Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3038-311/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-24
Bylos Nr.
1-3038-311/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-1-15571-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
Ž. Č.
Nukentėjusysis
M. G., V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3038-311/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-1-15571-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam Ž. Č.,nukentėjusiesiems M. G., V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Č. 2018-01-05 apie 13.55 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto reikalavimą, tuo, kad įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalojo automobilio „Audi A4“ vairuotoją M. G. ir keleivį V. D., kuriems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-01-05 apie 14 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi A6“ ir važiavo link Garliavos. Privažiavęs sankryžą su (duomenys neskelbtini) pr., sustojo prie raudono šviesoforo signalo antroje eismo juostoje. Šalia jo automobilio, pirmoje eismo juostoje stovėjo autobusas. Kadangi autobusui buvo leidžiama sukti į dešinę, autubusas pradėjo važiuoti. Ž. Č., neatkreipęs dėmesio, kad jam dar dega raudonas šviesoforo signalas, pradėjo važiuoti per sankryžą. Įvažiavus į sankryžą paskutiniu momentu iš dešinės pamatė automobilį ir įvyko susidūrimas. Po susidūrimo Ž. Č. automobilis atsitrenkė į stulpą.

Kadangi kaltinamasis Ž. Č. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Nukentėjusysis M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-05 apie 13:50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo pačiam priklausantį automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo kryptimi nuo Mokesčių inspekcijos link stoties. Kartu automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės važiavo draugas V. D.. Abu segėjo saugos diržus. Tuo metu buvo šlapia kelio danga, ar tuo metu buvo kritulių, neprisimena. Apie 60 km/val greičiu, antra eismo juosta artėjant prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve M. G. degė žalias šviesoforo signalas. Dar būnant prie sankryžos specialiai greičio nedidino, kad spėtų pravažiuoti sankryžą, nes buvo apskaičiavęs, kad spėsi į sankryžą įvažiuoti degant žaliam šviesoforo signalui. Prieš įvažiuojant į sankryžą nematė sankryžos pusės iš kairės dėl iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini), į dešinę pusę sukusio autobuso. Jau būnant sankryžoje staiga pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį. Vos tik pamatęs automobilį iš karto stabdė vairuojamą automobilį, tačiau jį pamatė paskutiniu momentu, todėl nebuvo galimybės išvengti eismo įvykio ir M. G. automobilis priekine dalimi atsitrenkė į kito automobilio dešinės pusės priekinį ratą. Nuo smūgio M. G. automobilio kairės pusės šonas atsitrenkė į kito automobilio dešinės pusės šoną. Po susidūrimo M. G. automobilis liko stovėto sankryžoje, kitas automobilis atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Po eismo įvykio dar įvykio vietoje bendravo su kito automobilio vairuotoju, jis sakė, kad važiavo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, sakė M. G., kad jis važiavo per raudoną. Daugiau po to karto su kito automobilio vairuotoju nebendravo. Po eismo įvykio M. G. ir V. D. greitosios med. pagalbos automobiliu buvo pristatyti į LSMUL Kauno klinikas. Toliau tęsė gydymą pas šeimos gydytoją, su siuntimais kreipėsi pas specialistus. Po kreipimosi pas šeimos gydytoją M. G. buvo nustatyti papildomi sužalojimai, kurie nebuvo nustatyti Kauno klinikose. Po įvykio buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur gavo telefonu filmuotą kompiuterio ekrane rodomą vaizdo medžiagą, kurioje matoma kaip automobilis "Audi", kuris sukėlė eismo įvykį, įvažiuoja į sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui. Vaizdo medžiagą skaitmeninėje laikmenoje prideda prie bylos (b. l. 62 - 63).

