Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti darbininke UAB "(duomenys neskelbtini)", deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teista 2 kartus:

1) 2014-05-15 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 236 str. 1 d. galutine bausme - 4 mėn. viešųjų darbų;

2) 2015-12-01 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 236 str. 1 d. galutine bausme - 6 MGL bauda, kuri 2017-02-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pakeista į 3 mėn. viešųjų darbų, kurie yra atlikti, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktiniui K. J., o būtent: 2017-05-10 apie 23.00 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia metė K. J. stiklinę vazą į kairį šoną, sudavė du kartus kumščiu į nugarą bei šakute perbrėžė ranką, taip sukeldama nukentėjusiajam K. J. fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. J. dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad psichinėmis ligomis nesirgo, psichikos sveikatos centruose ir narkologinėje įskaitoje nėra įrašyta, galvos traumų neturėjo. Nusikaltimo padarymo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas ir buvo priežastis nusikaltimo padarymui. K. J. yra jos sutuoktinis, su kuriuo kartu gyvena apie dvylika metų jo mamos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Jie veda bendrą ūkį bei turi bendrą dukrą D., kuriai yra vienuolika metų. Kartu bute gyvena ir sutuoktinio mama J. J., kuri gyvena atskirame kambaryje. 2017-05-10 ji grįžo į namus girta. Namuose buvo sutuoktinis K. J.. Ji nepamena, kada ji grįžo, bet buvo tamsu ir vėlu. Sutuoktinio mama J. J. jau miegojo. Taip pat močiutės kambaryje miegojo ir jų dukra D.. Ji neprisimena, dėl ko susipyko su sutuoktiniu K. J.. Tada ji paėmė stiklinę vazą ir ją tyčia metė K. į kairį šoną. Ji matė, kad jam pataikė. Po to dar tyčia ji sudavė K. J. du kartus kumščiu į nugarą. Po to ji nuėjo į virtuvę. Joje jau sėdėjo sutuoktinio mama J. J.. Ši pradėjo jai pamokslauti, kad ji nurimtų ir eitų miegoti. Ji supyko ir, paėmusi iš stalčiau peilį, pagrasino šiai, užsimojusi peiliu. Ji nepamena, ką ji sakė. Gal sakė, kad nudurs, tačiau jokiu būdu nenorėjo nei šios nudurti, nei sužaloti, o tik padėjo peilį atgal į stalčių. Po to ji pamena, kad K. išėjo į laiptinę. Ji nematė, kur buvo tuo metu jo mama. Ji taip pat norėjo išeiti į laiptinę, bet K. laikė duris iš laiptinės pusės ir jos neišleido. Ji pamena, kad kažkuriuo momentu iš virtuvės pasiėmė šakutę, bet ji nežino, kam ją pasiėmė ir nežino, ar kam nors ką nors sakė. Ji neprisimena, nes buvo stipriai girta. Ji tyčia šakute perbrėžė sutuoktiniui K. ranką nes norėjo, kad jis durų nebelaikytų, tačiau ji tikrai nenorėjo nieko nei nužudyti, nei sutrikdyti jo sveikatos. Tada K. iškvietė policiją. Ji laikinai pagyvens adresu: (duomenys neskelbtini), pas draugę. (b. l. 77-79 ).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios duotų paaiškinimų, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2017-05-10 vakare jis buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kai apie 23 val. namo grįžo jo žmona V. J., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi. Jis ėmė jos klausti, kodėl ji grįžo namo taip vėlai ir dar neblaivi, nors ryte jai reikia eiti į darbą. Žmona ėmė ant jo šaukti, kad tai jos reikalas, bei plūsti jį necenzūriniais žodžiais. Visas konfliktas vyko svetainėje. Žodinio konflikto metu V. J. paėmė stiklinę vazą ir metė ją į jį bei pataikė jam į šoną, pilvo srityje, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Jis V.i pasakė, kad už tokį jos elgesį jis iškvies policiją, bei nusisukęs jis ėjo iš kambario lauk. Po šių jo žodžių V. atbėgo jam iš nugaros pusės ir sudavė du kartus kumščiu jam į nugarą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Po šio konflikto jis nuėjo į koridorių, o ji nubėgo į virtuvę. Netrukus jis išgirdo virtuvės spintelės stalčiaus trenksmą ir išgirdo savo mamos J. J. balsą bei V. žodžius: "ar nori, papjausiu?". Tuomet jis atėjo į virtuvę pažiūrėti, kas vyksta. Jis pamatė, kad V. J. laiko iškėlusi rankoje peilį, tačiau ji netrukus jį padėjo į stalčių. Tuo metu jo mama paėmė peilį, kurį turėjo V. J., ir paslėpė bei išbėgo iš virtuvės į laiptinę. Netrukus jo žmona paėmė šakutę ir, eidama link jo, pasakė: "kadangi paslėpėte peilius, tai aš dabar jus nudursiu su šakute" Po šių žmonos žodžių jis taip pat išbėgo į laiptinę, tačiau V. J. įkišo koją į tarpdurį ir vieną kartą šakute jam pradrėskė dešinės rankos riešą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Netrukus V. ištraukė koją iš tarpdurio, o jis laikė užrėmęs duris, kad žmona nepabėgtų iš namų. Jis, stovėdamas už durų, iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė V. J., kurią išvežė į policijos komisariatą. Pas teismo medicinos specialistus jis vykti atsisako, kadangi jis sunkių sužalojimų nepatyrė. Viso konflikto metu namuose buvo jų mažametė duktė D. J., g. (duomenys neskelbtini), kuri paties konflikto nematė, tačiau viską girdėjo. Dukra konflikto metu nenukentėjo. Jo žmona prieš jį smurtauja jau ne pirmą kartą, bet jis policijos pareigūnų nekviesdavo. Apklausiamas papildomai K. J. parodė, kad jis nori patikslinti pirminius savo parodymus, nes iš karto po įvykio jis buvo labai susijaudinęs. 2017-05-10 apie 23 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė V. J., jam būnant kambaryje, tyčia metė stiklinę vazą jam į kairį šoną, kas jam sukėlė fizinį skausmą. Po to žmona kumščiu sudavė jam du kartus į nugarą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Tuo metu jo mama J. J. sėdėjo virtuvėje, o dukra D. miegojo močiutės kambaryje. Po suduotų smūgių jam į nugarą jis nuėjo į koridorių, o jo sutuoktinė nuėjo į virtuvę, kur visokiais necenzūriniais žodžiais vadino jo mamą. Jis išgirdo mamą šaukiant ir, pažiūrėjęs pro kampą iš koridoriaus, pamatė, kad jo sutuoktinė yra užsimojusi į jo mamą peiliu, kuri sakė: "ar nori, papjausiu?" Tada V. J. nieko nedarė, padėjo atgal peilį į stalčių ir atėjo į koridorių. Paskui V. atėjo ir jo mama. Mama išėjo į laiptinę, nenorėdama konfliktuoti su V.. Jis pamatė, kad V. grįžo atgal į virtuvę ir, dar būdama virtuvėje, pasakė: "kadangi paslėpėte peilius, tai dabar nudursiu jus šakute". V. ir vėl atėjo į koridorių. Ji rankoje laikė šakutę. Tada jis išėjo į laiptinę, nes norėjo iškviesti policijos pareigūnus. Išėjęs į laiptinę, jis nespėjo uždaryti buto durų, nes V. įkišo į tarpdurį koją, o jis laikė užrėmęs buto duris, kad V. neišeitų į laiptinę. V. bandė atidaryti duris, bet jai nepavyko. Tada ji šakute įbrėžė jam į dešinę ranką, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Po įvykio jam medikų pagalbos nereikėjo. Pas medicinos ekspertus jis nevyko ir nevyks, nes sužalojimų nebesimato. Civilinio ieškinio jis nereikš. Paskambinęs pagalbos telefonu, jis sakė, kad žmona triukšmauja, daužo daiktus, grasina peiliu, bet po įvykio jis sudaužytų daiktų nerado. Įvykio metu jis buvo blaivus, o jo sutuoktinė buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Jokio realaus grasinimo nužudyti ar sutrikdyti jo, jo mamos ar dukters sveikatą nebuvo, tai tik buvo girtos V. šėliojimas. Ji visada yra agresyvi, kai būna girta. (b. l. 37-39, 41-42 ).

