Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P. (S. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. tyčia nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. 2017 m. gruodžio 31 d., apie 20.40 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,53 promilės girtumas), būdamas adresu (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, dešinėje rankoje laikytu peiliu tris kartus tyčia dūrė juo nukentėjusiajam M. G. į krūtinės ląstos srities kairiąją pusę bei kairiojo žasto vidinę pusę ir nukentėjusiajam bandant rankomis uždengti veidą peiliu dūrė į kairės plaštakos II pirštą, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam M. G. pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairiajame žaste ir kairės rankos II-ame piršte, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (specialisto išvada Nr. G 308/2018 (01).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. P. kaltę pripažino. Tai įvyko (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 31 d. apie 20.40 val. Kaltinamasis buvo neblaivus, jei būtų buvęs blaivus, to nebūtų nutikę. Labai mažai atsimena, kas ten buvo, kokie sužalojimai buvo. Daugiau to nedarys. Problemų su alkoholiu nėra, tik tą dieną išgėrė, naujų metų proga. Kokios galėjo būti jo veiksmų pasekmės, supranta. Atsiprašo nukentėjusiojo. Ligonių kasoms sumokės, tik dar nespėjo, neseniai pradėjo dirbti. Gailisi dėl įvykio. Kažkada buvo geri santykiai su nukentėjusiuoju, vėliau pablogėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu S. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d., apie 20.40 val. pas juos į svečius atėjo J. G. kartu su savo sutuoktiniu M. G. Jis su žmona I. P. jų į svečius nekvietė, be to, M. jam yra gyvenime pridaręs daug nemalonumų ir jis yra nepageidautinas jo namuose. Su juo visiškai nebendrauja, jų santykiai yra priešiški. M. G. kartą yra naudojęs prieš jį smurtą. Jie kažkiek pabuvo ir M. G. pradėjo jam dėl kažko, ko būtent net nepamena, priekaištauti, įžeidinėjo jį necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Jis liepė M. išeiti iš jo namų, šis pakluso. Iš buto išėjo J. ir M., ar jo žmona I. P. išėjo kartu su jais - nežino, galimai ji išeidinėjo į bendro naudojimo virtuvę. Apytiksliai po 10 min. jis išėjo į bendro naudojimosi koridorių parūkyti ir ten pamatė ant laiptų sėdinčius M. kartu su J. ir savo žmoną I. Jis dar kartą liepė M. palikti šias patalpas, o vietoj to, kad išeitų, M. vėl pradėjo jį įžeidinėti. Jis supykęs grįžo į kambarį, pasiėmė iš virtuvės peilį ir grįžo prie M. Dar kartą paprašė jo išeiti, o šiam atsisakius užpuolė jį su peiliu. Kiek kartų bei kur dūrė jam peiliu nepamena, pasakyti negali. Viskas vyko labai greitai, be to, jis buvo išgėręs. Ką tuo metu darė J. su I., jis nematė. Tačiau jam M. užpuolus peiliu, jos buvo koridoriuje ir galimai matė visą įvykį. Kaip jis nutraukė savo veiksmus neatsimena, konkretizuoti to negali. Po visko atvažiavo policija ir jį sulaikė. Dėl savo poelgio jis labai gailisi (1 t., b. l. 104, 119- 120).

