Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2806-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-03
Bylos Nr.
1-2806-1123/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
D. S.
Nukentėjusysis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2806-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30449-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam D. S.,nukentėjusiajai J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), pargriovęs savo žmoną, nukentėjusiąją J. S. ant lovos, ranka suėmęs nukentėjusiąją už kaklo ir ją smaugdamas, taip tyčia sukėlė jai fizinį skausmą, o po to, nukentėjusiajai atsikėlus ir einant nešinai su mažamečiu vaiku, tyčia pastumdamas nukentėjusiąją, dėl ko ji griuvo užsigaudama dešinį šoną ir galvą, taip tyčia sukėlė J. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. S. , apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad tai pas juos su žmona yra ne pirmas kartas. Įvykis buvo rugsėjo 3 d., apie 11 val., savaitės dienos neatsimena. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Kaltinime įvykio vieta ir laikas nurodyti teisingai. Tuo metu jie su žmona negyveno kartu ilgą laiką, nes buvo bloguose santykiuose. Įvykio dieną jis atvažiavo pas žmoną, prieš tai jie buvo apsižodžiavę ir jis norėjo taikytis. Jis pastebėjo, kad žmona tvarkosi savo daiktus ir, mėgindamas ją kalbinti, bandė ją apkabinti. Apkabinus paaiškėjo, kad ji nenori, todėl jis gavo antausį į veidą. Pabandžius ją apkabinti dar 3-4 kartus, jie kartu parklupo ant lovos ir ji užsigavo galvą į palangę. Kai jis negali suvaldyti kojų ir rankų smūgių, jis apkabina žmoną. Šiuo atveju jis buvo suėmęs žmonai už rankų, ji dar spardėsi ir jie kartu nugriuvo ant lovos, tai nutiko iš inercijos. Kažkaip ji pamanė, kad jis jai trenkė į galvą. Po jos kažkiek bandymų smogti jam į galvą ir į ranką, jis, galimai savęs nesukontroliavęs, suėmė žmonai už kaklo, palaikė 1-2 sekundes, kad suvaldytų situaciją. Tačiau pamatė jos išsigandusias akis ir iš karto paleido. Vaikas tuo metu verkė. Jis paėmė vaiką ant rankų, tačiau žmona griebė vaiką iš jo ir jie abu keliavo link durų. Tos durys užsitrenkė jam prieš nosį ir atšoko nuo jo. Jis pastebėjo, kad nukentėjusiajai bėgo kraujas iš lūpų. Ji jam pasakė, kad jis ją sužalojo, lakstė su šluota. Ji dar bandė skambinti policijai, bet jis iš jos bandė atimti telefoną, nes bijojo, kad gali atimti vaiką. Nusiraminęs atidavė jai telefoną, pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Jis pripažįsta, kad suėmė nukentėjusiajai už gerklės, galbūt per stipriai suėmė. Mano, kad kai smaugė, sukėlė žmonai fizinį skausmą. Žmonos pasmaugti jis nenorėjo, jei norėtų, tai būtų pasmaugęs. Tačiau to, kad pastūmė žmoną su vaiku ir ji pagriuvo, jis nepripažįsta. Jis skaitė kaltinamąjį aktą ir matė, kokius parodymus žmona davė ikiteisminio tyrimo metu. Nemano, kad tai yra tyčinis žmonos apkalbėjimas, nukentėjusioji yra gero būdo žmogus, nėra jo apšmeižusi teismuose, tačiau jis mano, kad kai kuriuos momentus galima praleisti, nepastebėti šoko metu. Galbūt žmona šoko būsenoje kitaip suprato jo veiksmus. Jis atsiprašinėjo žmonos, bet nežino, ar ji jam atleido. Jie iki šiol kartu su ja negyvena. Jis ir dabar jos atsiprašo. Į teisėsaugą jis niekada nesikreipė, į medicinos ekspertą irgi niekada nėra kreipęsis, nesigydė dėl jokių ligų. Jis dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, pabaigė visus kursus, tai davė jam naudos. Alkoholį jis vartoja švenčių progomis, tačiau rugsėjo 3 d. buvo blaivus.

