Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedlina“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad atsakovė, vykdydama darbus objekte, neišsaugojo kitų subrangovų darbų rezultatų, subraižė langų, durų rėmus, stiklo paketus ir kt. Būtent atsakovė rengė ir derino su ieškove sutarties sąlygas, ieškovė, atlikusi sutarties korekcijas, persiuntė sutarties projektą atsakovei bei perdavė objekte, tačiau atsakovė pasirašyto dokumento negrąžino. Atsakovė darbus baigė 2017 m. liepos mėn. Galutinis darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, ieškovė su atsakove yra pilnai atsiskaičiusi. Rangovui įstatymo pagrindu kyla pareiga išsaugoti užsakovo jam patikėtą turtą. Tiesioginis užsakovas „Inreal“ užfiksavo subraižymus, su pretenzija kreipėsi į ieškovę, todėl ieškovė samdė UAB „Rūdupis“ ir G. J. sugadinimams pašalinti. Kai atsakovė atliko betonavimo ir tinkavimo darbus objekte, daugiau jokie kiti darbai nebuvo atliekami, nes tai neįmanoma technologiškai, jokie kiti rangovai objekte nedirbo. 2018 m. kovo mėn. pradžioje buvo atlikti postatybiniai valymo darbai tada ir buvo pastebėti defektai. Atliekant tinkavimo ir betonavimo darbus objekte, jau buvo įstatytos lauko durys, langai. Pretenzija raštu surašyta tik 2018 m. kovo mėn., nes iki tol su atsakove bendravo žodžiu, telefonu, kadangi atsakovė nereagavo ir ignoravo ieškovę, buvo jai išsiųsta pretenzija raštu. Langai buvo šlifuojami ir pakeisti po defektinio akto Nr. 142 (ieškinio priedai) surašymo, 2017 m. lapkričio mėn. buvo keičiamos rankenos. Jei nebūtų sutarties, tai atsakovė nebūtų žinojusi, kur atlikti darbus. Dėl baudos numatyta sutarties 4.3 punkte. Bauda paskaičiuota nuo 2018-03-30 iki 2018-06-22, kai buvo pašalinti defektai. Esminės rangos sutarties sąlygos yra terminas ir užduotis. Terminas nurodomas techniniame projekte. Jei atsakovė teigia, kad darbus atliko tinkamai, tai reiškia ir projektą turėjo, žinojo, iki kada darbus atlikti. Reikia remtis tuo, kas labiau tikėtina.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tenkinus prašymą, byla nagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių 2016-12-28 ir 2017-01-02 vyko susirašinėjimas ir apsikeitimas dokumentais dėl 2017-01-02 statybos rangos sutarties Nr. 17/01-02 sąlygų derinimo ir jos sudarymo. Nurodytoje sutartyje yra tik ieškovės atstovo parašas. Darbus atsakovė perdavė tarpiniais aktais, pateiktos 2017 m. vasario mėn. sąskaita-faktūra GD Nr.146, 2017 m. kovo mėn. sąskaita-faktūra GD Nr.152, 2017 m. gegužės mėn. sąskaita-faktūra GD Nr.173, 2017 m. birželio mėn. sąskaita-faktūra GD Nr.184, 2017 m. liepos mėn. sąskaita-faktūra GD Nr.193, kurias ieškovė apmokėjo. 2018-03-15 pretenzija atsakovė informuota dėl netinkamai atliktų darbų bei nuostolių atlyginimo, atsakovė buvo kviečiama atvykti į susitikimą su ieškove taikiam ginčo sureguliavimui. Ieškovė pakartotinai 2018-03-21 raštu kreipėsi į atsakovę, kviesdama sutartu laiku atvykti į objektą adresu (duomenys neskelbtini) dėl žalos dydžio fiksavimo ir padarytų apgadinimų pašalinimo. Ieškovė kreipėsi į UAB „Rūdupis“, kuri jai pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. RUD 80009802 1870,44 Eur sumai ir atliktų darbų aktą Nr. 127 už stiklo paketų keitimą, PVM sąskaitą - faktūrą Nr. RUD 80009801 169,96 Eur sumai ir atliktų darbų aktą Nr. 126 už Lauko durų rankenos keitimą ir už rankenų keitimą, PVM sąskaitą - faktūrą Nr. RUD 80010211 16076,70 Eur sumai ir atliktų darbų aktą Nr.142 už lango remontą, stiklo paketų, profilių keitimą, iš viso atlikta darbų už 18117,10 Eur sumą. Ieškovė taip pat kreipėsi į G. J., dirbantį pagal individualios veiklos pažymėjimą, kuris pateikė ieškovei PVM sąskaitą - faktūrą AB Nr.00144 1975 Eur sumai. Ieškovė su UAB „Rūdupis“ ir G. J. atsiskaitė visiškai.