Kadangi S. P., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. kartu su žmona J. nuėjo pas žmonos mamą I. P. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur norėjo pasveikinti I. su šventėmis. Su I. sutuoktiniu S. P. įvyko žodinis konfliktas. S. buvo neblaivus, jis prieš tai miegojo prie stalo, o kai atsibudo - ėmė ant jo rėkti, ko jis čia atėjo. Jam atsibodo klausytis S. įžeidinėjimų ir kartu su žmona bei žmonos mama nuėjo į koridorių parūkyti. Jis koridoriuje atsitūpęs rūkė, tuomet į koridorių įbėgo S. ir iš už diržo priekinės dalies ties pilvu išsitraukė peilį ir laikydamas peilį rankoje puolė jį. Jis tai pamatęs ėmė gintis ir S. atstūmė nuo savęs, tačiau S. daug kartų dūrė į jį peiliu, jis išsisukinėjo, tačiau S. pavyko peiliu sužaloti jam abi rankas bei krūtinės kairiąją pusę. Gindamasis jis išmušė S. iš rankų peilį, o jį patį pastūmė, dėl ko šis nukrito nuo laiptų. Tuomet S. pabėgo, kur - jis jau nebematė. Kažkas iškvietė policiją ir, kiek jis pats suprato, S. sulaikė bute. Koks buvo peilis S. rankose - jis neatsimena, nes viskas įvyko greitai. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai išvežė jį į ligoninę, kur buvo konstatuota kairės pusės krūtinės pjautinė apie 4 cm žaizda, kanalas apie 8 cm, kairėje žasto vidinėje pusėje pjautinė 5 cm žaizda, kairės plaštakos 2 piršto srityje apie 2 cm pjautinė žaizda (1 t., b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis M. G. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. nutarė nueiti pas J. G. tėvus ir tuo metu ten buvusi jų sūnų E. G. (E. G.) pasveikinti juos su artėjančia švente. Tuo metu bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini) buvo S. P., I. P. ir jų su J. sūnus E. G. Užėję į minėtą butą pasveikino visus su artėjančia švente, o I. P. pasiūlė jiems prisėsti prie jų vaišių stalo. Prie stalo S. miegojo, buvo neblaivus. Jie visi ramiai šnekėjosi, kol netikėtai S. pabudęs pradėjo ant jo šaukti, dėl kokios priežasties jis taip elgėsi, paaiškinti negali, kadangi prieš tai jie net nebendravo. S. buvo agresyvus, pradėjo jį su J. varyti iš buto. Staiga galimai iš kelnių kišenės S. išsitraukė sulankstomą peilį, kuriuo pradėjo jam grasinti. I. atėmė iš S. tą sulankstomą peilį ir jį įsidėjo į savo chalato kišenę. I. matė tokią savo vyro S. būseną ir pasiūlė jam bei J. eiti į bendro naudojimo koridorių parūkyti. Visi jie išėjo. E. su S. liko bute. Jiems berūkant ir ramiai bendraujant tarpusavyje, apytiksliai po 10 min į koridorių atėjo S., kuris nieko nesakęs išsitraukė iš už diržo priekinės dalies medžioklinį peilį ir juo bandė jam durti. Jis gynėsi, tačiau S. jam ne mažiau trijų kartų dūrė ir pataikė jam į kairės pusės šoną, vieną kartą į kairę ranką ir vieną kartą į kairės pusės rodomąjį pirštą. Nukentėjusiajam labai skaudėjo, ginantis pavyko S. iš rankų išmušti peilį. S. pastūmus, šis nukrito nuo laiptų, po ko jis pabėgo. Visą įvykį matė tik žmona J. G. ir I. P. Kiek pamena, J. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, jį pristatė į ligoninę. Su S. P. anksčiau nebuvo rimtai susipykę, dėl kokios priežasties šis jį užpuolė paaiškinti negali, nenumano. Kartu su S. P. negyvena, bendro ūkio neveda (1 t., b. l. 20-21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. parodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. ji kartu su M. atėjo pasveikinti mamos ir sūnaus artėjančios šventės proga. Tuo metu prie stalo miegojo neblaivus S. Jiems tik spėjus prisėsti prie stalo, pabudęs S. pradėjo rėkti ant jų, varyti iš buto, netikėtai išsitraukė galimai iš kelnių kišenės sulankstomą peiliuką ir pradėjo juo grasinti. Mama atėmė iš S. minėtą peiliuką, kur jį padėjo – nepastebėjo. Mamai matant S. būseną, ši juos pakvietė išeiti į bendro naudojimo koridorių parūkyti ir ramiai pabendrauti. Jie išėjo ir bute liko S. bei jų sūnus E.. Jie trise ramiai bendravo, kol netikėtai iš už nugaros prie M. atsėlino S. P., kuris savo dešine ranka išsitraukė iš už diržo priekinės dalies medžioklinį peilį. Peilis buvo apytiksliai apie 20 cm ilgio. S. nieko nesakęs bandė padurti M. G., ji labai išsigando, pradėjo šaukti. Kiek ji matė, mama I. rūkė šalia jų. M. bandė gintis nuo S. suduodamų peilių smūgių, tačiau S. pataikė M. ne mažiau trijų kartų. S. pataikė M. į kairį šoną, netoli plaučio, į kairę ranką ir į kairės pusės rodomąjį pirštą. M. pavykus pastumti S., šis nukrito, peilis iškrito jam iš rankų, po ko nieko nelaukęs jis pabėgo namo. Ji iš karto iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Mama I. matė visą konfliktą. S. P. yra konfliktiškas ir agresyvus asmuo, jos ir M. nemėgsta, tačiau dėl kokių priežasčių, paaiškinti negali. Jie nieko blogo jam nėra padarę. S. užpuolė bei sužalojo peiliu jos vyrą, dėl to, kad jo nepageidauja matyti šiame bute (1 t., b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. į namus atėjo jos dukra J. G. kartu su savo vyru M. G. Ji namuose buvo su savo vyru S. P. Jos vyras buvo neblaivus ir pasiteiravo, ko atvyko jos dukra J. kartu su savo vyru M. į jų namus. M. pasakė, kad atvyko pasveikinti I. P. su J.. Besišnekant įvyko žodinis konfliktas tarp S. ir M. M. kažką šnekėjo, kad jis ką tik grįžo iš įkalinimo įstaigos. Apie ką vyko konfliktas, ji neatsimena. Tuomet M. ir J. susiruošė eiti namo, kartu su jais iš paskos išėjo ir jos vyras S. Ji tuo metu išėjo į virtuvę. Būdama virtuvėje išgirdo triukšmą namo laiptinėje. Atbėgusi į koridorių pamatė kaip S. rankoje laikė mažą sulankstomą peilį ir stumdėsi su M. Ji ėmė rėkti, kad jie liautųsi ir paskambino pagalbos telefonu Nr. 112. Muštynių metu M. ėmė nusirenginėti drabužius, sakė, kad S. sužeidė jį peiliu. Ji matė kruvinus drabužius bei kraują ant M. kūno. Tai pamatęs S. nuėjo į kambarį, pamatęs sužeistą M. jis nusiramino ir stipriai susijaudino. Ji pasakė, kad jau yra iškviesta policija. Jos manymu S. suprato, kad peiliu sužalojo M. Atvykę policijos pareigūnai jos vyrą sulaikė. Peilis, kuris rastas, yra ne tas kurį matė pas S. rankose, nes rankose buvo mažas perlenkiamas peilis, rankenos ji nematė. Kur S. padėjo peilį, kurį ji matė jo rankose – nežino (1 t., b. l. 77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas R. R. parodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. patruliuojant 3 PK teritorijoje apie 20.42 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) namuose neblaivus sutuoktinis triukšmauja, mušasi. Atvykus į įvykio vietą kartu su auto patruliu Nr. V-1731 užėjo į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) antro aukšto laiptinę bei bendro naudojimo koridoriuje pastebėjo ant žemės sėdintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. G., kuris buvo susiėmęs už kairiojo šono, žemiau pažasties, o jo rankos buvo sukruvintos. O taip pat bendro naudojimo koridoriuje, prie nukentėjusiojo buvo matomos, galimai kraujo balos, o šalia jų gulėjo peilis, kuris taip pat buvo sukruvintas. Peilio tiksliau apibūdinti negali. Koridoriuje buvo pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. G. ir dar viena moteris, kaip vėliau paaiškėjo I. P. Buvo nustatyta užpuoliko asmenybė - tai buvo S. P. Pasak liudininkų, tai jis peiliu dūrė nukentėjusiajam. S. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. S. P. prisipažino dūręs nukentėjusiajam M. G., tačiau dėl kokių priežasčių taip pasielgė, paaiškinti negalėjo, tačiau teigė, kad jeigu būtų galėjęs, būtų ir papjovęs. S. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 PK (1 t., b. l. 83-85).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas S. J. parodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. R. 3 PK teritorijoje ir davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas R. R. (1 t., b. l. 90-92).