Kaltinamasis D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad J. S. yra jo žmona, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Abu turi bendrą sūnų (gimusį (duomenys neskelbtini)). Maždaug 2-3 mėnesius jie gyvena atskirai, nes J. S. jį išvarė, supyko, kad su draugu gėrė namuose. Jis gyvena tėvų namuose, bet dažnai atvažiuoja aplankyti sūnaus. Su J. S. bendrauja telefonu, ji praneša, ko reikia vaikui, namams. 2021 m. rugsėjo 2 d., vėlai vakare jis su J. S. susitarė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. jis atvažiuos pas ją. 2021 m. rugsėjo 3 d. ji paskambino jam 8.40 val., klausė jo, kada jis atvažiuos. Jis atsakė, kad nežino, nori pagulėti, pailsėti. J. S. supyko, kad jis neskuba, ilgai važiuoja ir panašiai. Jis susiruošė ir nuvažiavo pas J. S. su vaiku. Buto duris atidarė jos brolis E.. E. nuėjo į virtuvę ir atsigulė į savo lovą, o jis (D. S.) nuėjo į miegamąjį. J. S. kambaryje tvarkėsi, buvo išmėtyti daiktai. Kambaryje buvo ir sūnus. Jis (D. S.) pasiūlė ramiai pasikalbėti. Ji jo paklausė, ko jis čia atvažiavo, nes ji nekvietė jo. Jis bandė ją apkabinti per juosmenį, ramiai pasišnekėti. Tuo metu ji puolė jį mušti, rėkė, kad jis atstotų nuo jos. Ji rankomis mušė jį per kaklą, veidą. Kambaryje buvo didelis triukšmas, ji rėkė, jis taip pat bandė ją raminti, rėkė jai „raminkis, ką tu darai“, išsigandęs pradėjo verkti vaikas. Besigindamas, jis ją paguldė ant lovos, bet jos nesmaugė. Tada jis priėjo prie vaiko lovytės, norėjo jį nuraminti, vaikas verkė. Jis paėmė ant rankų vaiką. J. S. liepė atiduoti vaiką, išrovė iš jo rankų ir pradėjo bėgti į virtuvę, šaukdama „varyk iš čia“. Kažkokiu momentu į kambarį buvo užėjęs E., kuris sakė „ką jūs čia darot, raminkitės“. J. S., bėgdama koridoriuje su vaiku, užkliuvo už dėžės arba dviračio ir pargriuvo su vaiku ant rankų. Jis jos tikrai nestūmė, nes ant rankų buvo jo vaikas. Koridorius labai siauras, užgriozdintas, dar dviratis stovi. Ji rėkė „varyk iš čia“. Jis pasiėmė savo segtuvą su dokumentais, kuprinę, į kurią įsidėjo savo batus, ir išėjo iš namų. Tuo metu, kai krovėsi savo daiktus, J. S. mušė jį su šluota, šaukdama „ko čia landžioji, ką pamiršai“. Jis neturi raktų nuo buto, kuriame gyvena J. S. su vaikais, raktų niekada ir neturėjo. Be J. S. jis negali įeiti į butą. Kambaryje, kai jis jau rinkosi savo daiktus, J. S. bandė skambinti pagalbos telefonu, jis atėmė jos telefoną, kad ji nekviestų policijos, nes gali atimti vaiką, kaip jau yra buvę. Jie abu su E. prašė, kad ji neskambintų policijai. Prie apklausos protokolo pateikė nuotrauką iš D. S. telefono su J. S. pokalbiais 2021 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 73-74).