Dėl sutarties galiojimo

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsnis), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Sandoris gali būti sudaromas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius (CK 1.76 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

Abi šalys patvirtino, kad pradžioje dėl sienų tinkavimo ir grindų betonavimo darbų nurodytame objekte tarėsi žodžiu, ieškovė pateikė neginčijamus įrodymus, t. y. elektroninį susirašinėjimą. Iš ieškovo pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, kad būtent atsakovė 2016-12-28 iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsiuntė savo paruoštą 2017-01-02 sutarties projektą dėl betonavimo ir tinkavimo darbų. Ieškovė paaiškino, kad telefonu aptarė su atsakove sąlygų pakeitimus ir 2016-12-29 atsakovė atsiuntė tos pačios sutarties projekto nepilnai pataisytą variantą. Ieškovė pakoregavo sutartį galutinėmis sąlygomis ir suteikė jai numerį bei persiuntė ją savo darbų vadovui A. N., kuris 2017-01-02 rangos sutartį Nr. 17/01-02 perdavė atsakovei. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šalys vykdė bendradarbiavimą dėl sutarties sudarymo elektorinių ryšių priemonėmis, laiškai buvo siunčiami tais pačiais elektoriniais šalių adresais, abiem šalims toks bendravimo būdas tiko. Taip pat akcentuotina ir tai, jog nors atsakovė triplike nurodė, jog elektroniniai laiškai nepatvirtina, kad buvo sudaryta rašytinė ieškovės teikiama rangos sutartis, jokia atsakovės paruošta sutartis atsakovei nei 2018-06-28 dieną, nei jokią kitą dieną nebuvo siųsta, tačiau būtent pati atsakovė į ieškovę 2016-12-29 kreipėsi elektroniniu paštu ir pati pasirinko tokį bendravimo bei sutarties sąlygų derinimo būdą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pusės pasirašyta 2017-01-02 rangos sutartis Nr. 17/01-02 prieš darbų atlikimą buvo perduota atsakovei, kuri turėjo grąžinti pasirašytą egzempliorių ir nors jo negrąžino, tačiau pradėjo vykdyti sutartyje numatytus darbus, iš atsakovės jokių pastabų dėl sutarties nebuvo gauta. Vien tai, kad atsakovė pasirašytos rangos sutarties ieškovei negrąžino, nepaneigia sandorio sudarymo fakto, nes atsakovė pagal šią sutartį pradėjo ir vykdė darbus, gavo apmokėjimą, be to, atsakovė betonavo ir tinkavo ten, kur numatyta projekte. Tokie atsakovės atlikti veiksmai leidžia konstatuoti, jog ji patvirtino, jog sutarties sąlygos, taip pat ir kaina jai tinkama, nuo sutarties gavimo dienos iki pradedamų darbų, atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog derėjosi dėl kitokių sutarties sąlygų, teismui nepateikė. Rašytiniai atsakovės teiginiai procesiniuose dokumentuose, esant priešingiems rašytiniams įrodymams, nepaneigia 2017-01-02 rangos sutarties Nr. 17/01-02 su joje numatytomis sąlygomis sudarymo fakto.