Liudytoja J. J. parodė, kad jos sūnus K. J. su sutuoktine V. J. gyvena jos namuose apie dvylika metų. 2017-05-10 apie 23 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ji jau miegojo. Jos kambaryje miegojo ir jos anūkė D., kuriai yra dvylika metų. Ji išgirdo bute triukšmą. Ji girdėjo, kaip jos sūnus su V. vienas ant kito šaukė, o po to ji girdėjo trenksmus. Ji suprato, kad jie susipyko. Ji atsikėlė, o anūkė liko miegoti. Ji nuėjo į virtuvę ir atsisėdo, galvodama, kad taip greičiau abu aprims. Tuo metu sūnus buvo koridoriuje, o V. atėjo į virtuvę. Matėsi, kad marti buvo stipriai girta. Atėjusi į virtuvę, V. ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, bei matėsi, kad pyksta. Ji liepė šiai nurimti ir eiti miegoti, sakydama, kad, kaip ji eis į darbą girta. V. supyko ir pasiėmė iš stalčiaus peilį, atsisuko į ją ir, užsimojusi peiliu, pasakė: "ar nori, papjausiu?" Ji išsigandusi suriko. Tada V. padėjo peilį į stalčių ir išėjo iš virtuvės. Ji paėmė peilius iš stalčiaus ir paslėpė po stalu, kad ši girta ko nors nesugalvotų, nors tai nebuvo realaus pavojaus jos gyvybei ar sveikatai. Ši girta tik taip pasielgė, ir tiek. Paslėpusi peilius, ji išėjo į laiptinę, nenorėdama konfliktuoti su V.. Paskui ją į laiptinę išėjo ir jos sūnus K., kuris laikė užrėmęs duris, kad V. neišeitų. Sūnus kvietė policiją V.. Ji nematė, ar V. sudavė jos sūnui. Ji jokių sužalojimų ant sūnaus kūno nematė. Ji taip pat nematė, kad V. būtų turėjusi šakutę rankoje. Atvykę policijos pareigūnai V. išvežė. Vėliau po įvykio K. jai sakė, kad V. jam perbrėžė ranką šakute, bet ji sužalojimų ant sūnaus rankos nematė. Jai nebuvo padaryta nei turtinė, nei moralinė, nei fizinė žala. Ji nenukentėjo, todėl pretenzijų V. ji neturi. Ji nemano, kad V. jai grasino realiai, o tai tik buvo girtos pasakyti žodžiai. (b. l. 59-61 )