Nukentėjusioji J. S., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d., D. atėjo pas ją į namus. Tai buvo nedarbo diena, nes jie visi buvo namuose, tačiau ji mano, kad buvo penktadienis. Dieną prieš, ketvirtadienį, jie susirašinėjo žinutėmis ir ji pradėjo iš jo jausti įtampą, nes jis, skambučio metu pradėjo jos klausinėti keistų klausimų, kodėl pas ją dega šviesa ir pan., sakė jai įsijungti kamerą, bet ji jos neįsijungė. Atrodė, kad jam kažkokia paranoja, tarp jų atsirado įtampa. Ji jam parašė žinutę, kad viskas baigta, kad ji nebenori niekur veltis, o penktadienį ryte ji tvarkėsi, kai išgirdo, kad kažkas beldžiasi. Kadangi pas ją ketvirtadienį nakvojo brolis, kuris serga, jis D. ir įleido. Ji, pamačiusi įeinantį D., paprašė, kad jis išeitų. Jis jai atsakė, kad niekur neis ir jie susiginčijo. Tada jis ją stipriai apkabino, bet ji jį atstūmė nuo savęs. Ji jam pasakė, kad viskas baigta, nes ji jaučia iš jo įtampą, kad jis nori ją kontroliuoti, suvaldyti. Jam tai nepatiko. Jis sugriebė jai už kaklo. Tuo metu ji stovėjo prie lovos ir jis jai stipriai griebė už gerklės ir gana stipriai ją nuleido. Ji į palangę užsigavo pakaušį ir jautė didelį skausmą pakaušio srityje. Tada ji D. kojomis atspyrė nuo savęs. Tada atėjo jos brolis E., kuris viso smaugimo nematė, tuo metu D. jau buvo toliau nuo jos. Tada ji atsistojo ir norėjo paimti telefoną. Kai tik paskambino 112, D. su jos broliu griebė iš jos telefoną. Jai buvo keista, kodėl jos brolis eina už D.. Jie šaukė, kad ji nekviestų policijos, nes atims vaiką. Tada D. paėmė vaiką, nes šis labai verkė. Ji pagriebė vaiką iš jo rankų ir ėjo link išėjimo, sakydama D., kad jis išeitų. Eidama koridoriumi, ji pajautė smūgį, ar iš kojos, ar iš rankos, ir pajuto, kad krenta. Smūgį jautė į nugaros vidurį. Durys jos taip stipriai nebūtų pastūmusios su vaiku, be to, ji tuo metu jau buvo paėjusi toliau nuo durų. Nuo smūgio ji nukrito ant šono, nes krito su vaiku ir žinojo, kad jei kris tiesiai – vaikas užsigaus galvą. Jos brolis matė kaip ji su vaiku gulėjo ant žemės. Po 5 minučių atvažiavo du policijos ekipažai, vienas, kurį ji bandė kviesti, bet nespėjo, ir dar vienas ekipažas, kuris buvo iškviestas kaimynų, nežino, kieno tiksliai. Jai porą dienų skaudėjo galvą, tris dienas jautė skausmą dubens srityje. Smaugimo žymes jautė gal dieną, o skausmas pakaušyje tęsėsi gal tris dienas. Po įvykio ji su D. nebendrauja. Jis iki šiol nepripažįsta tai padaręs, nors ne kartą buvo kviesta policija, yra liudininkai, jos draugai, pažįstami. Iki minėto įvykio su D. gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus, jie turi bendrą vaiką, D. su vaiku bendrauja, padeda. D. viską daro blaivas, rėkia kaip psichinis ligonis. Ji kaltinamojo atsiprašymo nepriima. Iki rugsėjo 3 d. ji su kaltinamuoju negyveno kartu 4 mėnesius, tai buvo jos sprendimas, nes eilinį kartą buvo smurtas, todėl jis buvo išvarytas iš namų. Rugsėjo 3 d. ji kaltinamajam trenkė su šluota, spyrė su kojomis, kai jis ją smaugė. Besigindama ji jį atstūmė nuo savęs rankomis. Visi jos veiksmai prieš kaltinamąjį buvo dėl savigynos. Jos brolis šiuo metu guli (duomenys neskelbtini), gydosi (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio ji nereiškia.

2021 m. rugsėjo 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. S. pareiškė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su jos vyru D. S., šis miegamajame kambaryje, sugriebęs už kaklo, pradėjo ją smaugti, o nuėjus į prieškambarį, D. S., eidamas už nugaros, ją pastūmė, ko pasėkoje ji nugriuvo šonu ant žemės ir galva trenkėsi į grindis. Po šių veiksmų D. S. sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Protokole taip pat užfiksuota, kad apklausta nukentėjusioji J. S. patikslino įvykio aplinkybes, nurodė, kad anksčiau minėtu laiku ir vietoje pas ją į svečius atėjo jos vyras D. S., kuriam ji pasakė, kad nenori jo matyti savo namuose, kadangi jis yra nepageidaujamas, tačiau jis įėjo į butą ir nuėjo į miegamąjį kambarį. Miegamajame kambaryje ji jam pasakė, kad jis išeitų iš buto, tačiau jis griebė jai už kaklo, ko pasėkoje ji pradėjo jausti fizinį skausmą. Tuomet į kambarį atėjo jos brolis E. ir paklausė, kas čia vyksta. Ji jam atsakė, kad D. S. pradėjo ją smaugti. Brolis, tai išgirdęs, išėjo iš miegamojo kambario. Tuomet jos vyras paėmė jų bendrą vaiką į rankas, o ji vaiką atėmė. Tuomet, laikydama vaiką, išėjo iš miegamojo į koridorių. Jai beeinant koridoriumi, jos vyras ėjo jai iš galo ir ji tik pajautė, kaip jis ją pastūmė iš nugaros, ko pasėkoje ji nugriuvo, laikydama vaiką rankose, šonu ant žemės ir trenkėsi galva į žemę bei pajuto fizinį skausmą, o vaikas liko jos rankose bei nenukentėjo. Dėl susijaudinimo daugiau aplinkybių papasakoti negali. Taip pat protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-10).

