Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „Swedbank“ AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutarties Nr.5220PN/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

A. K., užtikrindama iki 2028-12-17 suteikto 165 633,69 eurų kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-01-28 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui „Hansabankas" (pavadinimas pakeistas į „Swedbank", AB), A. K. ir S. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą:

340/2244 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotas 340 kv. m, plane pažymėtos II ir skaičiais 5-6-26-25-30-15-16-17-31-24-5, iš 0,2244 ha bendro ploto;

gyvenamojo namo su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį kiemo statinio (tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą ir areštavus aukščiau nurodytus įkeistus nekilnojamuosius daiktus, paaiškėjo, jog A. K. ir S. K. nuosavybės teise priklauso 39641/40532 dalis gyvenamojo namo su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kita dalis, t.y. 39641/40532 nuosavybės teise priklauso UAB "Neries verslas" , o atitinkami pakeitimai hipotekos registre apie pasikeitusį bendrasavininkį UAB "Neries verslas" nepadaryti. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi Nr. 5220T/2011 kreditorius buvo įpareigotas atlikti atitinkamus pakeitimus hipotekos registre apie pasikeitusį bendrasavininkį. Nustatytu terminu šis trūkumas buvo pašalintas, kreditorius pateikė lakšto originalą, iš kurio matyti, jog 2012-02-21 hipotekos registre buvo įregistruotas pakeitimas apie naują bendrasavininkį UAB "Neries verslas". Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 nutartimi Nr. 5220TT/2011 buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog įkeisto daikto bendrasavininkiui UAB „Neries verslas" buvo parengtas, išsiųstas ir įteiktas/neįteiktas pranešimas dėl sutarties nutraukimo.

Nustatytu terminu pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, jog tik 2012-03-12 raštu Nr. SR/12-10364 jis informavo įkeisto daikto bendrasavininkį UAB „Neries verslas", jog 2004 12 17 kredito sutartis Nr. 04-057983-FA buvo nutraukta 2011-06-24.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra atmestinas, kadangi skolininkas (įkeisto daikto savininkas) kredito sutartyje nustatyta tvarka nebuvo tinkama: informuotas apie kredito sutarties nutraukimą."

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“AB atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutarties Nr.5220PN/2011panaikinti ir suinteresuoto asmens pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo perduoti naktinėti iš naujo.

Mainų sutartis, kuria dalis įkeisto gyvenamojo namo perleista UAB „Neries verslas“ buvo sudaryta nesant „Swedbank“ AB sutikimo, tačiau, vadovaujantis CK 4.171 str. 9 d., visas turtas liko įkeistas.Įvertinus įkeisto turto savininko pasikeitimą 2012-02-17 buvo pateiktas „Swedbank“ AB prašymas pakeisti įkeisto gyvenamojo namo savininkus papildant, kad įkeisto turto savininku yra UAB „Neries verslas“. Hipotekos lakšto pakeitimai įregistruoti 2012-02-21.CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad šalis nutraukti sutartį dėl kitos šalies padaryto esminio pažeidimo. Pagal CK 6.218 str. 1 d. nukentėjusi šalis apie sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Pranešimai apie kredito sutarties nutraukimą buvo siunčiami skolininkei A. K.. CK 6.218 str. 1 d. nėra tekstinės dalies „įkeistų daiktų savininkai“, todėl darytina išvada, kad minėtoje CK normoje nėra numatyta kreditoriaus pareiga pranešti apie kredito sutarties nutraukimą ir įkeistų daiktų savininkui.Skundžiamoje nutartyje minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartyje, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr.3K—3241/2009 nebuvo pasisakyta dėl įkeisto turto savininko informavimo apie kredito sutarties nutraukimą, todėl civilinių bylų faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, patenkinimą. Kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (baigiasi skolos grąžinimo terminai), hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei atlieka kitus šioje normoje išvardintus veiksmus. „Swedbank“AB kartu su 2011-09-19 pareiškimu Nr.SR-44625 dėl priverstinio pateikė įrodymus, kad kredito sutartis yra nutraukta tinkamai CK bei Kredito sutartyje nustatyta tvarka, todėl yra visos reikiamos sąlygos pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto.Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai „Swedbank“ AB 2012-03-12 pranešimas apie Kredito sutarties nutraukimą, kuris adresuotas UAB „Neries verslas“, įvertintas kaip netinkamas įkeisto turto savininko informavimas apie Kredito sutarties nutraukimą. Nei teisės aktai, nei Kredito sutartis nenumato „Swedbank“ AB informuoti įkeisto turto savininką apie Kredito sutarties nutraukimą tuo pačiu būdu ir tvarka, kaip turi būti informuojamas kredito gavėjas. Įkeistas turtas buvo perleistas be „Swedbank“ AB žinios ir sutikimo. Apie turto perleidimą „Swedbank“ AB sužinojo tik gavus hipotekos teisėjo 2011-09-28 nutartį.

