Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Kristinai Nekrošienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, Andriui Kiuršinui, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. K., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turi sūnų gim. 2005 m., vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2009-12-18 Kelmės rajono apylinkės teismo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams. 2010-04-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bausmė pakeista į 100 MGL baudą.

-kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str.2d.3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamas A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. lapkričio 4 d. apie 23.00 val. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto-grumtynių su savo broliu K. K. metu, rankos pirštu įdūrė broliui K. K. į dešinę akį, tuo padarė jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio sumušimą su odenos ir junginės plyšimu, krauju priekinėje kameroje, kraujo išsiliejimą į akies obuolį ir išsivysčiusiu dešinės akies aklumu, dėl ko jis neteko daugiau nei 30 procentų bendro darbingumo, taip sunkiai sutrikdė savo brolio K. K. sveikatą dėl neatsargumo.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados.

Kaltinamasis A. K. iš dalies pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir paaiškino: nukentėjusysis yra jo brolis K. K., kuris neoficialiai dirbo jo individualioje įmonėje, prie statybos darbų. 2011m. lapkričio mėn. jis, darbininkas A. Z. laikinai gyveno pas nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini), visi kartu vykdavo į statybos objektą Kaišiadorių r., Žiežmariuose. (taip buvo patogiau ir arčiau, nei iš savo namų). Su broliu Kastyčiu santykiai buvo normalūs, nors jis dažnai girtaudavo.

2011-11-04 kaltinamasis buvo iškviestas į Lietuvos Kriminalinės policijos biurą Vilniuje, kur jam buvo pareikšti įtarimai. Rytą į Žiežmarius dirbti nuvežė A. Z., K. K. ir jo sūnų M. K.. Tuo metu A. Z. vienas dirbo Žiežmariuose, o brolis girtavo. Apie 18.00 val., grįždamas iš Vilniaus užsuko į Žiežmarius, pasiėmė A. Z., K. K., M. K., ir visi važiavo pas brolį į jo namus. Kauno mieste K. K. persėdo į savo draugo E. B. automobilį ir kažkur nuvažiavo. Jis, kaltinamasis, kartu su M. K. ir A. Z. Domeikavos parduotuvėje nusipirko maisto ir 0.7 l talpos degtinės butelį, alaus. K. K. namuose dar nebuvo, buvo L. K. ir dukra Erika. Apie 20.00 val. kartu su A. Z. ir L. K. vakarieniavo, kartu su A. Z. išgėrė po du stikliukus degtinės, kai į namus grįžo Kastytis su draugu E. B., kuris trumpai pabuvęs išvažiavo. Tada brolis Kastytis prisėjo prie jų ir kartu gėrė degtinę. Laimutė gėrė alų. Taip vis sėdėjo ir gėrė degtinę iki 21.00 val., E. B. atvežė dar vieną butelį 0.7 l. talpos degtinės, išvažiavo. Begeriant antrą butelį, apie 22.00 – 22.30 val., Laimutė pradėjo klausinėti, kodėl jis nepriima Kastyčio į darbą. Jis sakė, kad Kastytis pastoviai vartoja alkoholį, todėl toks darbininkas yra nereikalingas. Susiginčijo su Kastyčiu dėl jo Vilniuje duotų parodymų baudžiamojoje byloje ir dėl Kastyčiui užrašytų pinigų už darbą. Išgėrus jis, kaltinamasis, piniginių reikalų nesprendžia. Tada Laimutė liepė jam išeiti iš namų. Jis stojosi nuo fotelio išeiti, kai Kastytis šoko ant jo, sakė, kad užmuš jį ir bandė kumščiu suduoti į veido sritį, tačiau jis užsidengė, ir Kastytis nepataikė. Tada Kastytis vis kūnu griuvo ant jo , jis dešine ranka Kastytį atsistūmė nuo savęs, ranka pataikė ant Kastyčio veido. Kastytis, jį nustūmus, nugriuvo tarp fotelio ir sofos ant grindų. Tada jis, kaltinamasis, pasiėmė megztinį nuo kėdės, apsirengė, išgirdo, kaip Kastytis pradėjo šaukti „akį, akį“, o Erika ir Laimutė pradėjo sakyti, kad jis sužalojo Kastyčiui akį ir puolė ant jo. Kažkuri iš jų sudavė jam su stikliniu buteliu per galvą, o kita bandė smaugti. Tada jis jas atstūmė ir pabėgo iš namų, pasislėpė krūmuose. Išėjęs išgirdo, kaip brolis bėga į katilinę ir prašo kirvio. Supratęs, kad Kastytis nori jį pulti su kirviu, nenorėjo veltis su broliu į dar didesnį konfliktą, todėl perlipo tvorą ir pabėgo. Jo automobilis Opel Omega liko Kastyčio namų kieme. Perlipęs tvorą jis ėjo link tėvo namų, matė, kad brolis važinėja po Domeikavą ir ieško jo. Pas tėvą į namus nuėjo apie 23.00 val. ir papasakojo, kas atsitiko. Konfliktą su Kastyčiu matė Laimutė, Erika ir A. Z..