Nukentėjusioji J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. S. jos vyras. Jie negyvena kartu maždaug 2,5 mėn. Vyras išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Ji šiame bute gyvena su savo dviem vaikais, butas yra nuomojamas. Nuomos sutartis sudaryta jos vardu. Su D. S. turi vieną bendrą vaiką. Vyras neturi šito buto raktų. 2021 m. rugsėjo 2 d. ji jam parašė žinutę, kad ji nenori su juo bendrauti, nori atsiriboti nuo jo. Vakar, iš anksto neperspėjęs, jis atėjo apie 11 val. D. S. į butą įleido jos brolis E. S., kuris tuo metu buvo pas ją svečiuose. D. S. iškart nuėjo į miegamąjį, kuriame ji tuo metu buvo su jų bendru vaiku. Ji nepastebėjo, kad D. S. būtų išgėręs. Jis norėjo su ja pasikalbėti. Ji atsakė, kad yra užimta ir neturi laiko su juo kalbėtis, pasakė, kad jis išeitų iš jos buto. D. S. neklausė, nenorėjo išeiti. Ji bandė jį vyti iš kambario, ranka stūmė jį nuo savęs, o jis vis artinosi. Tuo metu vaikas buvo ant jos rankų. Ji paleido vaiką. Tuo metu D. S. ją pargriovė ant lovos, viena ranka suėmė ją už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugimas truko apie penkias sekundes, sąmonės praradusi nebuvo, bet jai trūko oro, ji jautė fizinį skausmą. Tuo metu į kambarį atėjo jos brolis E., kuris pradėjo klausti, kas čia vyksta, kodėl triukšmas kambaryje, be to, tuo metu klykė vaikas, kuris viską matė, buvo išsigandęs. Tuo metu nukentėjusioji gulėjo ant lovos, bet brolis paties smaugimo nematė. Ji koja nuspyrė D. S. toliau, paėmė vaiką ant rankų ir išėjo į koridorių. D. S. ėjo iš paskos. Tuo metu jis pastūmė ją į nugarą, negali pasakyti, koja ar ranka. Ji dešiniu šonu nukrito ant grindų koridoriuje; vaikas tuo metu buvo ant jos rankų. Galva ir šonu ji atsitrenkė į grindis ir pajuto fizinį skausmą. Tuo metu brolis paėmė vaiką ant rankų, vaikas labai verkė, po to ilgą laiką ji negalėjo vaiko nuraminti. E. S. pasakė D. S., kad šis išeitų iš namų. D. S. išėjo, nes jai teko jį pastumti, jis dar norėjo aiškintis santykius. D. S. jos namuose buvo maždaug apie dešimt- penkiolika minučių. Maždaug po keturių minučių atvyko policijos pareigūnai. GMP pagalbos jiems nereikėjo, į medikus ji nesikreipė. Ji ketina vykti pas teismo medikus apžiūrai. Šiuo metu ant jos kūno smurto žymių nėra, bet ji jaučia fizinį skausmą, skauda gerklę, galvą ir smakrą. D. S. bandė su ja susisiekti, bet ji „numetė“ jo skambutį. Jis rašė žinutę, prašė, kad ji nerašytų pareiškimo policijai. Ji taip pat skambino pagalbos telefonu po smaugimo, bet D. S. atėmė telefoną, jis ir jos brolis sakė nekviesti policijos, nes iš jos atims vaiką (b. l. 24-25).