Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo kurioje,

I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamoji vieta nedeklaruota, administracine tvarka bausta 14 kartų, neteista,

kaltinama įvykdžiusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą LR BK 310 dstr. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. žiauriai elgėsi su gyvūnais, o būtent: ji nuo 2010-09-09 A. R. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Aukštadvario sen., Trakų r., pavojingomis gyvybei sąlygomis - pakankamai nemaitindama ir negirdydama, dėl to marindama badu, laikė jai priklausančius 10 šunų, kuriuos po 2010-10-08 Trakų r. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų atlikto gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų patikrinimo ir pažeidimų nustatymo, siekdama išvengti pakartotinių patikrinimų, perkėlė į miško laukyme, esančią (duomenys neskelbtini), Aukštadvario sen., Trakų raj. sav., kur, tęsdama savo nusikalstamą veiką, laikė šunis be priežiūros, pririštus grandinėmis po atviru dangumi, be maisto ir vandens, sergančius, dėl to 2010-10-12 šunys vietinių gyventojų buvo rasti išliesėję, žaizdoti, dehidratavę, t. y. kankino jai priklausančius 10 šunų, tuo sukeldama jiems dideles fizines kančias. Tokiais veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką,numatytą LR BK 310 str. 1 d.

Kaltinamoji I. P. kalta neprisipažino ir parodė, jog 1990 metais baigė kinologijos kursus ir nuo to laiko ji ėmė veisti šunis. Nuo 2006 metų ji išsinuomojo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų r. ir įsikėlė su savo 20 šunų. Nuo 2009 metų pabaigos kilo nesutarimai su sodybos šeimininku A. R.. 2010m. Trakų raj. apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas jai iš I. R. sodybos išsikelti iki 2010 m. spalio 13 d. Neradus kur apsigyventi, ji laikinai dalį šunų pririšo (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje, t.y. 1,5 km atstumu nuo vietos kur buvo apsistojusi - (duomenys neskelbtini), Onuškio sen, Trakų raj. sav. Kas dieną juos maitino duona bei sausu pašaru. Jos šunys buvo pririšti grandinėmis, buvo pastatyta 1 būda, o kitus - likusius A. R. sodyboje, paims kai susiras transportą, kad parvežtų tokį didelį kiekį šunų būdų. 2010-10-12 jai paskambino Aukštadvario seniūnė J. D., kuri pranešė, kad 10 jos šunų buvo paimti UAB ,,Pifas“ darbuotojų. Tada ji nedelsdama, kitą dieną parašė pareiškimą Trakų rajono policijai ir nuo to laiko tarp jos ir UAB ,,Pifas“ vyksta teisminiai procesai dėl jai priklausančių šunų neteisėto paėmimo. Jai buvo pasiūlytas pasirašyti susitarimas, kuriuo ji perduoda šunis UAB „Pifas“, tačiau ji atsisakė. Ji pažymėjo, jog gyvendama A. R. sodyboje rūpinosi savo šunimis, juos reguliariai maitino, tačiau kai sodyboje buvo atjungta elektra ji negalėjo laikyti mėsos šunims šerti, todėl šėrė duona, dėl ko šunys galėjo numesti svorio. Iki 2010 m. birželio mėn, kai buvo atjungta elektra A. R. sodyboje, ji savo šunims atveždavo mėsos atliekų iš skerdyklos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų raj. sav. Ji nurodo, jog jai priklausančių 10 šunų nekankino, nes juos labai myli, jais rūpinosi pagal išgales. Be to, tai buvo rudens laikas ir nemano, kad kas nors blogo būtų nutikę šunims, jei jie ir pabuvo keletą dienų lauke.

Liudytojas A. R. parodė, jog I. P. gyveno jam priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) km., Trakų raj. sav., kur augino šunis. Kai susirado vyrą, sodyboje lankėsi rečiau, o šunys likdavo nešerti ir neprižiūrėti, todėl jis, sutikęs I. P. pasakė jai išsikelti. 2010 vasarą teismo sprendimu I. P. buvo iškeldinta, o dalį šunų, kurių buvo 12-15, išvežė už 3 km nuo sodybos į mišką ir pririšo prie medžių. Kadangi jie atrodė blogai, darbuotojai iš UAB „Pifas“ šėrė juos. Kita dalis šunų likusi sodyboje buvo pririšti prie būdų bei tvarte, kuriame nebuvo šviesos. Nurodė, jog I. P. pas šunis atvažiuodavo karta per dvi savaites. Kiek jam teko matyti, šunys būdavo pastoviai alkani, neturėdavo vandens. Šalia gyvenęs kaimynas (duomenys neskelbtini) rašydavo skundus dėl kankinamų šunų. Kadangi šunys buvo jo sodyboje,ji staip pat liepdavo I. P. prižiūrėti šunis, tačiau ji į pastabas dėl šunų priežiūros nereaguodavo,sakydavo, kad ji šunis prižiūri, su ja būdavo neįmanoma susikalbėti.