Byloje esančiame apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinė tarp pirmo ir antro aukšto. Į laiptinę patenkama iš (duomenys neskelbtini) įėjus į arką pro medinius vartus. Vartai nepažeisti, rakinami su elektronine spyna. Iš arkos į laiptinę patenkama pro medines duris, rakinamas su elektronine spyna. Laiptinės laiptai mediniai. Pakilus iki antro aukšto matyti, kad ant penkto nuo viršaus laiptelio guli peilis su juoda plastikine rankena, ant peilio geležtės yra raudonos spalvos dėmių, peilis supakuotas į voką Nr. 1. Virš minėto laiptelio ant pirmo, antro, trečio ir ketvirto laiptelio matyti įvairių dydžių, formų raudonos spalvos dėmių. Nuo dviejų dėmių paimtos dvi nuoplovos, kurios supakuotos į voką Nr. 2. Ant arkos sienos ties įėjimu įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 10-11).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad M. G. paaiškino, jog S. P. smogė peiliu į kairės pusės pilvo sritį prie šonkaulių (1 t., b. l. 12-13).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodoma, jog 2017 m. gruodžio 31 d. 20.43 val. priimtas iškvietimas. Kvietimo priežastis – krūtinės ląstos traumos. Pranešėjos sugyventinį užpuolė patėvis su peiliu. 38 m. vyrui kraujuoja iš rankos ir krūtinės. Grafoje „sužalojimo vieta“ nurodoma krūtinės ląsta, ranka (kairė) (1 t., b. l. 31-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G308/2018(01) nurodyta, kad M. G. padarytos pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje, kairiajame žaste ir kairės rankos II-ame piršte. Sužalojimai padaryti aštraus, pjaunančių savybių turinčio daikto (daiktų) ar įrankio (įrankių) poveikyje, neatmetama tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. prieš 2017 m. gruodžio 31 d. 21.19 val. Neatmetama tikimybė, kad nustatyta pjautinė žaizda kairės rankos II-ame piršte galėjo būti padaryta ir savigynos metu užsidengiant kaire ranka. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (1 t., b. 1. 40-41).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. P. savo noru iš vyro spintos pateikė perlenkiamą peiliuką su raudonos spalvos rankena (1 t., b. l. 79).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Šioje byloje S. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad S. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis teisme nurodė, jog mažai atsimena, kas buvo, kokie sužalojimai, tačiau savo kaltės jis neneigė ir ją pripažino. Iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu taip pat matyti, kad kaltinamasis pripažįsta koridoriuje prie laiptų peiliu užpuolęs nukentėjusįjį (1 t., b. l. 104, 119-120). Toks faktas atsispindi ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose: nukentėjusysis nurodo, kad gynėsi, tačiau kaltinamasis jam ne mažiau trijų kartų dūrė ir pataikė jam į kairės pusės šoną, vieną kartą į kairę ranką ir vieną kartą į kairės pusės rodomąjį pirštą. Nukentėjusiajam labai skaudėjo, ginantis pavyko S. P. iš rankų išmušti peilį. Kaltinamąjį pastūmus, šis nukrito nuo laiptų, po ko jis pabėgo (1 t., b. l. 16, 20-21). Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja J. G. (1 t., b. l. 72-74). Liudytoja I. P. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis peiliu sužalojo M. G. (1 t., b. l. 77). Taigi, apibendrinant aukščiau minimus parodymus, matyti, kad visi įvykyje tiesiogiai dalyvavę asmenys patvirtina, kad būtent S. P. peiliu sužalojo nukentėjusįjį M. G..