Jis konflikto metu nesugriebė už megztinio Kastyčiui, tyčia nedūrė pirštu jam į akį. Kastytis galėjo susižaloti, kai jis jį pastūmė, šis nugriuvo ant žemės, kur pastoviai mėtosi šuns kaulai arba netyčia, kai brolį Kastytį atstūmė nuo savęs ranka šiam griūnant ant jo.

Po šio įvykio jis su broliu nebendravo. Kastytis jam rašė SMS pranešimus, kuriuose grasino, reikalavo pinigų už išdurtą akį. Po savaitės, tėvo paragintas, jis susitiko su M. K., jam padavė 900 Lt. Kastyčiui vaistams ir gydytojui. Brolis jį kaltina dėl to, kad pyksta, jog jo neįdarbino oficialiai. Su broliu Kastyčiu ir anksčiau buvo įvairių konfliktų, tačiau jo sužaloti nenorėjo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. K. parodė, kad su kaltinamuoju broliu A. K. santykiai normalūs. Iki įvykio jokių konfliktų nebuvo, pas brolį dirbo neoficialiai, prie statybos darbų, broliui su darbininku užleido kambarį nakvoti savo namuose. 2011-11-14 apie 20 val., jis su savo broliu A. K., darbininku A. Z., sūnumi Mindaugu važiavo iš Žiežmarių į namus, esančius Rytmečio g. Domeikavoje. Bevažiuojant link namų, jis susisiekė su savo pažįstamu E. B. ,su kuriuo susitarė susitikti Kaune, Sargėnuose, prie maisto prekių parduotuvės „Šilas“. A. K. maisto prekių parduotuvėje nusipirko 2 butelius degtinės, o jis su E. B. išvažiavo ir grįžo į namus apie 20.00 val. Namuose buvo A. K., jo, nukentėjusiojo, žmona L. K., A. Z., sūnus M. K.. Apie 21.00 – 22.00 val., A. K. paprašė E. B. nuvažiuoti iki parduotuvės nupirkti degtinės. E. B. atvežė. Prie stalo sėdėjo Laimutė , Arūnas, Algis ir jis. Apie 23.00 val. jis susiginčijo dėl tą dieną vykusios A. K. apklausos Vilniuje. Kilus ginčui jis broliui pasakė nelabai gražių dalykų, galėjo savo žodžiais užgauti brolio jausmus ir ambicijas. Arūnas, būdamas palinkęs link jo, sugriebė jam kažkuria ranka už peties. Tada jis su dešine ranka nustūmė Arūno ranką, ir po to Arūnas rankos pirštu dūrė į dešinę akį jam. Tik po įvykio žmona papasakojo mačiusi, kad Arūnas bedė su dešinės rankos nykščiu į akį. Viskas įvyko labai greitai. Po dūrio jis pajuto didelį skausmą, pradėjo šaukti, išgirdo, kad rėkia ir žmona, iš antrojo namo aukšto išgirdę riksmus atbėgo sūnus Mindaugas ir dukra Erika. Ką konkrečiai veikė A. Z., jis nežino. Sūnus Mindaugas jį išvežė į klinikas, sekančią dieną buvo operuotas. 2011-11-04 jis nebandė suduoti nei vieno smūgio Arūnui, jam negrasino. Po įvykio jis porą kartų skambino Arūnui prašydamas, kad sumokėtų pinigus už darbą, kadangi šis buvo sumokėjęs per mažai, taip pat prašė, kad Arūnas duotų už operaciją pinigų, kurių Arūnas nedavė. Prieš konfliktą su Arūnu jo akis sužalota nebuvo. Ar Arūnas jį sužalojo tyčia, jis nežino. Prašo priteisti 10 000 litų turtinės žalos , nes negali dirbti, daug pinigų išleido vaistams, taip pat prašo priteisti 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes dėl padaryto sužalojimo patyrė išgyvenimus, suvaržymus, nemato dešine akimi.