2017-05-10 protokole-pareiškime K. J. nurodė, jog 2017-05-10 apie 23 val. adresu: (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivi jo žmona V. J.. Tarp jų kilo konfliktas, kuris peraugo į smurtą. Jo žmona jam kumščiu sudavė du kartus į nugarą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Tai vyksta ne pirmą kartą. Viską girdėjo dukra D. J., g. (duomenys neskelbtini), kuri buvo vaikų kambaryje. Taip pat jo žmona grasino peiliu jo mamai J. J., sakydama, kad jo mamą nudurs. Jo mama išsigandusi išbėgo į laiptinę. (b. l. 6-8 ).

2017-05-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas butas, kurio virtuvėje, pagal nukentėjusiojo parodymus, yra įvykio vieta. Virtuvėje ant stalo matoma šakutė, kuria buvo sužalotas nukentėjusysis. Pagal nukentėjusiojo parodymus, šalia virtuvinio stalo ir minkštasuolio yra įvykio vieta. Apžiūrint buto svetainę, matomas stalas, ant kurio buvo padėta mėlynos spalvos stiklinė vaza, kurią įtariamoji metė į nukentėjusįjį. Prie įėjimo į svetainę ant grindų matomos išbarstytos gėlės. Pagal nukentėjusiojo parodymus, šioje vietoje yra įvykio vieta. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nestebima. Apžiūros metu fotografuota. (b. l. 10-17 ).

2017-05-10 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2017-05-10 apie 23 val. 10 min. buvo gautas pranešimas, jog adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivi žmona triukšmauja, daužo daiktus, pasiėmusi peilį, grasina. Namuose yra vienas nepilnametis vaikas. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė K. J.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-05-10 apie 23 val. adresu: (duomenys neskelbtini), žmona V. J. žodinio konflikto metu savo vyrui K. J.kumščiu sudavė į nugarą ir metė vazoną į jį, kuriuo pataikė jam į nugarą. Dėl tokio žmonos elgesio K. J. patyrė fizinį skausmą. V. J. alkoholio matuokliu nustatytas 1,10 promilių girtumas. K. J. užfiksuotas nubrozdinimas. Ankščiau taip pat yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, bet, kiek kartų buvo kviesta policija, nukentėjusysis neprisimena. Nepilnametis, gyvenantis ir tapęs smurto artimoje aplinkoje liudytoju, yra D. J., g. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariama V. J. nurodė, jog ji buvo namuose neblaivi ir susipyko su savo vyru. V. J. buvo sulaikyta 2017-05-10 apie 23 val. 24 min. Sulaikytoji, pristatoma į policijos įstaigą, elgėsi ramiai. Įvykį matė liudytoja J. J.. (b. l. 23-25 ).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamosios V. J. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t. y., kaltinamosios V. J. prisipažinimas, nukentėjusiojo K. J., liudytojos J. J. parodymai, 2017-05-10 protokolas – pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kt. patvirtina, jog V. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu, tyčia metė K. J. stiklinę vazą į kairį šoną, sudavė du kartus kumščiu į nugarą bei šakute perbrėžė ranką, taip sukeldama nukentėjusiajam K. J. fizinį skausmą. Kaltinamoji V. J. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamosios V. J. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį – vyrą, pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog V. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 123, 125-127).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos veiksmams, be to nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė.

Kaltinamoji V. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimą padarė būdama teista (b. l. 84-94), bausta administracine tvarka, turinti galiojančių nuobaudų (b. l. 102-115), dirbanti (b. l. 121). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybes, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, bei remiantis BK 48 straipsnio nuostatomis, paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamoji pripažįsta kaltę.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-05-10 23.24 val. iki 2017-05-11 16.15 val. (1 parą) (b. l. 65, 70).

V. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 81-82).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-05-10 23.24 val. iki 2017-05-11 16.15 val. (1 parą ir laikyti, kad yra atlikusi 2 laisvės apribojimo dienas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, įpareigoti V. J. per visą bausmės atlikimo laiką:

būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymųsi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.