Tokiu būdu konstatuotina, kad 2017-01-02 šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 17/01-02, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2017-03-01 atlikti vidaus patalpų sienų tinkavimo bei grindų betonavimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl darbų vykdymo vietos

Atsakovė į bylą teikia tik žodinius nesutikimus, tačiau jokių kitų, paneigiančių ieškinį, įrodymų nepateikė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Dėl nuostolių atlyginimo

CK 6.657 straipsnyje numatyta rangovo atsakomybė už užsakovo perduoto turto neišsaugojimą. Rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 straipsnis). Rangovas atsako už perduoto turto praradimą, esant bet kuriai jo kaltės formai – tyčiai ar neatsargumui. Rangovo kaltė yra preziumuojama, todėl, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, jam tenka pareiga įrodyti kaltės nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-515/2004).

Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtina kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovės darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovė (CPK 178straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė privalo įrodyti tris būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas.

Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės objekte atliko sienų tinkavimo bei grindų betonavimo darbus. Nors atsakovė teigia, jog jokia sutartis raštu tarp šalių nebuvo sudaryta, vis dėlto, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, atsakovė neneigia, kad darbus atliko. Todėl sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, bei atmetant atsakovės argumentus atsižvelgtina ir į rangos teisinių santykių specifiką. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atliko sutartus rangos darbus, todėl jos argumentai dėl to, kad nėra pagrindo spręsti dėl jos atsakomybės klausimo, nes sutarties nebuvo ar ji buvo netinkamai įforminta, atmestini.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė patyrė žalą, tačiau, atsakovės nuomone, ieškovei žala atsirado ne dėl atsakovės veiksmų. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog objekte esantys jau sumontuoti langai bei durys buvo apgadinti būtent atsakovės atliktų darbų metu, t. y. tinkuojant sienas bei betonuojant grindis. Į bylą pateikti užsakovo Inreal Group atstovo L. Š. laiškai patvirtina, jog objekte (duomenys neskelbtini), langai ir durys yra užteršti statybiniais skiediniais, užsakovas atkreipė dėmesį, jog darbai atliekami neapsaugant langų. Byloje nėra duomenų, kad be atsakovės kitas rangovas ginčo objekte atliko sienų tinkavimo ir betonavimo darbus, tokių duomenų nenurodė ir atsakovė. Be to, nepateikė duomenų, kad atsakovei atliekant rangos darbus, objekte darbus atliko ir kiti rangovai. Iš paminėto susirašinėjimo bei defektinio akto matyti, kad langai buvo užteršti statybiniu skiediniu, būtent atsakovė darbus atliko su tinku ir betonu, nepateikė duomenų, kad ir kitiems darbams atlikti objekte būtų naudojamas tinkas ar betonas. 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėn. atliktų darbų aktai bei sąskaitos faktūros patvirtina, jog atsakovei atliekant darbus, langai bei lauko durys objekte (duomenys neskelbtini), jau buvo sumontuoti. Minėti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala.

CK 6.657 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Šios normos nuostata „imtis visų įmanomų priemonių“ reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą. Nagrinėjamu atveju atsakovės darbuotojai objekte (duomenys neskelbtini), atliko sienų tinkavimo ir grindų betonavimo darbus, todėl laikotarpyje nuo darbų pradžios iki pabaigos buvo už objektą bei kitų rangovų objekte atliktus darbus bei darbų rezultatus atsakingi.