Nukentėjusiojo K. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti vietoje ir K. K. šio veiksmo metu parodė sėdėjimo vietas įvykio metu buvusių asmenų ir patvirtino savo parodymus duotus (b.t., 1 b.l. 45-49).

Akistatos tarp K. K. ir A. K. metu K. K. davė analogiškus parodymus, A. K. davė ikiteisminio tyrimo ir teisme analogiškus paaiškinimus (t. 1 , b.l. 108-109 ).

Liudytoja L. K. parodė, kad jos vyras K. K. neoficialiai dirbo su broliu A. K.. A. K. ir darbininkas A. Z. apie savaitę gyveno pas juos, kartu vykdavo į darbą Žiežmariuose. 2011-11-04 apie 20 val., namo grįžo sūnus Mindaugas, A. K. ir Algis. Po kurio laiko namo grįžo ir K. K. su E. B.. E. B. išvykus, visi sėdėjo prie stalo, prie kurio jau sėdėjo Algis ir Arūnas. Tą vakarą ji gėrė alų, kiti – degtinę. Apie 23.00 val., tarp Kastyčio ir jo brolio Arūno kilo konfliktas dėl pinigų- K. A. buvo per mažai sumokėjęs už darbą. Konfliktas buvo abipusis, buvo vartojami ir necenzūriniai žodžiai, abudu buvo įsikarščiavę. Konflikto metu ji pamatė, kad Arūnas palinkęs ir sugriebęs abiem rankomis Kastyčiui už viršutinės bliuzono dalies pečių srityje, Kastytis abiem rankomis buvo įsikibęs Arūnui į bliuzoną. Pamačiusi, kad vyrai tąso vienas kitą už bliuzonų, ji pradėjo šaukti „baikit‘. A. Z. nieko nesakė, sėdėjo ir tylėjo . Ji išgirdo, kad jos vyras pradėjo šaukti „išdūrė akį“ ir rėkė. Paties dūrimo fakto ji neužfiksavo, kadangi vyrai vienas prieš kitą mosavosi rankomis ir nėjo suprasti kas vyksta. Kadangi Arūnas buvo palinkęs prie K. K., jie įsikarščiavę mosavosi rankomis, tąsė vienas kitą todėl ji mano kad Arūnas akį išdūrė Kastyčiui. Ar tai buvo padaryta tyčia ar netyčia apsistumdymo metu ji pasakyti negali. Po įvykio Arūnas tiesiog apsiavė batus ir išėjo nieko nesakęs. Vaikai Mindaugas ir Erika atbėgo išgirdę šauksmus, kad išdurta akis. Vyras K. K. tuojau buvo išvežtas į Kauno klinikas, operuotas. A. K. niekas nesivijo. Po šio įvykio broliai nebendravo. Už darbą Arūnas perdavė 700 litų, bet už sužalotą akį neatsiskaitė.

L. K. parodymų patikrinimo metu parodė sėdėjimo vietas įvykio metu buvusių asmenų ir patvirtino savo parodymus duotus (t.1, b.l. 63-67).

Akistatos tarp L. K. ir A. K. metu L. K. parodė tas pačias aplinkybes (b.t. 1, b.l. 105-106).

