- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- ATP-24-185/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Advokatai
- Kęstutis Kvainauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. V. atstovo advokato Kęstučio Kvainausko atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-10-31 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2015-03-25 nutarimu A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ str. 1 d. (įstatymas, galiojęs iki 2017-01-01) 216 Eur bauda už tai, kad 2014 m. spalio-lapkričio mėn., žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv., esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų r. sav., vykdydamas teritorijos tvarkymo darbus traktoriumi-ekskavatoriumi, taip pat rankiniu būdu ištraukdamas atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augmenija, sunaikino apie 8826 m² žolinės pelkės augalijos.
Žemesnės instancijos teismas
Šį Institucijos nutarimą paliko galioti nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismas 2015-06-04 nutarimu, o šį teismo nutarimą paliko galioti nepakeistą Panevėžio apygardos teismas 2015-08-10 nutartimi.
Institucija, išnagrinėjusi A. V. prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, 2015-12-23 nusprendė pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
2016-08-29 Institucija nusprendė 2015-12-23 pradėtą tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutraukti, nesant aplinkybių, kurios pareigūnui ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, arba kurios įrodo, jog administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
Žemesnės instancijos teismas
Šį Institucijos sprendimą aukštesnysis pareigūnas 2016-09-19 sprendimu paliko galioti nepakeistą ir atsisakė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Skundžiama Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-10-31 nutartimi A. V. prašymas netenkintas ir atsisakyta atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. V. pripažintas kaltu pagal ATPK 51¹³ str. 1 d.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. V. atstovas advokatas Kęstutis Kvainauskas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, 2016-08-29 sprendimą, kuriuo nuspręstą nutraukti pradėtą tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2016-09-19 sprendimą, kuriuo atsisakyta atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas nutartyje rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 str. 2 d. nuostata, jog civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Tačiau pažymi, jog šis procesas yra ne civilinis, o administracinis, kuris savo prigimtimi ir procesinėmis taisyklėmis yra giminingas ne civiliniam, bet baudžiamajam procesui, todėl teismas, atsisakydamas tenkinti skundą, nepagrįstai vadovavosi CK. Teismas nutartyje nurodė „jog ATPK 8 str. 2 d. įtvirtintas aktų, švelninančių arba naikinančių administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, retrospektyvus galiojimas, tačiau nagrinėjamu atveju ATPK 51¹³ str. 1 d. nėra panaikinta, atsakomybė už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą galioja“. Toks teismo argumentas nepagrįstas. Tokiu savo argumentu teismas iš esmės nurodo, jog nors A. V. teisingai aiškina teisę, bet norėdamas įrodyti, kad yra pagrindas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo procesą, jis turi teismui pateikti ne pagrindinį įrodymą, kodėl buvo nubaustas – Nekilnojamojo turto registro išrašą, kur panaikinta specialioji naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“, bet turi pateikti patį sprendimą, kuriuo panaikinta atsakomybė pagal ATPK 51¹³ str. 1 d. Tačiau tą atlikti neįmanoma, neatnaujinus proceso, ką teismas nepagrįstai atsisakė padaryti, t. y. teismas iš A. V. reikalauja neįmanomo, nors ir vertina, kad jis tinkamai identifikavo teisinę situaciją ir parinko tinkamą pagrindą – teisės normą – reikšdamas savo reikalavimą. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad CK 4.262 str. numatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi teismas iš esmės nurodo, kad duomenys, kurie yra šiuo metu galiojantys ir nurodantys, jog specialiosios naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ aptariamame žemės sklype nėra, buvo ne nuginčyti, bet tiesiog pakeisti, todėl neva ši procedūra neatitinka formalaus „nuginčijimo“ kriterijaus, t. y. teismas nutartyje CK 4.262 str. nuostatas vertino išimtinai taikydamas lingvistinį metodą ir nesivadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apelianto nuomone, itin svarbu yra tai, kad teismas nepasisakė ir dėl to, jog nuosavybės teisės į aptariamą žemės sklypą R. V. atsirado 2010-07-29, o specialioji naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ atsirado tik 2012-04-19, t. y. A. V. prieš pradedant vandens valymo darbus apie tai, kad aptariamam žemės sklypui taikytina specialioji naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“, nebuvo žinoma iki to momento, kai atvyko pareigūnai ir pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Teismas visiškai nevertino to, jog A. V. veiksmuose, už kuriuos jis nubaustas pagal ATPK 51¹³ str. 1 d., iki šiol nėra nustatytas tyčios faktas, nes akivaizdu, jog jis aptariamą vandens telkinį valė nežinodamas, kad tuo metu tame žemės sklype esančiam vandens telkiniui buvo pritaikytos specialiosios naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“. Apibendrinus darytina išvada, kad teismas nutartyje neteisingai įvertino teisines administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes ir itin formaliai bei netinkamai pritaikė įstatymą, be to, padarė esminę klaidą administracinio teisės pažeidimo byloje teikdamas pirmenybę civilinio, o ne baudžiamojo proceso taikymui, taip pat teismas iš esmės pažeidė vienodų teisinių lūkesčių, lygybės prieš įstatymą ir sąžiningumo principus, nes dėmenį, kuris buvo nurodytas kaip vienintelis argumentas, kodėl neva yra padarytas ATPK 51¹³ str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas, vienu atveju pritaikė kitaip, tačiau analogiškoje situacijoje pagal analogiją taikyti atsisakė. Taip pat teismas nepagrįstai netaikė ATPK 8 str. 2 d. įtvirtintų aktų, švelninančių arba panaikinančių administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus retrospektyvaus galiojimo. Todėl, vadovaujantis cituojama imperatyvia teisės norma, konstatuotina, jog A. V. nėra padaręs ATPK 51¹³ str. 1 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-10-31 sprendimą palikti nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ (XXX) buvo pakeista atlikus naują žemės sklypo, esančio Molėtų r., Giedraičių sen., Pušalotų k., pertvarkymo projektą, kurio metu pirmiau nurodytos sąlygos neliko, tačiau minėti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad veiksmų, už kuriuos buvo nubaustas A. V., atlikimo metu minėta sąlyga galiojo nepagrįstai.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinio pobūdžio, įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti kvestionuojami, todėl nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, t. y. nustačius konkrečius įstatyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Proceso atnaujinimas, kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Administracinių nusižengimų bylų atnaujinimą reglamentuoja nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 657–663 str.
ANK 658 str. 1 d. 4 p. nustato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama, kai „paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas“. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nutarimą ar nutartį, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.
Ankščiau priimtas teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas, o kodekse nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius įstatyme nurodytų aplinkybių, įvardytų kaip proceso atnaujinimo pagrindas, buvimą. Proceso atnaujinimo atveju dėl proceso atnaujinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo ir jų įtakos galbūt neteisingam teismo procesiniam sprendimui priimti iš esmės sprendžia tik įstatymo įgalioti subjektai, kuriuos lemia speciali proceso atnaujinimo instituto paskirtis.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino A. V. prašymo ir atsisakė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. V. pripažintas kaltu padaręs ATPK 51¹³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. pripažintas kaltu už tai, kad 2014 m. spalio-lapkričio mėn. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv., esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų r. sav., naudodamas techniką bei rankomis ištraukė pelkėje buvusius atskirus plaukiojančius kupstus su žoline augmenija ir taip sunaikino apie 8826 m² žolinės pelkės augalijos.
