusipirko kavos. Kitas draugas parašė, kad atvažiavo policija, kad reikia mašinos raktų, kurie buvo pas ją. Nuvažiavo iki namų (duomenys neskelbtini), paleido draugę, tada nuvažiavo iki „Maxima“ parduotuvės, nes nenorėjo būti ten, kur policija. Kai vėl atvažiavo, T. tėvai laukė greitosios, buvo atėjusi sesė, mama. Matė T. T. buvo policijos automobilyje, jis buvo labai agresyvus, trankėsi. Ji skambino ir sakė jam nusiraminti. Sulaukus greitosios, važiavo paskui greitąją pagalbą, pasiėmė T. iš ligoninės. Tą vakarą, kai parsivežė iš ligoninės, pasirodė, kad jam labai sukilęs adrenalinas. Ji su T. bendravo kaip įprastai, nieko keisto nematė. Dar sekančią dieną T. paguldė į ligoninę, į psichiatrijos skyrių. Tai sužinojo iš T. mamos. Jis ten gydėsi apie mėnesį. Pradžioje kai grįžo iš ligoninės, jis buvo lyg nesavame kūne, vėliau viskas atsistatė į savo vėžes. Nuo įvykio iki išvežimo į ligoninę ji su T. praleido visą dieną. Įtarimų, kad jam gali būti negerai su psichine sveikata, jai nekilo. Mama tik pasakojo, kad jis kliedėdavo, jai pačiai jis to niekada nepasakojo ir nekliedėjo. Iš 17 d. į 18 d. naktį jis miegojo pas ją ir miegojo normaliai. Blogu miegu, apetitu nesiskundė. Svorį jis buvo numetęs prieš įvykį, sakė, kad jaučia stresą. Po ligoninės būdavo, kad dažnai būdavo namuose, bet išeidavo ir pasivaikščioti, su draugais susitikti. Tuo metu jie bendravo kaip vaikinas ir T. T. ieškojosi darbo, jie planavo eiti kartu gyventi, tačiau jų santykiai nutrūko 2020 m. rugsėjį dėl T. elgesio – jai susidarė įspūdis, kad jis nenori su ja sieti savo gyvenimo, jautėsi taip lyg ji jį verstų būti su ja. 2020 m. rugsėjo mėnesį T. psichinė būsena buvo normali. Jis reguliariai ryte, vakare vartojo gydytojų išrašytus vaistus. Kokie tai vaistai buvo, ji T. T. pats apie tai, koks buvo konfliktas su J., nepasakojo. Jam kažkas iš draugų buvo davę gipsą, kurį jis buvo užsidėjęs ant rankos. Ji klausė, kam tas gipsas, jai sakė, kad skaudėjo ranką. Ji matė, kad gipsą davė vienas iš vyrų, kuris buvo su T. T. sakė, kad rankos sužalojimas nuo nuvertimo nuo keturračio. Jis galvojo, kad lūžo ranka, todėl tą gipsą T. T. jau buvo minėjęs, kad buvo lyg keturiese ir ėjo gražiai pasikalbėti su J. T. T., Ž., N. ir D., jo pavardės ji nežino, T. draugas. Sakė ėjo kalbėtis prie J. namų. Ar pokalbis įvyko, nežino. Nepamena, T. T. jai apie tai pasakojo.

Liudytojas P. G. parodė, kad T. G. ir N. G. nepažįsta, Ž. G. yra sutikęs gimtadienyje, kur ir kada buvo tas gimtadienis, nepamena. I. B., Gabrielės nepažįsta. N. G. mato pirmą kartą. Apie Inesą girdi taip pat pirmą kartą. (duomenys neskelbtini) nėra buvęs. Maždaug prieš du metus niekur į (duomenys neskelbtini) nėra važiavęs. S., B., P. nepažįsta. Taip nėra buvę, kad draugai būtų kvietę kur nors aiškintis santykių.