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji J. S., davusi priesaiką sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, išaiškinus jai teise, numatytas BPK 82 straipsnio 2 dalyje, paliudijo, kad viskas vyko ryte, datos neatsimena. Ji iš vakaro D. pranešė, kad nori atsiriboti nuo jo, nes kelia jai įtampą. Ji matė praleistus skambučius jo iš vakaro. Tą dieną ji buvo kambaryje (duomenys neskelbtini). Prieš du mėnesius jis išėjo iš šio buto, kuriame anksčiau jie gyveno kartu. Ji girdėjo, kad kažkas beldžiasi, jos brolis jį įleido. Jis atėjo, norėjo pasikalbėti, ji prašė išeiti iš jos buto. Gal po kokių minučių tokio pasikalbėjimo ji jį atitraukė nuo savęs ranka, nes jis lindo. D. supyko ir griebė ją už kaklo. Ji stovėjo arčiau palangės, neatsimena, kokia ranka paėmė už kaklo, ji nukrito, atsitrenkė galva į palangę, jis nuleido ją prie lovos. Atėjo jos brolis E. S., matė, kaip ji gulėjo. Ji jautė smaugimą, kai laikė už kaklo. Jis parvertė ją prie lovos ir dar laikė ranka už kaklo, kambaryje dar buvo vaikas. Sūnui (duomenys neskelbtini), jis verkė. E. atėjo, nes girdėjo balsus kambaryje, atėjo patikrinti. D. paėmė vaiką, ji iš jo atėmė vaiką, ėjo koridoriumi, D. ją pastūmė į nugarą iš galo, ji su vaiku nukrito ant dešinio šono. Jai skaudėjo galvos dešinę pusę, smakrą, dešinį klubą tris dienas, skaudėjo gerklę. E. tuo metu jau buvo virtuvėje. Sūnus pradėjo smarkiai verkti. Brolis paėmė vaiką ir sakė D. išeiti. Ji paėmė šluotą ir trenkė D. su šluota. Smurtą jis naudoja ne pirmą kartą. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigą ir ekspertus ji nesikreipė. Šluotą ji rado koridoriuje, trenkė D. gal tris kartus, kur, neatsimena. Ji buvo blaivi, D. buvo blaivus. Išsiskyrė jie gal prieš 3 mėnesius. Jis yra agresyvus, vartojo alkoholį, narkotikus, atsivesdavo draugus į butą. Į policiją ji kreipėsi gal tris ar keturis kartus. Santuoką ji ketina nutraukti. Ji jautė fizinį skausmą gal po dviejų valandų, gal 7 balai iš 10 balų skalės. Jos brolis E. konflikto pradžios nematė. Jos brolis matė, kaip ji gulėjo, kaip D. atitraukė ranką. Brolis nematė, kaip ji sudavė D. su šluota, brolis buvo su vaiku virtuvėje. Šluota yra su plastmasiniu kotu, gal pusė metro ilgio. D. ji nestūmė, tik jį atitraukė. Prieš tai D. gyveno su J. A., kuri ją (nukentėjusiąją) perspėjo, kad jis kelia prieš ją ranką, net prieš nėščią, o ji (nukentėjusioji) nepatikėjo. D. buvo teistas du kartus dėl smurto prieš ją (J. S.). Teisė reikšti civilinį ieškinį jai (nukentėjusiajai) išaiškinta (b. l. 32-34).