Pažymėtina, jog atsakovė yra juridinis asmuo ir šioje srityje veiklą vykdantis verslo subjektas, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, todėl ji privalėjo darbus atlikti tinkamai bei kokybiškai, pasirinkdama tokius darbų atlikimo būdus, kurie padėtų išsaugoti kitų rangovų objekte atliktų darbų rezultatus, o jei to negalima padaryti – iš karto apie tai informuoti užsakovą. Atsakovė darbus vykdė neapsaugant langų ir durų, naudojant slėgiminę įrangą, šio mechanizmo žarnos buvo tampomos per langus. Byloje nėra duomenų, jų atsakovė taip pat nepateikė, kad atliekant tinkavimo ir betonavimo darbus nebuvo galima apsaugoti langų bei durų nuo statybinio skiedinio. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovei priimant atskirus darbų rezultatus, atliktų darbų perdavimo priėmimo aktuose jokie darbų trūkumai nebuvo fiksuojami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant darbų rezultatą, akte turėtų būti fiksuojami atliktų rangovo darbų trūkumai ar brokas, bet ne kitų objektų sugadinimas bei išsaugojimas. Byloje pareikštas reikalavimas, kylantis deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Be kita ko, priimant darbus ir neišvalius objekto po statybų, per pirminę apžiūrą tokie sugadinimai galėjo būti nepastebėti.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovei tikėtinai nebūtų atsiradusi žala, jeigu atsakovės darbuotojai nebūtų pažeidę pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. jie turėjo numatyti, kad atliekant tinkavimo bei betonavimo darbus ir neapsaugant langų bei durų, ieškovei gali būti padaryta žala ir turėjo imtis veiksmų, užtikrinančių, kad atliekant darbus nebus padaryta pažeidimų kitiems objektams. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad langų bei durų pažeidimai buvo padaryti atsakovės atliekamų rangos darbų metu dėl jos darbuotojų kaltės. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovės patirta žala atsirado dėl kitokių priežasčių. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovei padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovės darbuotojų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

Pažymėtina, kad, įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, daroma išvada, jog ji yra kalta dėl kilusios žalos. Kaltės žemiausia riba – minimalaus atsargumo nebuvimas ar nepakankamumas. Teismo nuomone, atsakovė nenuginčijo kaltės už rangos darbų metu padarytą žalą, todėl esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, atsakovei atsirado pareiga atlyginti žalą (CK 6.264 straipsnis).

Dėl žalos dydžio

Kaip minėta, byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovei dėl atsakovės veiksmų yra padaryta žala. Ieškovė pateikė įrodymus, jog turėjo realių atkūrimo išlaidų, ji pateikė sąskaitas faktūras, kurias apmokėjo UAB „Rūdupis“ ir G. J.. Tokie įrodymai yra laikytini tinkamais vertinant padarytos žalos dydį (CPK12, 178 straipsniai). Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 20092,10 Eur žalos dydis yra pagrįstas.

Dėl baudos

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8400 Eur baudą. Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 100 Eur baudą nuo defektinio akto surašymo dienos 2018-03-30 už kiekvieną dieną, iki kol defektai buvo pašalinti, t. y. iki 2018-06-22 (Rangos sutarties 4.3. p.).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246–6.249 straipsniai). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys, sudarydamos rangos darbų sutartį, susitarė ir dėl netesybų bei jų dydžio. Išaiškėjus darbų trūkumams ir/ar defektams, ar kitų rangovų atlikto darbų rezultato sugadinimui, rangovas įsipareigoja nedelsiant juos pašalinti savo sąskaita, o jų nepašalinus, mokėti 100 Eur baudą už kiekvieną dieną iki kol defektai bus pašalinti (Sutarties 4.3. p.). Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės objekte (duomenys neskelbtini), atlikdama sienų tinkavimo ir grindų betonavimo darbus, neapsaugojo ir sugadino ten sudėtus langus bei duris, pati atsakovė sugadinimų nepašalino. Sugadinimams pašalinti ieškovė pasitelkė kitus rangovus, kurie pašalino defektus ir ieškovė su jais atsiskaitė. Taigi atsakovė privalo atlyginti ieškovei už savo prievolės nevykdymą sulygtas netesybas – baudą, dėl kurios šalys susitarė.

Dėl palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovė UAB „Rekosta“ pateikė duomenis, kad sumokėjo 679 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1360 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, ieškovės turtėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). 2018 m. liepos 11 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovės pinigines lėšas bei turtines teises neviršijant 28492,10 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedlina“ 20092,10 Eur nuostolių, 8400 Eur baudos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28492,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2039 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ naudai.

2018 m. liepos 11 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.