Iš 2021 m. sausio 29 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusio J. M. ir įtariamojo N. G.. Nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2020 metų gegužės 16 dieną apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), jam bevaikščiojant (duomenys neskelbtini) gatve, jį sustabdė N. su savo draugu. Prie Ą. gatvelės atitvaro stovėjo N. brolis su dar vienu nepažįstamu asmeniu. N. paėmęs jį už rankos, pareiškė pretenzijas dėl savo brolio, kad neva kaip jis aiškina jo broliui kaip reikia važinėti gatvele ir kaip neva tai T. nuskriaudė, neva T. sulaužyta ranka. Prieš tai matė, kaip jie atvažiavo visi keturi ir išlipo iš vieno automobilio senas „Mercedes Benz“ universalas, tamsios spalvos. Jis paaiškino, kad N. brolis besivažinėjant su keturračiu, keletą kartų vos neužvažiavo ant jo ir jo vaiko, kai jiedu važinėjosi riedučiais. N. su savo broliu ir kitais draugais grasino jam, kad bus blogai, kad jis turės susimokėti, atiduoti. Kokius konkrečiai žodžius jie sakė, nepamena. Jis nusisuko ir pradėjo eiti link savo namų, tada pajuto smūgį į galvą, nuo šio smūgio pritūpė ir tada pajuto, kad kažkas sugriebė jam už rankinės (kuri buvo permesta per petį, kairiame šone) ir bandė jį parversti. Jis užsidengė galvą ir dėl tempiamos rankinės jautė smaugimą ant kaklo ir tada pasipylė smūgių kruša iš nugaros. Jis buvo galvą užsidengęs rankomis, bet per šoną matė, kad jam spyrė į galvą ir po to jį spardė nepažįstamas asmuo su auskaru, kryžiuko formos, ausyje. N. smūgiavo ranka į nugarą, stuburo sritį, tempė už rankinės ir bandė parversti jį ant žemės. Visą laiką jis pats jokių veiksmų nesiėmė, tik buvo užsidengęs rankomis galvą. Jis konkrečiai matė N. ir asmenį su kryžiuku ausyje, kurie jį mušė. Ką darė kiti, būtent N. brolis ir kitas nepažįstamas asmuo, jis nematė. Prieš minėtiems asmenims atvažiuojant iki (duomenys neskelbtini) gatvelės ir išlipant, jis girdėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje N. brolio šaukimą, rėkimą, jis buvo isteriškas, jį atpažino iš balso. Įtariamasis N. G. parodė, kad jam paskambino T. T., kuris pasakė, kad jį sumušė J. Jis atvažiavo iki T. namų. Vėliau atvažiavo Ž. (čia tas asmuo, kur ausyje turėjo kryžiuko formos auskarą). Jie sėdo į Ž. automobilį (sidabrinės spalvos „Honda“ sedanas), taip pat važiavo dar vienas T. draugas, kurio duomenų nežino („kūdas“, už Ž. šiek tiek žemesnis). Atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės „šlagbaumo“, jis vienas nuėjo iki J. J. išėjo į gatvę ir jie kalbėdamiesi atėjo iki šlagbaumo. T. Ž. T. T. dėstė savo versijas J., o J. teigė, kad nieko nebuvo. Jie visi kalbėjo pakeltu tonu, buvo emocionalūs. Jis pasakė, kad gana, skirstomės. J. apsisuko ir ėjo namo, o jis T. apsikabino ir vedėsi link savo namų. Ž. ir kitas minėtas asmuo ėjo link mašinos. Jis brolį parsivedė į tėvų namus, o Ž. su kitu asmeniu automobiliu atvažiavo iki tėvų namų. Jam su T. beeinant link namų, juos aplenkė Ž. vairuojamas automobilis. Jis ir brolis prie J. nei piršto nepridėjo, o ar Ž. ir kitas nepažįstamas asmuo sumušė J., nematė. Nukentėjusysis J. M. parodė, kad apie netinkamą važinėjimąsi su keturračiais policijai nepranešė, nes tuo metu su savimi neturėjo telefono. Kai davė pastabą N. broliui dėl važinėjimosi keturračiais, tarp jų fizinio kontakto nebuvo, jo brolio teiginiai išgalvoti, melagingi. Dėl sumušimo iš karto policijai nepranešė, nes nespėjo, buvo sutrenkta galva, jį vimdė, blogai jautėsi, grįžęs namo sutiko vaiką, nenorėjo jo traumuoti, todėl pirma guldė vaiką. Po to jo sesuo pradėjo rėkti, kad būriuojasi prie jų namo, todėl iš antro aukšto pamatęs, jog susirinkę apie 20 nepažįstamų asmenų, iškvietė policiją. Kai jis buvo sumuštas, buvo tarp 21-22 val., buvo gana šviesu. Tuo metu gatvės apšvietimas dar nebuvo įjungtas (2 t., b. l. 96–99).

Iš 2021 m. kovo 4 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusio J. M. ir įtariamojo Ž. G.. Nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje jis kalbėjosi su šiuo asmeniu, T., N. ir buvo dar kažkoks „storuliukas“, kuris buvo žiūrovas. Kai jis nusisuko ir ėjo namo, tuo metu N. ir šis asmuo stovėjo prie jo, gatvelėje, o kiti du asmenys, t. T. T. ir kitas asmuo buvo už šlagbaumo į jo gatvelę. Tuomet su T. buvo jo draugas, kuris prieš tai važinėjosi su T. keturračiais. Beeinant jis pajuto pirmą smūgį į galvą, nuo kurio pritūpė ir iš karto rankomis užsidengė galvą. Pro kairį šoną pamatė, kad pirmą smūgį koja sudavė šis asmuo. Tuo metu turėjo per petį persimetęs rankinę, kurią tempė N. Po to sekė smūgiai į nugarą, stuburo sritį. Tuos smūgius kartu sudavė N. ir šis asmuo. Šis asmuo jam spyrė į galvą, mažiausiai du kartus, taip pat spyrė į nugarą, tiksliau į stuburą. Taip pat kumščiais sudavė smūgius į nugarą, kiek kartų pasakyti negali. Po to paleido jo rankinę ir jis ėjo link namų. Mano, kad rankinę paleido N. Įtariamasis Ž. G. parodė, kad jis vienintelis sudavė smūgius J., N. tikrai J. T. T. ir jo draugas (gana aukštas, panašaus kaip jis ūgio, tikrai ne S. S., kurį jis pažįsta) stovėjo už šlagbaumo. Jis buvo su J. dviese, kai jį mušė. Pirmą smūgį J. jis sudavė iš kumščio į kaklą ar į galvą. J. nuo šio smūgio pasilenkė, po to jis sudavė J. porą smūgių iš kelienio į galvos sritį, daugiau teko į rankas, nes J. buvo rankomis užsidengęs galvą. Po to jis iš kumščio kelis kartus sudavė J. į nugarą. Smūgių metu jis kita ranka už kažkur laikė J., laikė už ko pavyko paimti. Smūgiavo visą laiką dešine ranka. Kur tuo metu buvo N., nepamena. Nukentėjusysis J. M. parodė, kad tą pačią dieną, apie 23.50 val., prie jo namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš jį sėdintis asmuo grasino, sakė maždaug taip: „arba išeinat į kiemą arba padegsim namus“, „valgysit molotovus“, „pagalvok išeit, nes yra mažų vaikų“, „atiduokit automobilį, nes kitaip bus dar blogiau“, taip pat sakė, kad mokėsim pinigus. Dviese su T. plėšė vartus, t. y. įsikibę rankomis į vartus juos smarkiai judino pirmyn - atgal. Su T. kartu mėtė akmenis. Akmenys buvo pataikę į namo sieną, stogą ir į kieme stovėjusią mašiną, nes girdėjo akmens atsimušimo į kažką kieto, garsą. Daugiausiai prie namo rėkė šis asmuo T. T.. Kiti asmenys stovėjo su lazdomis ir nieko nedarė. Bet šis asmuo T. T. jautėsi visiškai bebaimiai, rėkė, grasino, plėšė tvorą. T. T., nei šis asmuo į kiemą nebuvo įėję. Įtariamasis Ž. G. parodė, kad jis akmenų nemėtė. Jis buvo su kostiumu, todėl rankų į purvą nekištų. Jis sakė: „gersit Molotovus“. Apie pinigus ir vaikus T. T., tai buvo T. iniciatyva, T. T. jautė skolą už ranką, neva, kad jis buvo sužalotas. T. ramino N., nes šis mėtė akmenis. Iš visos asmenų grupės, kuri buvo susirinkusi prie namų, T. T. mėtė akmenis. Po visų grasinimų, šauksmų ir akmenų mėtymo į namą, jis pro vartelius buvo įėjęs į T. T., būdamas kieme, porą kartų sudavė per palanges. Bet jis suprato, kad tai ką daro, yra nesąmonė, pasakė T., kad einam iš kiemo ir jie išėjo. Po to visi prie namo susirinkę asmenys išsiskirstė. Jis jų nepažįsta, tai buvo T. pažįstami. Jis prie vartų neprisilietė ir nieko nedarė. Į nukentėjusiojo klausimą, kas prieš jam ir T. įeinant į kiemą, pasakė, kad reikia eiti į kiemą ir padaužyti į palanges, įtariamasis Ž. G. parodė, kad T. T. ir vyras, stovėjęs už jų su golfo lazda. To asmens nepažįsta. Į nukentėjusiojo klausimą, koks buvo tikslas eiti ir daužyti į palanges, įtariamasis Ž. G. parodė, kad buvo tikslas, jog J. išeitų į lauką. O jo tikslas buvo tai, kad jis dalyvavo pačioj pradžioj, kai vyko muštynės, todėl turi eiti kartu į kiemą. (2 t., b. l. 102–104).

Iš 2021 m. kovo 4 d. akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp nukentėjusio E. M. ir įtariamojo Ž. G.. Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 16 d. apie 23.50 val. prie jo namo, priešais sėdintis asmuo rėkė, kad reikia juos sudeginti „molotovo“ kokteiliais, reikia juos padegti. Šiuos žodžius sakė ir daugiau asmenų, kurie tuo metu buvo prie jo namų. Kiek atsimena, šis asmuo pradėjo sakyti, jog reikia padegti, visus „užvedinėjo“ sakydamas mintis apie padegimą. Jis sakė tam, „sužeistajam“ savo draugeliui, kuris buvo šalia, kad juos reiktų uždegti ir jeigu jie neišeis, jis tikrai juos padegs ir kai juos padegs, tikrai turės išeiti į kiemą. Jo draugelis tikrai nebuvo adekvatus, nuolat klykė, spardė tvorą. Pamena, kad šis asmuo sakė maždaug taip: „degsit nuo tų „Molotovų“ kokteilių, reikia jus padegti ir tada jūs išeisit“. Tuo metu jis žiūrėjo pro stoglangį, todėl šitą asmenį matė labai gerai, jo žvilgsnį ir kaip jis sužeistą draugą erzino sakydamas tokiais žodžiais, matė, kaip tas jo draugas klykė ir elgėsi nevaldomai. Įtariamasis Ž. G. parodė, kad iš dalies sutinka su nukentėjusiojo parodymais. Jis tikrai neturėjo tikslo kurstyti ir taip nesielgė. Nesiginčija, kad tikrai būdamas prie namo, kelis kartus pasakė: „gersit Molotovą“, nes kažkas, stovėdamas jam už nugaros, irgi sakė kažką apie „Molotovus“. Tiksliai kokius žodžius ir kokie asmenys tai sakė, nepamena. Tačiau jis atkartojo kitų asmenų mintis. Puikiai supranta, kad tada jo elgesys buvo natūraliai neadekvatus, kad apskritai kaip galėjo sakyti svetimam žmogui, jog jį padegs. Jam šitas žmogus nepadarė nieko tokio, kad galėtų laikyti pyktį. Pilnai supranta, kad savo tokiais žodžiais galėjo šį žmogų išgąsdinti. (2 t., b. l. 123–125).

Iš 2021 m. sausio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. M. pateikė UAB „AUTOTOJA“ remonto sąmatą dėl automobilio „TOYOTA LAND CRUISER“, iš kurios matyti, kad remonto kaina 2380,54 eurų (1 t., b. l. 148).

Iš 2020 m. lapkričio 11 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyr. tyrėjos I. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikta įtariamųjų T. G., Ž. G., N. G., liudytojo S. S. naudotų mobilaus ryšio abonentų sujunginių analizė (1 t., b. l. 185–189).

2020 m. lapkričio 5 d. -2020 m. lapkričio 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.83TPK-591/2020 nurodyta, kad 2020 m. gegužės 16 d. nusikaltimo padarymo metu T. G. nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu T. G. konstatuojamas Ūminis polimorfinis psichofizinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, su susijusiu ūminiu stresu. (F 23.01) Nesupranta savo veiksmų esmės. T. G. dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis (3 t., b. l. 165–169).

Iš 2021 m. rugsėjo 2-21 d. Papildomos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-436/2021 matyti, kad T. G. dėl psichinės būsenos dalyvauti teismo posėdžiuose nerekomenduojama. Jis negali teisme duoti paaiškinimų, parodymų. Jo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali turėti neigiamą įtaką jo psichinei sveikatai (4 t., b. l. 125–128).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje Nukentėjusiojo J. M., kaltinamojo Ž. G., iš dalies N. G., liudytojo K. B. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamieji N. G. ir Ž. G. viešoje vietoje vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Liudytoja I. B. parodė, T. T. subūrė didelę grupę žmonių. Apie 24 val. ji prie T. namų matė daug žmonių su T. T. sakė jai nesikišti, sakė, kad tuoj eis. Žmonių buvo virš 20, kažkas turėjo laužtuvą. Matė, kad masė žmonių stovėjo prie kažkokio namo, girdėjo šūkavimus, po to ji iš ten pasišalino. Kai vėl sugrįžo T. T. buvo policijos automobilyje, elgėsi agresyviai.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmes.

BK 284 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų bausmes.