Liudytoja E. K. parodė, kad gyvenanti kartu su tėvais adresu (duomenys neskelbtini). 2011 metų lapkričio mėn. apie 21 val. ji grįžo į namus, buvo mama, tėtis K. K., dėdė A. K. ir jo bendradarbis Algis. Jie visi sėdėjo salone ir vakarieniavo. Tėtis ir Arūnas vartojo alkoholį, degtinę. Ji apie 20 minučių buvo prie kompiuterio salone, po to užlipo į antrą aukštą ir nuėjo į savo kambarį. Maždaug apie 23 val., ji išgirdo garsų šurmulį, su broliu Mindaugu išėjo iš savo kambarių ir lipo žemyn pasižiūrėti, kas ten vyksta. Pamatė, kad Arūnas išeidinėja namų, o tėtis sėdėjo fotelyje ir sakė, kad Arūnas jam išdūrė akį. Tada Mindaugas liepė tėčiui rengtis ir išvežė jį su mama į klinikas. Ji liko namuose su A. Z.. Grįžę jai sakė, kad tėtis susiginčijo su Arūnu dėl pinigų ir konflikto metu Arūnas sėdinčiam tėčiui ant fotelio pirštu dūrė į akį. Konflikto ji nematė.

Liudytojas E. B. parodė, kad jis pažįsta K. K. . A. K. yra Kastyčio brolis. 2011 m. pabaigoje, jis susiskambino su K. K. ir su juo susitarė susitikti Sargėnuose, Kaune prie parduotuvės „Šilas“. Netrukus atvažiavo K. K., kurį atvežė brolis A. K.. K. K. persėdo į jo automobilį. Apie 20.00 val., jis kartu su K. K. grįžo į Kastyčio namus. Buvo L. K., A. K., kažkoks darbininkas ir E. K.. Apie 21.50 val. A. K. jo prašė nuvežti iki parduotuvės nusipirkti alkoholinių gėrimų. A. K. nusipirko 0.7 l „Lituanicos“ degtinės butelį, jis parvežė A. K. atgal į Kastyčio namus. Jam būnant pas K. K. namuose girdėjo, kad K. K. ir A. K. šnekėjo apie nesumokėtus pinigus už darbą Kastyčiui ir jo sūnui Mindaugui. Apie 23.00 val. – 24.00 val., jam paskambino gal L. K. , sakė kad A. K. su nykščiu dūrė K. K. į akį.

Liudytojas A. Z. parodė, kad 2011 metų pradžioje jis dirbo kartu su A. K., K. K. Kaišiadorių rajone, o miegodavo, Domeikavoje, K. K. nuosavame name. 2011-11-04 po darbo vakare apie 17.00 val., su broliais Arūnu ir K. K. vakarieniaudami gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė tris ar keturis 0,5 l. talpos degtinės butelius. Tarp brolių vyko ginčas dėl nesumokėtų už darbą pinigų. Ginčą kėlė Kastytis, kuris užsimojo, Arūnas jį atstūmė ranka, taip stumdėsi. L. K. varė Arūną lauk, ir šis išėjo. Išgirdo Kastytį šaukiant „akį, akį“. Tada atbėgo iš antro namo aukšto Mindaugas, kuris išvežė tėvą į klinikas. Liudytojas greitai apsvaigo ir įvykio detaliai neprisimena. Atsibudo ryte, Arūno jau nebuvo .

Liudytojas Kęstutis J. K., nukentėjusiojo ir kaltinamojo tėvas, parodė, kad 2011-11-04 apie 23.00 val. su šlepetėmis, pėsčias atėjo sūnus Arūnas, kuris pasakojo apie tai, kas įvyko pas Kastytį. Arūnas pasakojo, kad išgertuvių metu Kastytis mėgino suduoti Arūnui, šis jį ranka nustūmė, išgirdęs, kad išdūrė akį, staiga išėjo, kad išvengtų muštynių su broliu Kastyčiu. Arūną neįtarė gėrus alkoholį.

Faktines nusikaltimo aplinkybes patvirtina rašytinė bylos medžiaga:

2011-11-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 11-15).

M.Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3094/11(02)patvirtina, jog K. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio sumušimas su odenos ir junginės plyšimu, krauju priekinėje kameroje, kraujo išsiliejimu į akies obuolį, ko pasėkoje išsivystė aklumas dešine akimi ir jis neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamojo nurodomomis aplinkybėmis ir laiku, t.y. 2011-11-04, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Taip pat nustatyta, jog sužalojimų, kurie būtų grėsę gyvybei, nenustatyta. (t.1,b.l. 17 ).