Liudytojas Z. B. parodė, jog dirba Vilniaus RAAD Trakų skyriaus vedėju. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad pagal gautus skundus dėl netinkamo šunų laikymo 2010 gegužės mėnesį kartu su veterinarijos gydytoju K. M. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) km., Trakų raj. sav., kur pamatė netvarkingą sodybos aplinką, t.y. jos teritorijoje mėtėsi įvairios gyvulinės kilmės atliekos, kaulai. Sodyboje buvo apie 15 šunų, kurių dalis buvo palaidi, o kita dalis pririšti. Pažymi, jog 2010 gegužės mėn. šunys dar nebuvo perkarę ar išbadėję.

Liudytojas D. F. parodė, kad dirba Trakų rajono PK Aukštadvario nuovados inspektoriumi. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2010 ne kartą buvo gauti skundai dėl I. P. neprižiūrimų šunų. Kartą su Aukštadvario seniūne J. D. buvo nuvykęs į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Atvykus į sodybą, joje buvo labai netvarkinga, visur mėtėsi gyvylinės kilmės atliekos, nuo jų sklido nemalonus kvapas. Tuo metu iš pažiūros šunys dar nebuvo išsekę.

Liudytojas A. Č. paaiškino, jog jis, kaip Trakų rajono savivaldybės sudarytos komisijos gyvūnų laikymo taisyklėms įgyvendinti, narys, tikrino faktus pagal pranešimus dėl I. P. laikomų šunų. 2010-10-08 nuvykus į mišką netoli Drabužninkų kaimo, rado 10 šunų, kurie buvo labai išbadėję, sulysę, nuplikę bei utėlėti. Jie buvo pririšti grandinėmis, miško laukymėje, o maisto ar vandens nebuvo. Vėliau bendraujant su I. P., jį įrodinėjo, jog šunimis rūpinasi, juos veisia ir pardavinėja, bei teisinosi jog nieko baisaus su jais neatsitiko.

Liudytojas K. M., parodė, kad dalyvavo Trakų rajono savivaldybės sudarytoje komisijoje kaip veterinarijos gydytojas ir kelis kartus nuo 2010 m. pavasario buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą pagal pranešimus dėl I. P. šunų būklės. Nuvykus pavasarį, sodyboje buvo apie 15 šunų . matėsi, kad jie neprižiūrimi, maisto beveik nėra, vidury kiemo išpilta kažkokių maisto atliekų. Vėliau situacija negerėjo. Šunys atrodė nesveikai, t.y. jie buvo liesi, jų kailiai buvo išplikę. Galiausiai 2010 metų rudenį 13 šunų rado pririštus miške prie medžių be maisto ir be vandens. Jis patvirtino, jog dėl nepriežiūros šunys kankinosi, patyrė kančias.

Liudytojas A. B., policijos pareigūnas, parodė, kad 2010 m. rusėjo mėnesį, kartu su veterinarijos gydytoju ir Aukštadvario seniųne vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, tiriant skundus dėl I. P. neprižiūrimų šunų. Nuvykus į sodybą buvo didelė netvartka, šunys buvo pririšti grandinėmis, sulysę, neprižiūrėti. Kaip veterinarijos gydytojas jai reiškė piekaištus, kad ji neprižiūri šunų, I. P. ginčijosi, jog šunis maitina ir prižiūri.

Liudytojas S. B. parodė, jog I. P. kartą jo paparašė atvežti šunims mėsos satliekų . prikrovė beveik pilną autoniusiuką, o atvežus į (duomenys neskelbtini) kaimą, šias atliekas sukrovė laike prie namo, nors buvo karštas vasaros metas. Kieme matė duonos, bet ir to sduonos šunims nepaduodavo, o jei nugaišta šuo, jį numeta už tvoros ir neužkasa. Vėliau, 2010 rudenį, I. P. prašymu jis išvežė 12 šunų iš (duomenys neskelbtini) sodybos,kuriuos I. P. ir paliko laukymėje pririštus prie kelmų, medžių bei kuolų. Ten nebuvo jokio stogo nei maisto, nei vandens.

