Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. Antakalnio k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ cecho darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 227 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015 m. rugsėjo 1 d., apie 22.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu bendrai gyvenančiai savo buvusiai sutuoktinei K. S. tyčia rankos plaštaka sudavė tiksliai nenustatytą skaičių, tačiau ne daugiau dešimties, smūgių į pakaušio sritį ir vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai K. S. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat A. S. 2015 m. rugsėjo 1 d. apie 22.20 val., Žaliakalnio policijos komisariato budėtojų dalyje, esančioje adresu Islandijos pl. 209, Kaunas, kur buvo pristatytas dėl, kaip įtariama, padaryto nusikaltimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresniajam patruliui R. V. ir patruliui M. M. davė 50 € kyšį už pageidaujamą jų neteisėtą neveikimą, tai yra už tai, kad šie policijos pareigūnai neatliktų savo pareigų ir jo nesulaikytų bei leistų išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

A. S. apklausiamas teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas ir apklausiamas parodė, kad viskas buvo namuose (duomenys neskelbtini), Kaune. Viskas įvyko vakare, kai jis pradėjo konfliktą. Buvo tuo metu išgėręs alkoholio. Konfliktą pradėjo, nes kažkas nepatiko. K. S., su kuria konfliktavo, yra jo buvusi sutuoktinė. Ji buvo blaivi. Konflikto metu smurtavo prieš ją. Kelis kartus su ranka plekštelėjo per galvą. Neatsimena, kiek buvo smūgių, bet buvo keli kartai. Sutuoktinė pasipiktino ir iškvietė policiją. Ji sužalota nebuvo, nešaukė. Nežino, ar sutuoktinei skaudėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje šiame epizode yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

2015-09-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apie tai, kad K. S. pranešė, kad namuose, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), neblaivus jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo ji gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, smurtauja prieš ją, trenkė apie 10 smūgių į pakaušį ir vieną smūgį į veidą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą (b.l. 4-6).

Nukentėjusioji K. S. parodė, kad 2015-09-01, apie 22 val., būnant namie (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus buvęs sutuoktinis, su kuriuo gyvena viename bute ir veda bendrą ūkį, pradėjo prie jos kabinėtis, išplūdo necenzūriniais žodžiais, bei trenkė ranka apie 10 smūgių į pakaušį ir vieną smūgį į veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Jis nuolat prie jos kabinėjasi, prisigalvoja nebūtų dalykų. Mano, kad viskas vyksta todėl, kad jis vartoja alkoholį ir serga alkoholizmu, dėl to jam kyla pykčio protrūkiai. Ji visą įvykį įrašinėjo į telefono diktofoną.

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad A. S. 2015-09-01 22.57 val. nustatytas 3,05 promilių neblaivumas (b.l. 77)

Ištyrus ir įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su buvusia, tačiau iki dabar kartu viename bute gyvenančia, sutuoktine K. S. metu tyčia smurtavo jos atžvilgiu ir sudavė smūgius rankomis į galvą (pakaušio ir veido sritis), dėl ko pastaroji patyrė fizinį skausmą. Tai, kad A. S. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, smurtavo labai intensyviai, o smūgių skaičius, lokalizacija rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą ją sužaloti ar bent jau sukelti fizinį skausmą, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Pats veikos pobūdis ir ypatingai įžūlus kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena viename bute, veda bendrą ūkį, yra buvę sutuoktiniai, tai jie yra šeimos nariai BK 248 str. 2 d. prasme. Todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. S. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.Jo atsakomybę šiame epizode lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui.

A. S. apklausiamas teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas ir apklausiamas parodė, kad įvykį nelabai atsimena, nes buvo neblaivus, tačiau prisipažįsta, kad kyšį policijos pareigūnams davė. Tą dieną policija atvažiavo ir pasiėmė jį iš namų dėl to smurto namuose. Jį išvežė į Žaliakalnio policijos komisariatą dėl smurto namuose, kad žmonai pliaukštelėjo. Buvo sulaikytas. Pinigus komisariate policininkams davė už tai, kad smarkiai nebaustų ir, kad jis būtų paleistas Pareigūnai jam to nesakė, bet jis pats suprato, kad dėl smurto bus baudžiamas. Pinigus siūlė tiems dviems pareigūnams, kurie atvežė jį į komisariatą. Pinigus padėjo jiems ant stalo. Pareigūnai pinigų nepriėmė. Vertina savo elgesį neigiamai, todėl labai gailisi.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje šiame epizode yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Policijos patrulių R. V. ir M. M. tarnybiniais pranešimais apie tai, kad 2015-09-01 apie 22.30 val. sulaikius smurtu aplinkoje įtariamą A. S. ir jį pristačius į Kauno Žaliakalnio PK, jis jiems pasiūlė susitarti ir tam, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės davė 50 Eurų. Šiuos pinigus padėjo komisariato patalpose ant budėtojo stalo (b.l. 10, 11).