Nagrinėjamu atveju prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) naujai paaiškėjusia aplinkybe buvo nurodomi nuo 2015-11-18 pasikeitę duomenys viešame registre, kuriame minimam žemės sklypui nebeliko specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“, draudžiančios mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, todėl, apelianto nuomone, A. V. turi būti taikytinas ATPK 8 str. 2 d. įtvirtintas aktų, švelninančių ar naikinančių administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, retrospektyvus galiojimas, nes išnyko bet koks pagrindas teigti, jog A. V. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹³ str. 1 d. Tačiau pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys buvo pakeisti, o ne įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti kaip neteisingi ar neatitinkantys tikrovės. Iš bylos duomenų matyti, kad specialiosios sąlygos viešame registre nebeliko atlikus naują aptariamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tačiau šie duomenys, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nesudaro pagrindo teigti, jog veiksmų, už kuriuos buvo nubaustas A. V., atlikimo metu specialioji sąlyga galiojo nepagrįstai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad tiek veiksmų, už kuriuos buvo nubaustas A. V., atlikimo metu (2014 m. spalio-lapkričio mėn.), tiek ir pertvarkymo projekto rengimo metu aptariamas žemės sklypas pateko į teritoriją, kuriai taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“, o duomenys buvo skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt). Todėl, kaip nurodoma 2016-05-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte, specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ pertvarkymo projekte turėjo būti pažymėta ir negalėjo būti naikinama. Tačiau šiuo metu pertvarkymo projektas yra įgyvendintas ir Nekilnojamojo turto registre yra pakeisti žemės sklypo duomenys, t. y. panaikinta specialioji žemės naudojimo sąlyga, nurodyta Sąlygų XXX (pelkės ir šaltinynai) skyriaus reikalavimuose. Pagal Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 3 str. 4 d., kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiai, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis suformuota teismų praktika, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į registrą, yra padaromos techninės klaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu specialiosios sąlygos pakeitimo, parengus pertvarkymo projektą, teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Tačiau, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nagrinėjant skundą, nes ji nepaneigia specialiosios sąlygos ir jos įrašo viešame registre galiojimo teisėtumo veiksmų, už kuriuos buvo nubaustas A. V., atlikimo metu (2014 m. spalio-lapkričio mėn.), t. y. pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ viešame registre 2012-04-19 buvo įrašyta nepagrįstai ir iki 2015-11-18 galiojo neteisėtai. Be to, ir pati I. K., parengusi minimo žemės sklypo pertvarkymo projektą, aiškinamajame rašte remiasi 2015-01-08 matavimais, t. y. duomenimis, kurie atlikti vėliau nei nustatyti ir neteisėtais pripažinti A. V. veiksmai. Taigi atsižvelgus į tai darytina išvada, kad nuo 2015-11-18 pasikeitę duomenys viešame registre nepripažįstami naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri pareigūnui ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma priimant nutarimą ar nutartį ir kuri įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. yra nekaltas, nes, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, įrašo viešame registre pasikeitimas aktualus tik nuo jo pakeitimo atlikimo, t. y. 2015-11-18, o A. V. neteisėti veiksmai nustatyti 2014 m. spalio-lapkričio mėn., kai žemės sklypui galiojo specialioji sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“, apie kurios neteisėtą galiojimą iki 2015-11-18 ar įrašo viešajame registre nuginčijimą A. V. neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpiui duomenų į bylą nepateikta. Kadangi specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ nuo jos įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą momento, t. y. 2012-04-19 nėra pripažinta įrašyta neteisėtai, taikyti A. V. ATPK 8 str. 2 d. įtvirtintą aktų, švelninančių ar naikinančių administracinę atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą, retrospektyvų galiojimą nebuvo pagrindo. Skundo argumentai, kad A. V., prieš pradedant vandens valymo darbus, nebuvo žinoma apie tai, jog aptariamam žemės sklypui taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“, nes ši sąlyga atsirado tik 2012-04-19, t. y. vėliau nei atsirado R. V. nuosavybės teisės į aptariamą žemės sklypą (2010-07-29), atmetami kaip nepagrįsti, nes iš bylos duomenų matyti, kad 2009-02-14 parengtame aptariamo žemės sklypo plane jau buvo įrašyti duomenys apie žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas nurodant, kad žemės sklypui nustatytos kelių apsaugos zonos (II), elektros linijų apsaugos zonos (VI), pelkių ir šaltinynų (XXX) specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Be to, duomenys apie aptariamame žemės sklype taikomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą „Pelkės ir šaltinynai“ buvo skelbiami viešai Lietuvos erdvinės informacijos portale (geoportal.lt), o kiekvienam asmeniui, gyvenančiam teisinėje valstybėje, taikoma bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai, kuri nustatyta įstatymuose, o tokios pareigos nesilaikymas ar įstatymų nežinojimas atsakomybės nešalina.
Apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai neduoda jokio pagrindo jame nurodytų aplinkybių laikyti naujai paaiškėjusiomis ir atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais argumentais ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-10-31 nutartį palikti galioti nepakeistą ir A. V. atstovo advokato Kęstučio Kvainausko atskirojo skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.