Liudytojas V. P., (duomenys neskelbtini) brolis, paaiškino, jog I. P. nuo jaunų dienų veisė ir pardavinėjo šunis, tačiau paskutiniu metu jai pašlijo sveikata, ji tapo netvarkinga. Nuo 2008 metų ji pradėjo kalbėti, jog ją ir jos šunis nori nunuodyti, ją persekioja. Nuo 2009 m.preadėjo pastebėti, kad jos nervai pakriko, tačiau gydymo ji atsisakė, savo ligos nepripažįsta, vaistų nevartoja. Jos su šunimis nenorėjo niekas priimti. Tada ji išvažaivo į užsienį, - buvo Vokietijoje, Prancūzijoje, o tuo tarpu šunis prižiūrėjo jos sūnus Tomas. Į (duomenys neskelbtini) sodybą, adresu (duomenys neskelbtini) km., Trakų raj. sav., V. P. užsukdavo dažnai ir pastebėjo, jog šunų, kurių buvo 13, būklė suprastėjo kai I. P. sūnus išėjo iš sodybos. Šunys atrodė blogai, buvo ligoti, nors ji pati aiškino, kad juos prižiūri, pati yra sveika ir pilnai atsako už savo veiksmus.

Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010-10-06 akte Nr. 16, nurodyta, jog savininkė I. P. laiko 9 šunis sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini)., Aukštadvario sen., Trakų raj., o pati joje negyvena. Gyvūnai išliesėję, žaizdoti, nuplikę, neturi geriamo vandens, maisto pririšti, 2 uždaryti tvarte, o 2010-10-08 akte Nr. 16 nurodyta, kad 2 labiausiai išsekusius gyvūnus savininkė I. P. 2010-10-08 atidavė gyvūnų globos tarnybai UAB „Pifas“ ir 2010-10-12 akte Nr. 18 trečiame pranešime nurodyta, kad miške, šalia Drabužninkų k., Trakų raj., šunys buvo pririšti už nupjautų medžių kelmų miško laukymėje. Šunys neturi maisto ir vandens. Pastatyta būda tik vienam šuniui; 1 šuo palaidas, 9 šunys pririšti, laikomi po atviru dangum. Gyvūnai išliesėję, utėlėti, nuplikę, neturi kur pasislėpti nuo lietaus. Pastatyti indai maistui, bet jie tušti (1 t., b.l. 77-86, 87-88, 105-108).

2010-10-12 Gyvūnų (šunų) paėmimo akte nurodyta, jog miške, šalia Drabužninkų kaimo, Aukštadvario sen., Trakų raj., rastus be jokios priežiūros gyvus, išliesėjusius, utėlėtus, nuplikusius 9 šunis ir vieną palaidą, viso 10 gyvūnų, paėmė konfliktų dėl gyvūnų priežiūros ir laikymo nagrinėjimo komisijos nariai (I t., b.l. 76).

Karoliniškių Zoo Veterinarijos Centro „ToTo“ 7-iuose išrašuose nurodyta, jog 4 Čiau Čiau veislės šunys, kurie skirtingai turėjo šiurkštų kailį, neelastingą odą, ausyse tamsiai rudų išskyrų – uždegimo, ausys apkandžiotos, praplikę, akių vokai įvirtę, susivėlę, suplikusiais šonais. Auksaspalvis retriveris buvo sulysęs, su odos parazitais. Labradoro retriveris su matiniu kailiu, neelasingos odos, įkritusiu pilvu, sulysęs. Vokiečių aviganis dehidratavęs, labia išliesėjęs, kailyje prilipusių žolių, kailis nušiuręs, uodega kreiva, karšta, žaizdota, nervinės kilmės uodegos graužimo požymiai (I t., b.l. 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad I. P., neprižiūrėdama šunų, nesirūpindama jų maitinimu,palikdama ilgam laikui be maisto ir vandens, nesirųpindama gydymu, elgėsi su jai sžiaurioai sukeldamas gyvūnams kančias ir tokiais veiksmais padarė baudžiamojo įstatymi uždraustą veiką numatytą LR BK 310 str. 1 d.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės aktas Nr. 75U-II-14/2015, nurodo, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (nuo 2010-10-10 iki 2010-10-22) I. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų ir rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (III t., b.l. 29-32).

Ekspertė Jolanta Didžiokienė patvirtino savo duotą išvadą, jog I. P. nusikaltimo padarymo metu ir dabar serga lėtine psichine liga ir jai reikalingas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis. Kadangi kaltinamoji ligos nepripažįsta, skirti ambolatorinį gydymą netikslinga.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką I. P., padarė būdama nepakaltinama, todėl jos atžvilgiu turi būti taikomos priverstinės medicinos priemonės (LR BK 17 str.) - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (LR BK 98 str. 3 d.).

Į teismo posėdį netavykus civilinio ieškovo atstovui ir neprašant civilinio ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant, UAB „Pifas“ civilinį ieškinį dėl 412,42 EUR (1424 LT) turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą (CPK 252 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti, kad I. P., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 310 str. 1 d. ir taikyti I. P. priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Priverčiamąsias medicinos priemones I. P. taikyti iki ji pasveiks arba pagerės jos psichikos būklė bei išnyks jos pavojingumas.

Procesinę prievartos priemonę I. P. - buvimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – palikti iki nutarties įsiteisėjimo.

UAB „Pifas“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.