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog tiesiogiai paties įvykio nemačiusių liudytojų R. R. bei S. J. parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad būtent S. P. peiliu sužalojo nukentėjusįjį. Minėtų liudytojų parodymuose užfiksuota, kad buvo pastebėtas ant žemės sėdintis vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. G., kuris buvo susiėmęs už kairiojo šono, žemiau pažasties, o jo rankos buvo sukruvintos. O taip pat bendro naudojimo koridoriuje, prie nukentėjusiojo buvo matomos galimai kraujo balos, o šalia jų gulėjo peilis, kuris taip pat buvo sukruvintas. J. G. ir I. P. nurodė, kad tai S. P. peiliu dūrė nukentėjusiajam (1 t., b. l. 83-85, 90-92). Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, pats M. G. iš karto po įvykio taip pat nurodė, kad buvo sužalotas būtent kaltinamojo S. P. (1 t., b. l. 12-13). Taip pat labai svarbu pažymėti, kad įvykio vietoje ant penkto nuo viršaus laiptelio buvo rastas peilis su juoda plastikine rankena, ant kurio geležtės buvo raudonos spalvos dėmių. Virš minėto laiptelio ant pirmo, antro, trečio ir ketvirto laiptelio buvo matyti įvairių dydžių, formų raudonos spalvos dėmių (1 t., b. l. 10-11).

Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 40-41). Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 16, 20-21). Nėra abejonių, kad tokie padariniai kilo būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Kaltinamasis net keletą kartų dūrė peiliu nukentėjusiajam į gyvybei ypač pavojingą kūno vietą – krūtinės sritį, taigi, atliko veiksmus, kurių pavojingumą galėjo ir turėjo suvokti. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad konkretūs padariniai kaltinamajam nerūpėjo. Jis iš karto po įvykio bendraudamas su liudytoju R. R. pastarajam teigė, kad „jeigu būtų galėjęs, būtų ir papjovęs“ (1 t., b. l. 83-85). Vadinasi, kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta ir jis veikė būtent tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus iš skirtingų šaltinių gautų duomenų visumą, nelieka jokių abejonių, kad M. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju yra nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kadangi kaltinamasis neturėjo siekio sukelti būtent konkrečius padarinius, jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius. Todėl laikytina, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas ir jis pripažįstamas esąs kaltas dėl šio nusikaltimo padarymo.

