- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-09
- Bylos Nr.
- TS-67-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35605-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- G. Z.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus 2022 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka G. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė –6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 75 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę – galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausme sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 22 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 12 d.
Ankščiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistasis anksčiau daug kartų teistas, ne vieną kartą jam taikytos su laisvės atėmimo bausme susijusios bausmės, tačiau įtakos nuteistojo elgesiui tai nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas. Vertinamu atveju jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pabrėžtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas buvo jau įvertintas teismo ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Neatliktos bausmės dalis įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti. Todėl teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Nuteistasis G. Z. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis atitinka visus reikalavimus numatytus BVK 157 straipsnio 4 dalyje bei yra atlikta pakankama laisvės atlikimo bausmė suprasti žmogui, kad yra neteisingai pasielgęs, už ką buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Komisija netaikydama lygtinio paleidimo, baudžia nuteistąjį antrą kartą, kadangi teismas skirdamas bausmę įvertino nuteistojo asmenybę. Nuteistasis už tai, kad praeityje neteisingai elgėsi yra nubaustas itin žiauriai, būdamas nelaisvėje pergalvojo savo gyvenimą ir tvirtai nusprendė keisti gyvenimą iš pagrindų. Be to, Komisija priimdama nutarimą buvo šališka, nevertino labai svarbių aplinkybių, tokių kaip nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu, nevertino teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytą, Komisija priėmė neargumentuotą, nemotyvuotą nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalis).
Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 18 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. kovo 24 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Komisijos nutarimu netaikyti nuteistajam G. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2022 m. kovo 24 d. posėdžio protokolu, 2022 m. kovo 14 d. Socialinio tyrimo išvada, 2022 m. kovo 2 d. pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, 2022 m. kovo 2 d. Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo charakteristika, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus pranešimu apie galimybes taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. kovo 25 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam G. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis G. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, t. y. už nesunkų nusikaltimą (vagystė) ir nesunkų nusikaltimą (fizinio skausmo sukėlimas), nuteistasis anksčiau taip pat buvo teistas, dabartinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjo būdingų nusikaltimų modelio dalis, tačiau ankstesnis teistumas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, nors ir stebimi pozityvūs pokyčiai bausmės atlikimo metu, tačiau rizika išliko nepakitusi - vidutinė.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, tačiau ir nebuvo skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, taip pat priklausomybių prevenciniuose užsiėmimuose, stengiasi geriau apgalvoti savo elgesio pasekmes, kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Nuteistasis elgiesi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo – laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą.
Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomi ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį; rašymo ir skaičiavimo problemos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia G. Z. nustatomi statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (12 teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. Z. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo savivaizdis neatitinka realios situacijos, o požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, nuteistasis nesunkiai išprovokuojamas, greitai supyksta ir praranda savitvardą, ypač kai būna apsvaigęs nuo alkoholio, dažnai panaudoja smurtą, stebimas asmeniui būdingas mąstymo konkretumas, nelankstumas, jo pernelyg pasitikėjimas savo sėkmės tikimybe, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis ne tik gali eliminuoti, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. Z. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 18 dienų, (bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 12 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. Z. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam G. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo G. Z. skundas dėl Komisijos 2022 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo G. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.