Liudytojas T. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis kaltinamojo nežino, nukentėjusiąją pamena. Pamena, kad kažkas griuvo su vaiku, kažkas kažką smaugė. Praėjo ilgas laiko tarpas, todėl jis detaliau nieko nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. jis, dirbdamas su kolega A. B., apie 11.00 val. gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnus pasitiko pranešėja, kuri pasakė, kad virš jos buto girdėjo grumtynių garsus, šaukiančios moters garsus, verkė vaikas, todėl ir iškvietė policiją. Pareigūnai nuėjo į pranešėjos nurodytą butą. Koridoriuje juos pasitiko J. S., kuri buvo apsiverkusi, susijaudinusi, pasakė, kad jos vyras D. S. nekviestas atvyko į jos butą, tarp jų kilo konfliktas, ji bandė vyrą išvaryti iš namų, nes jis čia negyvena, konflikto metu jis ją pargriovė ant lovos ir smaugė, po to, jai einant su vaiku, pastūmė į nugarą, dėl ko ji nugriuvo, galva atsitrenkė į žemę, pajuto fizinį skausmą. Tuo metu vaikas buvo pas ją ant rankų. Vaikas nenukentėjo. Asmeniškai jis jokių sužalojimų ant J. S. kūno nematė, bet moteris skundėsi skausmu galvoje. Nuo GMP pagalbos ji atsisakė. Akivaizdžiai atrodė blaivi. Bute taip pat buvo J. S. brolis E., tačiau jis pasakė, kad nieko nematė. Smurtautojo namuose nebuvo, nukentėjusioji pasakė, kad jis išėjo darbą, sakė, kad dirba nelegaliai, adreso nurodyti negalėjo. Sakė, kad vyras šiame bute negyvena, kad jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su D. S. susisiekti jie nebandė. Buvo užpildyti procesiniai dokumentai (b. l. 38).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas T. K. nurodė, kad patvirtina pagarsinus parodymus ir daugiau nieko paaiškinti negali.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 3 d., 11.00 val. gautas pranešimas, kad pranešėja virš savo buto girdi muštynes, verkiantį vaiką ir šaukiančią moteriškę, galimai yra smurtas artimoje aplinkoje. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad pagalbos kreipėsi J. S., įvykio vieta – butas. Smurtavo sutuoktinis, su kuriuo kartu negyvena. Buvo kilęs žodinis konfliktas, paskui muštynės. Smurtas pasireiškė tuo, kad iš pradžių ją smaugė ir paskui pastūmė bei pranešėja nukrito. Matomų kūno sužalojimų nėra, turto sugadinimo požymių nėra. Įvykio liudininkų nėra, konfliktą matė sūnus A., gim. (duomenys neskelbtini). Pranešėja akivaizdžiai blaivi, D. S. iki atvykstant pareigūnams pasišalino (b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis D. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Jis nurodė, kad įvykis buvo rugsėjo 3 d., apie 11 val., viskas vyko bute adresu (duomenys neskelbtini). Jie su žmona J. S. buvo susipykę, jis atvykęs norėjo susitaikyti ir bandė ją apkabinti, tačiau ji to nenorėjo, sudavė jam antausį, dar spardėsi, tačiau jis ir toliau bandė ją apkabinti, tai darant jie kartu nugriuvo ant lovos. Griūnant ji užsigavo galvą į palangę. Po jos smūgių jis suėmė jai už kaklo ir palaikė 1-2 sekundes, kad suvaldytų situaciją, tačiau, pamatęs jos išsigandusias akis, paleido. Mano, kad smaugdamas jai sukėlė fizinį skausmą. Po to jis paėmė vaiką, tačiau ji griebė vaiką jam iš rankų ir išėjo pro duris. Tačiau jis nepripažįsta to, kad pastūmė žmoną, einančią su vaiku, ir ji pargriuvo. Mano, kad nukentėjusioji galėjo neteisingai prisiminti aplinkybes dėl šoko. Visgi, teismas tokia kaltinamojo pateiktą įvykių versiją vertina kritiškai ir laiko jo gynybine pozicija siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Šios kaltinamojo versijos nepatvirtina daugiau jokie byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji J. S., tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai nurodė aplinkybes, kuriomis kaltinamasis prieš ją panaudojo smurtą, o būtent kad iš pradžių kaltinamasis atėjo į miegamąjį, kur ji stovėjo prie lovos, ir jis jai griebė už gerklės ir gana stipriai ją nuleido, dėl ko ji į palangę užsigavo pakaušį ir jautė didelį skausmą. Tada ji kaltinamąjį kojomis atstūmė nuo savęs. Po to kaltinamasis paėmė jų vaiką ant rankų, nes šis labai verkė, tačiau ji pagriebė vaiką iš jo rankų ir ėjo link išėjimo. Jai einant koridoriumi, ji pajautė smūgį į nugaros vidurį, ar iš kojos, ar iš rankos, dėl ko ji nukrito su vaiku, griuvo ant šono, kad vaikas nesusižeistų. Nukentėjusioji nurodė, kad durys jos taip stipriai negalėjo pastumti, be to, ji tuo metu jau buvo paėjusi toliau nuo durų. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji pastarąsias aplinkybes, kurių D. S. nepripažįsta, t.y. kad jis ją, einančią su vaiku ant rankų, pastūmė, dėl ko ji nugriuvo, nuosekliai nurodė viso proceso metu, tiek pateikdama pareiškimą į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams (tą patvirtino ir liudytojas T. K.), tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisiamajame posėdyje. Nors byloje nėra kitų liudytojų, kurie būtų matę ir galėtų objektyviai patvirtinti pastarąsias aplinkybes, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais. Pažymėtina, kad ir kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad nemano, kad nukentėjusioji jį apkalba tyčia, nukentėjusioji yra gero būdo žmogus ir nėra jo apšmeižusi teismuose. Taigi, teismas nenustatė jokio pagrindo nesivadovauti nukentėjusiosios pateikta įvykių versija ir jos duotais paaiškinimais. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl pastarosios aplinkybės byloje ginčo nėra, kaltinamasis teisiamajame posėdyje taip pat sutiko, kad nukentėjusioji dėl jo veiksmų (smaugimo) galėjo jausti fizinį skausmą. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų, kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta byloje esančiais duomenimis: liudytojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis D. S. 2021 m. rugsėjo 3 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), pargriovęs savo žmoną, nukentėjusiąją J. S. ant lovos, ranka suėmęs nukentėjusiąją už kaklo ir ją smaugdamas, tyčia sukėlė jai fizinį skausmą, o po to, nukentėjusiajai atsikėlus ir einant nešinai su mažamečiu vaiku, tyčia pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji griuvo užsigaudama dešinį šoną ir galvą, taip tyčia sukėlė J. S. fizinį skausmą. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime yra klaidingai nurodyta įvykio vieta kaip (duomenys neskelbtini), nors iš bylos duomenų matyti, kad įvykis vyko adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl teismas šią klaidą vertina kaip rašymo apsirikimą ir ištaiso, nurodydamas teisingą įvykio vietos adresą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas du kartus, abu kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 47-50), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 60-64), dirbantis, turintis du mažamečius vaikus.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, įvertinus tai, kad už anksčiau padarytas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimai) kaltinamojo elgesiui deramo poveikio nepadarė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežtesnę įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant didesnį už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką D. S. padarė neatlikęs ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir D. S. paskirtina galutinė subendrinta arešto bausmė (kurios dydis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 dalimi, nustatytinas lygus maksimaliam arešto bausmės dydžiui).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis (aktualiais SODRA duomenimis jis nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini)), turintis (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus (remiantis nukentėjusiosios J. S. parodymais, D. S. su jų bendru vaiku bendrauja, padeda), teismas vertina, kad šiuo metu dar netikslinga jį izoliuoti nuo visuomenės, kadangi tokiu atveju būtų apribotos jo galimybės dirbti, gauti pajamas ir teikti išlaikymą savo vaikams. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 1 metams, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat nesiartinti prie nukentėjusiosios J. S. arčiau nei 25 m atstumu ir nebendrauti su nukentėjusiąja J. S..

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

D. S. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – žmoną, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam D. S. laikotarpiui nuo 2021-09-07 - 2021-12-07 buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu, įpareigojant D. S. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. S. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. S., nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu kaltinamajam D. S. buvo paskirta kardomoji priemonė -- rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. S., nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini).

Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šiuo metu yra neišnykusios ir nepasikeitusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatytos aplinkybės patvirtinančios tai, kad egzistuoja realus pagrindas, jog D. S. savo žmonos atžvilgiu gali ir toliau daryti panašaus pobūdžio su smurtu susijusias nusikalstamas veikas, todėl siekiant apsaugoti nukentėjusiąją nuo neigiamo poveikio ir galimo smurto yra pagrindas kaltinamajam D. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti artimesniu nei nustatyta atstumu su teismo nutartimi nustatytais įpareigojimais: gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. S. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. S., nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 ir 4, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir paskirti D. S. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, D. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos adresu: (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei nesiartinti prie nukentėjusiosios J. S. arčiau nei 25 m atstumu ir nebendrauti su nukentėjusiąja J. S..

Paskirti D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. S. ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Išaiškinti D. S., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė