Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutarimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), patraukta atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 29 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja D. E. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 98-ANR_P-992-2020 dėl to, kad 2020 m. gegužės 18 d., apie 14.28 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. B. buvo rasta neblaivi (nustatytas 1,68 promilių girtumas) savo nepilnamečių vaikų A. B., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, J. B., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, M. B., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, A. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, S. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, U. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, akivaizdoje, todėl ji neužtikrino jų tinkamos priežiūros ir saugumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, į posėdį neatvyko institucijos, surašiusios protokolą atstovas, nepilnamečių nukentėjusių asmenų atstovai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltė įrodyta jos paties paaiškinimais ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos D. E. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), 2020 m. birželio 1 d. gyventojų registro išrašas apie asmenį (b. l. 6); 2020 m. gegužės 29 d. A. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2020 m. gegužės 18 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo neblaivi, ji neužtikrino savo nepilnamečių vaikų tinkamos priežiūros ir saugumo, labai gailisi dėl savo poelgio, pažada daugiau taip nesielgti (b. l. 7); nutarimai pripažinti nukentėjusiaisiais (b. l. 8 – 12); administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 13, 14); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 15 – 20).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.159 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. ANK 73 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, kai šis pažeidimas yra padarytas pakartotinai.

Sutinkamai su tuo kas aukščiau yra išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. B. buvo neblaivi savo nepilnamečių vaikų A. B., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, J. B., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, M. B., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, A. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, S. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, U. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, akivaizdoje, dėl ko ji negalėjo jais tinkamai pasirūpinti, savo elgesiu ji neužtikrino vaikų gerovės ir saugumo, neapsaugojo savo nepilnamečių vaikų nuo jų vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio bei demonstravo amoralų elgesį. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. B. nepraėjus 1 metų laikotarpiui nuo ankstesnio nubaudimo pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, šį administracinį nusižengimą (Tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams) padarė pakartotinai (b. l. 15 – 20), todėl A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. jau ne pirmą kartą yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams (ANK 73 straipsnio 2 dalis), jos veika pasireiškia sistemingumu, t. y. nuo 2016 metų dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams pažeidimų ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn 11 kartų, tai rodo, jog ji nedaro išvadų dėl savo elgesio, todėl teismas A. B. prisipažinimo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir jos gailėjimosi dėl savo veiksmų nelaiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnis). A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Tai, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ir dėl jos elgesio nukentėjo nepilnamečiai vaikai yra jos veiką kvalifikuojančios aplinkybės.

Atsižvelgiant į tai, kad A. B. padarė tyčinę veiką, ji sistemingai vartoja alkoholį savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, neužtikrina savo nepilnamečių vaikų gerovės ir saugumo, dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams pažeidimų ji buvo bausta jau 11 kartų, tačiau ankstesniais nutarimais paskirtos nuobaudos jos neatgrasė nuo neteisėto ir amoralaus elgesio, atsižvelgiant į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. B. skiriant nuobaudą, numatytą atitinkamo straipsnio sankcijoje (ANK 34 straipsnio 1 dalis, ANK 22 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 20,00 Eur (dvidešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 20115354670. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendrų Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šį terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus. Nustačius, kad asmuo neturi turto ar lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, teismas nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.