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota policijos komisariato, esančio Kaune, Islandijos pl. 209, patalpų apžiūra. Jos metu budėtojo patalpose ant stalo buvo rastas ir paimtas 50 Eurų banknotas Nr. S36425938786 (b.l. 12-14).

Liudytojo R. V. parodymais, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. dirbant radijo šaukiniu „428“ kartu su patruliu M. M., apie 22 val. 20 min iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nuvykus minėtu adresu ir išsiaiškinus įvykio aplinkybes, dėl smurto artimoje aplinkoje įtariamas pilietis A. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno Žaliakalnio policijos komisariatą. Bevažiuojant į policijos komisariatą A. S. prašė, kad jie jį paleistų, siūlė susitarti. Policijos pareigūnai jam paaiškino, kad tartis negalima ir už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė. Atvykus į policijos komisariatą A. S. norėdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir prašydamas jį išleisti iš policijos komisariato vėl siūlė susitarti. Būnant budėtojų dalyje R. V. ir M. M. už tai, kad jie jį paleistų siūlė 50 eurų kyšį. Iš kur jis išsiėmė 50 eurų kupiūrą R. V. jau neprisimena, bet jis ją padėjo ant budėtojo stalo ir pradėjo prašyti, kad jie jį paleistų. Policijos pareigūnai jį dar kartą persėjo, kad negalimi jokie susitarimai, tačiau jis jų perspėjimų nepaisė.

Analogiškai liudytojo M. M. parodymais.

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad A. S. 2015-09-01 22.57 val. nustatytas 3,05 promilių neblaivumas (b.l. 77)

Kaltinamojo ši padaryta veika perduodant jį teismui buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. S. už tai, kad jis nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl, kaip įvykio metu buvo įtariama, padaryto nusikaltimo ir nebūtų sulaikytas, pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, kad jis už tai, kad tai nebūtų daroma, duos jiems pinigų bei tiesiogiai jiems už tai pasiūlė 50 eurų ir šiuos pinigus išsitraukęs padėjo policijos pareigūnams ant stalo policijos komisariato patalpose. Kaip nustatyta policijos pareigūnų parodymais, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija ir paties kaltinamojo parodymais, pats kaltinamasis tiesiogiai žodžiu pateikė pasiūlymą duoti pinigus pareigūnams, ir aiškiai davė jiems suprasti, kad jo ketinimai rimti, nes tai pakartojo (pinigus pasiūlė) kelis kartus, o galiausiai ištraukęs pinigus juos tiesiog padėjo pareigūnams už tai, kad jis nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir dėl to sulaikomas. Tai jis padarė, kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, paaiškinimų tarnybiniuose pranešimuose, būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, be to, kaip nustatyta ir kaltinamojo parodymais, jis ir be pareigūnų paaiškinimo, žinojo, kad už tai įstatymas numato atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų.

Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė ir davė 50 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jie būtų patraukti atsakomybėn už padarytą teisės pažeidimą, kai yra nustatytas tam faktinis bei teisinis pagrindai. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. S. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

A. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę už jo padarytus nusikaltimus (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. S. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, jis abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė būdamas anksčiau neteistas, dėl ko darytina išvada, kad A. S. nėra linkęs nusikalsti asmuo. Tuo pačiu tai rodo, kad nagrinėjamu atveju jo nusikalstamą elgesį įtakojo ta aplinkybė, kad veikų padarymo metu jis buvo neblaivus, kas sunkina jo atsakomybę.

Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tam, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, A. S., kuris yra pirmą kartą teisiamas asmuo, pakanka skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę už kiekvieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų. Konstatuotina, kad tokios rūšies bausmė bus pakankama tam, kad A. S. būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį kiekviename iš epizodų atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta visais po vieną A. S. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra nevedęs, dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina savo rūšimi viena švelniausių iš BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, o už nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., pastarojo straipsnio sankcijoje numatyta savo rūšimi švelniausia bausmė – bauda. Bausmės dydis kiekviename iš epizodų nustatytinas mažesnis nei nurodytų bausmių dydžių vidurkiai.

A. S. už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės iškart turi būti sumažintos vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra nustatytas pagrindas (byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis visiškai neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d ir BK 227 str. 2 d., ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu ne gydymo tikslais vartoti alkoholį. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu ne gydymo tikslais vartoti alkoholį..

- pagal BK 227 str. 2 d. baudą 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (564,90 eurų). Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – baudą 10 MGL (376,60 eurų).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas dvi bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu ne gydymo tikslais vartoti alkoholį, ir baudą 10 MGL (376,60 eurų).

Į A. S. paskirtos galutinės bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-09-03, kai A. S. buvo sulaikytas, prilyginant šias 2 (dvi) sulaikymo dienas 4 laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti A. S., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, minėtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – A. S. priklausančius pinigus (50 eurų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (b.l. 15-18), konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vaizdo ir garso įrašus kompaktiniuose diskuose (b.l. 21, 26) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.