Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1571-115/2010

2010 m. spalio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties kuria atsiakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-15674-790/2010 pagal ieškovo J. V. M. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos senatvės pensijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. V. M. ieškiniu atsakovams Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė priteisti be pagrindo sumažintas ir neišmokėtas pensijų sumas už visą sumažinimo laikotarpį, priteisti delspinigius už savalaikiai neišmokėtas pinigų sumas, priteisti iš atsakovo už kiekvieną kalendorinį pilną ar nepilną mėnesį pilnai ar nepilnai išmokėtos pensijos sumos moralinės žalos atlyginimą po 150,00 Lt už kiekvieną mėnesį ar jo dalį (b.l. 1).

Nurodė, kad yra Lietuvos advokatūros narys, turi teisę gauti pilną senatvės pensiją ir tremtinio priemoką. Tačiau nuo 2009 m. lapkričio mėn. pradėta mokėti tik dalis senatvės pensijos. VSDFV paaiškino, kad kadangi ieškovas yra advokatas, todėl jis laikomas dirbančiu ir gaunančiu pajamų ir dėl to mokama dalinė pensija. Teigia, kad pajamų neturi, gyvena vienas tik iš senatvės pensijos ir tremtinio pašalpos. Nors yra advokatų sąraše, tačiau jokio mokamo advokato darbo nedirba, tik be atlyginimo vadovauja advokato padėjėjos praktikai. VSDFV supainiojo sąvokas ir jų reikšmes, neištyrė skundo esmės.

Apelianto (ieškovo) J. V. M. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu.

Civilinių bylų priskirtinumas teismams – tai bylų visumos priskyrimas civilines bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. CPK įtvirtintas civilinių bylų priskirtinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų valstybės institucijų kompetencijos, tačiau skirtas atriboti ir teismų kompetenciją tarp atskirų teismų rūšių vieningoje teismų sistemoje bei tarp atskirų proceso formų bendrosios kompetencijos teisme. Taigi bylų priskirtinumo institutas atriboja bendrosios ir administracinių teismų kompetenciją.

Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.).

ABTĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Viešasis administravimas – įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Kilusio ginčo esmę sudaro tai, jog, apelianto (ieškovo) teigimu, atsakovas VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris yra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 4 d.), nepagrįstai neišmokėjo apeliantui (ieškovui) priklausančios valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies už tam tikrą laikotarpį (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30, 31 straipsniai ( 2010-06-10 redakcija)).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą nurodžiusi, kad tokio pobūdžio ginčai yra ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, yra teismingi administraciniams teismams (ABTĮ 2 str. 1, 16 dalys, 3 str. 1 d.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartys, priimtos bylose A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, B. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2004 m. vasario 13 d. nutartis, priimta byloje D. O. P. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, 2004 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta byloje J. K. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba; kt.; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis priimta byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. O. L.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir antrasis apelianto (ieškovo) reikalavimas priteisti moralinės žalos atlyginimą, t.y. atlyginti neturtinę žalą, yra teismingas administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju apelianto (ieškovo) keliamo ginčo esmė yra žalos, padarytos galimai neteisėtais valstybinio socialinio draudimo institucijų veiksmais, šioms institucijoms vykdant viešojo administravimo funkcijas valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo srityje, atlyginimas. Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) yra teismingi administraciniams teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta byloje L.Š.v. valstybė, atstovaujama VSDFV Kauno skyriaus Centrinio pensijų skyriaus). Taigi, apelianto (ieškovo) antrasis reikalavimas taip pat patenka į ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatytą ginčų kategoriją, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kaip tai pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina, jog CK 6.27 str., kuriuo atskirajame skunde vadovaujasi apeliantas, reglamentuoja vieną iš prievolių rūšių – alternatyviąsias prievoles. Tai yra materialinės teisės normos. Proceso teisės normas reglamentuoja LR civilinio proceso kodekso normos; nagrinėjamu atveju taikytinos CPK I dalies, IV skyriaus normos, reglamentuojančios teismingumą.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (ieškovo) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (ieškovo) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15674-790/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) J. V. M. valstybei 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.