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. S. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Anksčiau neteistas (1 t., b. l. 126-127), pagal bylos medžiagą (1 t., b. l. 125), taip pat pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis anksčiau administracine tvarka nebaustas. Nurodo, kad dirba. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad įvykio metu buvo neblaivus (nustatytas 2,53 promilių girtumas (1 t., b. l. 95)) ir kaip pats teigė teisme, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nusikaltimu buvo padaryta žala M. G. sveikatai, taip pat turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Pasisakydamas dėl konkrečios skiriamos bausmės teismas pažymi, jog šiuo atveju skirti viešuosius darbus nėra tikslinga, nes S. P. nurodo, jog dirba, be to, nėra gautas jo sutikimas. Skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę taip pat nėra pagrindo, nes nei S. P. padaryta veika, nei jo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad būtų reikalinga jį bent trumpam izoliuoti nuo visuomenės. Todėl šiuo atveju geriausiai BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus įgyvendins prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant artimą tokios bausmės rūšies vidurkiui, įvertinus ir elgesio pavojingumo mastą: S. P. nukentėjusįjį sužalojo peiliu, tai padarė atlikdamas net keletą dūrių. Iš esmės tik laimingas atsitiktinumas ir aktyvi paties nukentėjusiojo gynyba padėjo išvengti daug skaudesnių pasekmių, juo labiau kaip šiame nuosprendyje jau minėta, kaltinamasis iš karto po įvykio bendraudamas su liudytoju R. R. jam pasakė „jeigu būtų galėjęs, būtų ir papjovęs“ (1 t., b. l. 83-85). Teismas kaltinamajam taip pat nustato šiuos įpareigojimus, kuriuos jis privalės vykdyt viso bausmės vykdymo metu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti ir nedisponuoti alkoholiniais gėrimais; 3) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas S. P. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 31 d. 20.45 val. iki 2018 m. sausio 2 d. 15.41 val. (1 t., b. l. 99, 105) išbūtas laikas (2 paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl prokuroro siūlomos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančios programos kurse, teismas atkreipia dėmesį, kad BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Tačiau S. P. ir nukentėjusysis nėra nei šeimos nariai, nei artimieji giminaičiai. S. P. yra M. G. žmonos patėvis, kartu šie asmenys negyvena, taigi, nepatenka į BK 248 straipsnio apibrėžtą asmenų ratą. Taigi, S. P. negali būti skiriama BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Kita vertus, teismas pažymi, jog kaltinamasis ir jo gynėjas nurodė, kad S. P. šiuo metu dirba. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jo finansinė padėtis yra tokia, jog piniginės įmokos sumokėjimas nebūtų pernelyg didelė našta. Todėl teismas taip pat skiria BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ,71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio ir įpareigojimo jį atlyginti

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį 52,20 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 60-61). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (1 t., b. l. 162-164, 189-190). Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (1 t., b. l. 62), ši žala patirta dėl nukentėjusiojo M. G. gydymo, kuris buvo reikalingas dėl S. P. padarytų sveikatos sužalojimų. Todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir yra tenkinamas.

Taip pat skirtina prokuroro pasiūlyta ir skiria BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti turtinę žalą. Tačiau nors priteisiamos atlyginti turtinės žalos suma sąlyginai yra nedidelė, teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas terminas žalai atlyginti yra per trumpas, todėl teismas įpareigoja S. P. turtinę žalą atlyginti iki 2019 m. vasario 1 d.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107-109) įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilnius; 1 t., b. l. 54-56):

1. Buitinės paskirties peilis ir buitinės paskirties sulankstomas peilis įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuojami kaip nusikaltimo įrankiai (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kaip menkaverčiui sunaikintini.

2. Vokas su objektais po tyrimo (nuoplovomis) įsiteisėjus nuosprendžiui perduodamas sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant viso bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti ir nedisponuoti alkoholiniais gėrimais; 3) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. P. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant viso bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti ir nedisponuoti alkoholiniais gėrimais; 3) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. P. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 31 d. 20.45 val. iki 2018 m. sausio 2 d. 15.41 val. išbūtą laiką (2 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš S. P. priteisti 52,20 euro turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu įpareigoti S. P. turtinę 52,20 euro žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti iki 2019 m. vasario 1 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilnius):

1. Buitinės paskirties peilį ir buitinės paskirties sulankstomą peilį įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kaip menkaverčius sunaikinti;

2. Voką su objektais po tyrimo (nuoplovomis) įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Išaiškinti S. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4. šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.