- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- ATP-563-582/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00053-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarties D. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės M. J. 2012 m. sausio 30 d. nutarimu D. N. paskirta administracinė nuobauda – 1250 Lt bauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 str., tai yra už tai, kad jis 2012 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje metalo ieškikliu ieškojo kultūros objektų, atitinkančių Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 3 str. išvardintuosius, neturėdamas nustatyto leidimo ir tuo pažeidė Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi D. N. skundas dėl nuobaudos paskyrimo tenkintas iš dalies, ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio vyriausiosios valstybinės inspektorės M. J. 2012 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 01, kuriuo D. N. pagal ATPK 91 str. paskirta administracinė nuobauda – 1250 Lt bauda, pakeistas, paskiriant D. N. įspėjimą.
D. N. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, ji priimta nepilnai išnagrinėjus bylos aplinkybes, kadangi jo kaltė dėl inkriminuojamo pažeidimo padarymo grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais. Pareiškėjui nesuprantama, kokiais įrodymais grindžiama skundžiama nutartis, kadangi visi faktai ir įrodymai nutartyje yra traktuojami kitaip, nei nustatytos faktinės aplinkybės. D. N. neieškojo kultūros objektų, nes nevaikščiojo daugiau kaip 400 metrų atstumu nuo senkapių laukais, kurie nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, ir kurie yra dirbami ir suarti. Todėl toje vietoje jokių kultūros vertybių, nurodytų LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nebuvo ir negalėjo būti. Tai patvirtina liudytojos O. D. L. parodymai bei policijos pareigūnų veiksmai, kad jokių vertybių rasta nebuvo. Jis specialiai neieškojo kultūros vertybių, tuo tarpu paminėtas įstatymas draudžia tyčinę veiką. Paieška su metalų ieškikliais yra jo pramoga, ir ji nėra nukreipta į saugomų kultūros vertybių paiešką. Todėl jam neaišku, kokius įrodymus vertindamas teismas padarė išvadą, kad jis turėjo tikslą surasti kultūros vertybių eiliniuose dirbamuose laukuose, gal dėl to, kad parodė O. D. L. paprasto šaukštelio galą ar paprastos vatos ritinėlį, kurias vėliau atvykę pareigūnai net nesusidomėjo, nes jiems buvo akivaizdu, kad tai tik paprastos šiukšlės. Įstatymai nedraudžia naudoti metalo ieškiklius kitais tikslais ir nereikalauja leidimo. Taip pat apylinkės teismas rėmėsi įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., tačiau to paties įstatymo 17 str. yra nustatyta Kultūros objektų grąžinimas kitoms užsienio valstybėms. Šiuo atveju tai yra akivaizdus pažeidimas taikant paminėtą įstatymą, kadangi jo veiksmuose nėra Įstatymo 17 straipsnio pažeidimo sudėties. Teismas klaidingai vertino liudytojos O. D. L. parodymus, nepagrįstai rėmėsi kaip įrodymu respublikinės reikšmės paminklų sąrašu. Taip pat negrįstai teismas nurodė, kad jis turėjo vietovės žemėlapius, kuriuose pažymėti Perlojos, Merkinės, Marcinkonių istorinių vietovių objektai, kadangi jis žemėlapių neturėjo, ir tą aplinkybę vertino kaip įrodymą, kad jo turėtuose žemėlapiuose pavaizduotos teritorijos esančios 50 km atstumu nuo jo namų. Nutarties teiginys, kad jis savo tyrinėjimus atliko visiškai arti saugomų objektų, nors nėra nustatyta, kad su metalo ieškikliu būtų ieškojęs kultūros vertybių ir kasinėjęs saugomų teritorijų ribose, nepagrindžia jo kaltės dėl inkriminuojamo teisės pažeidimo. Tokiu būdu apylinkės teismas padarė teisiškai klaidingą išvadą, kad D. N. pažeidė ATPK 91 str., ir nepagrįstai jį nubaudė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į D. N. skundą KPD Alytaus TP valstybinė inspektorė prašo atmesti D. N. skundą ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų duomenų. Paskutinio teismo posėdžio metu buvo išaiškinta, kad D. N. vaikščiojo su metalo ieškikliu 150-200 metrų atstumu nuo Laibagalių senkapio ribų. Pats gi jis aiškino, kad vaikščiojo 400 metrų atstumu nuo senkapio, tačiau jis nėra kompetentingas spręsti, kur ir kokio pobūdžio kultūrinis sluoksnis yra, kiek jis pažeistas, ir kiek jis yra saugotinas bei kokių radinių jame gali būti. Apylinkės teismo nutartyje nurodytas LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 17 straipsnis yra techninė klaida, turint omenyje Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnį (kuris taip pat nutartyje paminėtas ir buvo taikytas). Iš apeliacinio skundo aišku, kad D. N. nesuvokia, kurioje Laibagalių kaimo vietoje yra senkapis ir koks kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentų statusas. Naujai parengtame Laibagalių senkapio plane teritorija išliko ta pati, kaip ir 1972 m. plane, ir nuo tada Laibagalių senkapis įrašytas į Kultūros paminklų sąrašą kaip vietinės reikšmės archeologijos paminklas. Tokiu būdu surinktų įrodymų visumos ir liudytojos O. D. L. parodymų pakanka priimti objektyvų ir teisingą sprendimą byloje, kad D. N. veiksmai atitinka ATPK 91 str. sudėtį, kas ir buvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
D. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių faktines administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudarančias aplinkybes bei D. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumą – tai administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, tarnybinis pranešimas, rašytinė ir vaizdinė bylos medžiaga. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 6-8), tiek ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio 2012 m. sausio 30 d. nutarime (b. l. 10-12) nurodyta, jog 2012 m. sausio 5 d. pagal O. D. L. telefoninį pranešimą (duomenys neskelbtini) sulaikytas D. N., kuris neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo naudojosi metalo ieškikliu. Nustatyta, jog D. N. naudojosi metalo ieškikliu, kam galiojančiais teisės aktais numatyta, jog yra reikalingas leidimas. Naudojimasis metalo ieškikliu neturint tam leidimo pažeidžia LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 str. 4 d., kur pasakyta, kad visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas arba valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekęs teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga galima tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą. Asmenys, atsitiktinai radę šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išmokamas atlyginimas.
Kokiu atstumu vaikščiojo D. N. su metalo ieškikliu, šiuo atveju įtakos jo pažeidimo kvalifikacijai neturi. Laibagalių senosios kapinės įrašytos į Lietuvos Respublikos Kultūros paminklų sąrašą (įrašo Nr. AV630 6353) kaip vietinės reikšmės archeologijos paminklas. Vadinasi, visi rasti šioje teritorijoje daiktai turi kultūrinę vertę. Ta aplinkybė, kad jis, turėdamas teritorijos žemėlapius, kuriuose pažymėti Perlojos, Merkinės, Marcinkonių istorinių vietovių objektai, taip pat ir Laibagalių vietovės žemėlapį (skaitmeninė fotonuotrauka SNB12534), kuriose pažymėti įvairūs objektai, vaikščiojo su metalo ieškikliu saugomoje teritorijoje, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad buvo ieškoma archeologinių vertybių. Be to, vadovaujantis aukščiau paminėto LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 str. 4 d., ieškoti kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, naudojantis metalo ieškikliais, neturint tam specialiai išduito leidimo, yra draudžiama, tokiu būdu D. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus pagal ATPK 91 str. ir jam skundžiama nutartimi pagrįstai paskirta administracinė nuobauda įspėjimas.
Daroma išvada, kad tenkinti D. N. apeliacinio skundo pagal jo nurodytus argumentus įstatyminio pagrindo nėra, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
D. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartį D. N. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti galioti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.