Nukentėjusysis V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-05 apie 14 val. (duomenys neskelbtini) važiavo darbo kolegos M. G. vairuojamame automobilyje "Audi A4", iš darbo namo link Kauno miesto centro pusės. M. prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve artėjo važiuodamas antra arba trečia eismo juosta. Kokiu greičiu važiavo M., nežino, tačiau vizualiai greičio neviršijo. Artėjant prie sankryžos, priešais nebuvo važiuojančių automobilių, į sankryžą M. įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Jau būnant sankryžoje, staiga priešais automobilį pamatė kitą automobilį ir įvyko susidūrimas. M. automobilis atsitrenkė į priešais atvažiavusį kitą automobilį. Po eismo įvykio iš karto jautė skausmą, buvo šoke. Kito automobilio, su kuriuo įvyko susidūrimas, vairuotojas, buvo priėjęs, pradėjo šaukti, kad važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. V. D. nurodo, kad daugiau su vairuotoju nebendravo, jis su juo nebuvo susisiekęs. Po įvykio greitosios med. pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Kauno klinikas. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į eismo įvykį sukėlusio automobilio draudimą (b. l. 58).

Iš 2018-03-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G837/2018(02) matyti, kad M. G. konstatuota dešinės plaštakos nykščio sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva; krūtinės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti autoįvykio metu. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos nykščio sumušimo, M. G. sveikata buvo sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiui (b. l. 52).

Iš 2018-05-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G838/2018(02) matyti, kad V. D. konstatuota krūtinės ląstos sumušimas, kairės plaštakos 1-o piršto sumušimas su muštine žaizda, dešinio kelio sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti autoįvykio metu. Kairės plaštakos I-o piršto sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 54).

Iš 2018-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto, 2018-04-04 objektų apžiūros protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė CD diską su vaizdo įrašu; peržiūrėjus vaido įrašą, jame fiksuota, jog juodos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) į sankryžą įvažiuoja degant žaliam šviesoforo signalui ir sankryžoje susiduria su iš kairės pusės Veiverių g. važiavusiu juodos spalvos automobiliu (b.l. 23,24, 93).

Iš 2018-04-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 2014-04-05 objektų apžiūros protokolo matyti, kad M. G.pateikė CD diską su vaizdo įrašu; peržiūrėjus vaizdo įrašą, jame fiksuota, jog automobilis, kuris sustojęs (duomenys neskelbtini) g. į sankryžą įvažiuoja degant raudonam šviesoforo signalui (b.l. 25, 26, 93).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. Č., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį-automobilį ir sustojęs (duomenys neskelbtini) g. Prie sankryžos, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas, draudžiantis važiuoti, neįsitikino, kad jam važiuoti negalima, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su kitu automobiliu, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti kitu automobiliu važiavę M. G. ir V. D..

Specialisto išvadomis nustatyta, kad nukentėjusiesiems M. G. ir V. D. įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas konstatuoja, kad priežastis, sukėlusi jų sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo Ž. Č. padarytas Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto pažeidimas.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog Ž. Č. veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis Ž. Č. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo Ž. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam Ž. Č. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką (BK 281 straipsnio 1 dalis), kaltu visiškai prisipažino, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka , nuobaudos galiojančios (b. l. 69-72), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2016-05-27 - 2016-06-02 (b.l. 73), tačiau 2018-06-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 duomenimis, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 77), Kauno Priklausomybės ligų centre nesilankė ir nesigydė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau Ž. Č. buvo baustas administracine tvarka 5 kartus, iš jų-tris kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), kaltinamajam Ž. Č. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam Ž. Č. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Č. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

31BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

32 Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. Ž. Č. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles –Kelių eismo taisyklių 73.11 punkto reikalavimus, numatančius, kad „raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui“, t.y. įvažiavęs į sankryžą nedavė kelio kitam automobiliui, dėl to su juo susidūrė. Dėl tokių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Taigi Ž. Č. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra pavojinga.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamasis iki įvykio buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau po įvykio jis nepadarė jokių administracinių pažeidimų, anksčiau nėra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas blaivus, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo nuomone, šis įvykis yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ž. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t.y. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų bauda.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-20 (dvidešimties) MGL, t.y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Č. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam Ž. Č., jog baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjęs baudą asmuo privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas