Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjo atstovo – Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei – A. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. prašymą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti 2016-03-22 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 20-TE-249 dalyje, kuria V. G. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, negavus profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo.

Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas (b.l. 9-12, 22-27) ir ginčijamame įsakyme minimu tarnybinio nusižengimo padarymo laiku vykdė tiesiogines tarnybines pareigas (ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra). 2016-03-03 Kauno AVPK viršininkas patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje siūloma pareiškėjui siūloma paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b.l. 22-27). Teismas konstatuoja, kad proceso dalyviai pripažįsta teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys. Šią aplinkybę patvirtina ir rašytinių bylos dokumentų duomenys. 2016-03-03 raštu (b.l. 20) atsakovas kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui – pareiškėjui. 2016-03-22 atsakovas gavo Profesinės sąjungos renkamo organo (komiteto) pirmininko atsakymą Nr. 110 (b.l. 21). Atsakyme į atsakovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamo organo (Komiteto) pirmininkas nurodė, kad komitetas nutarė patarti atsakovui neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos. Teismo posėdžio metu profesinės sąjungos atstovė paaiškino, kad paminėtu raštu Komitetas iš esmės nesutiko, jog pareiškėjui būtų skirta tarnybinė nuobauda. 2016-03-22 įsakymu (b.l. 18-19) atsakovas, įvertinęs profesinės sąjungos komiteto paminėto rašto duomenis, paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsakovo atstovė pripažįsta aplinkybę, jog dėl aiškesnio turinio sutikimo į profesinę sąjungą papildomai nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, pažymi, kad Profesinių sąjungų įstatyme, kurio paskirtis - nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, įstatymų leidėjas yra nurodęs, jog šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 3 d.). Darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, tik suderinęs su profesinės sąjungos organais (Profesinių sąjungų įstatymo 13 str. 1 d.). Vidaus tarnybos statuto 52 str. 5 d. imperatyviai nurodo, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Be to, ir Vidaus tarnybos statuto 33 str. 5 d. numatyta, kad į šio straipsnio 4 d. nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.

Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principai, kurių turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Vertindamas 2016-03-22 įsakymo pagrįstumą bei teisėtumą, teismas atsižvelgia ir į Vidaus tarnybos statuto bei į Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas, taip pat į bendruosius principinius Valstybės tarnybos įstatymo, Darbo kodekso reikalavimus, kurie objektyviai taikomi sprendžiant tarnybinės arba drausminės atsakomybės klausimus valstybės tarnautojų (taip pat ir pareigūnų) atžvilgiu (teismas remiasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamo įsakymo priėmimo metu). Išanalizavus Profesinių sąjungų įstatymo normas taip pat ir Vidaus tarnybos statuto nuostatas akivaizdu, kad paminėtų teisės aktų normose yra imperatyviai suformuluota nuostata, apibrėžianti, jog profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas visais atvejais yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Šis sutikimas būtinas skiriant tarnybines nuobaudas visiems profesinės sąjungos nariams ir ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams. LVAT šiuo klausimu jau yra suformavęs (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.) vienodą administracinių teismų praktiką anksčiau išnagrinėtose administracinėse bylose (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT administracinės bylos Nr. A7–1189–2003, Nr. A3-170-2004, Nr. A6-529-2004 ir kt.), kurios keisti ir ginčo situaciją vertinti kitaip nėra pagrindo.

Teismas pabrėžia, kad administracinės bylos duomenys duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovas neišnaudojo visų objektyviai jam prieinamų galimybių gauti profesinės sąjungos, kurios narys buvo pareiškėjas, aiškų ir nedviprasmišką sutikimą (arba aiškiai išreikštą nesutikimą)(pvz. - b.l. 81) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui (ABTĮ 57 str.). Gavus nekonkretaus turinio komiteto sprendimą – atsakymą (b.l. 21), atsakovui nebuvo jokių kliūčių kreiptis pakartotinai ir pareikalauti aiškaus atsakymo (ABTĮ 57 str.). Paminėto rašto turinio vertinimas kaip sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vidaus tarnybos statuto kontekste negali būti laikomas pakankamu pagrindu dėl pareiškėjo (kaip darbuotojo) teisių užtikrinimo. Jokių objektyvių duomenų dėl kliūčių, kurios atsakovui būtų sutrukdę kreiptis į profesinę sąjungą dėl aiškaus sutikimo (arba nesutikimo) pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, kuris nekeltų abejonių, teismui pateiktuose dokumentuose nėra. Atsakovo argumentai dėl profesinės sąjungos atsakymų galimų variantų Vidaus tarnybos statuto, Profesinių sąjungų įstatymo kontekste negali būti pakankamu pagrindu išvadai, jog paminėtą raštą galima būtų vertinti kaip sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. To pasėkoje teismas konstatuoja, kad nesant profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą jos organizacijos nariui, taip pat nesant duomenų, jog darbdavys kreipėsi į teismą, siekdamas nuginčyti profesinės sąjungos nesutikimą arba įpareigoti profesinę sąjungą pateikti aiškų atsakymą, ginčijamas individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu, todėl panaikintinas (ABTĮ 13 str., 20 str., 89 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Likusieji pareiškėjo, jo atstovo, atsakovo, taip pat ir jo atstovės bei jo atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės pagal pirminiame prašyme bei atsiliepime išdėstytus argumentus, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (t.y. - dėl tarnybinio pažeidimo sudėties buvimo pareiškėjo veiksmuose ir pan.). Teismas taip pat akcentuoja, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas profesinės sąjungos nariui, prieš tai negavus sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą arba nesutikimo nenuginčijus teismine tvarka, yra pakankamas pagrindas panaikinti profesinės sąjungos nariui paskirtą tarnybinę nuobaudą. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. prašymą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2016-03-22 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 20-TE-249 dalyje, kuria V. G. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.