Kiti proceso dalyviai atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

Skundžiamoje nutartyje sprendžiamas teisės klausimas, ar taikant CK 6.217 str. ir 6.218 str. nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo pagrindus ir tvarką, būtina iš anksto pranešti ne tik pagrindinės sutarties šaliai, bet ir, svetimo turto hipotekos atveju, kitam asmeniui, kuris įkeitė savo turtą pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimui. Hipotekos teisėjos nutartyje cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutarties c.b. Nr. 3K-3- 241/2009 teismo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (ratio decidendi) iš dalies skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisės klausimas, ar nukentėjusi šalis privalo CK 6.218 str. tvarka iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą asmeniui, kuris svetimo turto hipoteka įkeitė savo daiktą. 2009-06-18 nutarties c.b. Nr. 3K-3- 241/2009 nutartyje nagrinėta situacija, kai skolininkas ir įkeisto turto savininkas yra tas pats asmuo. CK 6.218 str. nustatytos išankstinio pranešimo apie būsimą sutarties nutraukimą pranešimo tikslas, suteikti sutartį pažeidusiai šaliai galimybę ištaisyti pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje kredito sutarties sąlygas iš esmės pažeidė kredito gavėja A. K.. Nagrinėjamoje situacijoje pagrindinės (kredito sutarties) šalys yra suinteresuotas asmuo „Swedbank“AB ir kredito gavėja A. K., todėl dėl pažeidimo nukentėjusi šalis pranešimą dėl kredito sutarties nutraukimo privalėjo iš anksto siųsti kredito gavėjai A. K., kuri savo elgesiu iš esmės pažeidė kredito sutartį ir nuo kurios tolimesni veiksmai lėmė, ar bus pašalinti kredito sutarties pažeidimai. UAB „Neries verslas“ dalį įkeisto turto įgijo turto perleidimo sutarties pagrindu ir tapo asmeniu, svetimo daikto hipoteka įkeitusiu savo turtą, pagrindinės kredito sutarties užtikrinimui. UAB „Neries verslas“ ir kreditorių „Swedbank“AB sieja aksesorinės (papildomos) prievolės santykiai, nes nustojus galioti pagrindinei prievolei, atsiradusiai kredito sutarties pagrindu, netenka galios ir svetimo turto įkeitimo santykių pagrindu atsiradusi papildoma prievolė. Pagal hipotekos lakšto nuostatas (hipotekos lakšto 8 skyrius) įkeisto turto savininkai A. K. ir S. K. neturėjo teisės perleisti įkeistą turtą be raštiško kreditoriaus sutikimo. Tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad dalis įkeisto turto perleista be kreditoriaus raštiško sutikimo ir nepaneigta, kad apie turto perleidimą kreditorius „Swedbank“AB sužinojo tik gavus hipotekos teisėjo 2011-09-28 nutartį. Nors „Swedbank“ AB yra itin kvalifikuotas civilinių santykių dalyvis ir Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, tačiau nėra pagrindo teigti, kad hipotekos kreditorius turi pastoviai tikrinti viešajame registre informacija, ar nesąžiningi įkeisto turto savininkai neperleido įkeisto turto. Kreditorius 2012-02-21 Hipotekos registre įregistravo hipotekos lakšto pakeitimus. Skundžiamos teismo nutarties išvada, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą įkeisto daikto bendrasavininkiui UAB „Neries verslas" buvo išsiųstas tik 2012-03-12 ir tokiu būdu įkeisto daikto bendrasavininkis kredito sutartyje nustatyta tvarka nebuvo tinkamai (iš anksto) informuotas apie kredito sutarties nutraukimą, yra pernelyg formali. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.), todėl kreditorius dėl kredito gavėjo ir įkeistų daiktų savininkų nesąžiningumo negali prarasti jam įstatymu suteiktų operatyvaus išieškojimo ne ginčo tvarka garantijų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartį Nr.5220PN/2011 panaikinti ir perduoti suinteresuoto asmens „Swedbank“AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėti iš naujo.