M.Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pG661/12(02) patvirtina, kad K. K. dešinės akies regėjimo aštrumas iki traumos buvo 1, nes jis lyginamas su regėjimo aštrumu koks buvo kairės sveikosios akies iki traumos t.y. 1. Taip pat remiantis pateiktais medicininiais dokumentais galima teigti, kad šiuo metu K. K. išsivystė aklumas dešine akimi po patirtos 2011-11-04 dienos traumos. K. K. nustatyta dešinės akies obuolio sumušimas su odenos ir junginės plyšimu, krauju priekinėje kameroje, kraujo išsiliejimu į akies obuolį, ko pasėkoje išsivystė aklumas dešine akimi ir K. K. neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.11 punktas. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio sumušimas su odenos ir junginės plyšimu, krauju priekinėje kameroje, kraujo išsiliejimu į akies obuolį, ko pasėkoje išsivystė aklumas dešine akimi, galėjo gautis duriant pirštu. (t. 1, b.l. 20 ). Ši papildoma specialisto išvada paneigia kaltinamojo A. K. versiją, jog K. K. galėjo susižaloti akį pats, griūdamas galimai ant grindų primėtytų šuns kaulų ir kt., nes jokių kitų sužalojimų, įpjovimų, nubrėžimų ar pan. specialisto išvadoje nekonstatuota.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba nusikaltimą darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, ir jų norėjo. (LR BK 15 str.2d.)

Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (LR BK 15 str.3d.)

Kaltinamasis A. K. neigia, kad jis tyčia pirštu į akį dūrė broliui Kastyčiui, kuris visu kūnu griuvo ant jo , jis dešine ranka Kastytį atsistūmė nuo savęs, ranka pataikė ant Kastyčio veido. Kastytis, jį nustūmus, nugriuvo tarp fotelio ir sofos ant grindų, išgirdo, kaip Kastytis pradėjo šaukti „akį, akį“, o Erika ir Laimutė pradėjo sakyti, kad jis sužalojo Kastyčiui akį.

Nukentėjusysis K. K. nurodė, kad Arūnas, būdamas palinkęs link jo, sugriebė jam kažkuria ranka už peties. Tada jis su dešine ranka nustūmė Arūno ranką, pajuto didelį skausmą, pradėjo šaukti, Tik po įvykio žmona papasakojo mačiusi, kad Arūnas bedė su dešinės rankos nykščiu į akį. Viskas įvyko labai greitai. Ar Arūnas jį sužalojo tyčia, jis nežino.

.Liudytoja L. K. konflikto metu pamatė, kad Arūnas palinkęs ir sugriebęs abiem rankomis Kastyčiui už viršutinės bliuzono dalies pečių srityje, Kastytis abiem rankomis buvo įsikibęs Arūnui į bliuzoną. Pamačiusi, kad vyrai tąso vienas kitą už bliuzonų, ji pradėjo šaukti „baikit‘. Ji išgirdo, kad jos vyras pradėjo šaukti „išdūrė akį“. Paties dūrimo fakto ji neužfiksavo, kadangi vyrai vienas prieš kitą mosavosi rankomis ir nėjo suprasti kas vyksta. Kadangi Arūnas buvo palinkęs prie K. K., jie įsikarščiavę mosavosi rankomis, tąsė vienas kitą todėl ji mano kad Arūnas akį išdūrė Kastyčiui. Ar tai buvo padaryta tyčia ar netyčia apsistumdymo metu ji pasakyti negali.

Liudytojas A. Z. patvirtino, kad tarp brolių vyko ginčas dėl nesumokėtų už darbą pinigų. Ginčą kėlė Kastytis, kuris užsimojo, Arūnas jį atstūmė ranka, taip stumdėsi. Išgirdo Kastytį šaukiant „akį, akį“.

Nukentėjusiojo ir įvykį mačiusių liudytojų parodymai paneigia kaltinimo versiją, jog A. K. tyčia dūrė pirštu į akį nukentėjusiajam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba nors padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis, darydamas nusikaltimą, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Išanalizavus faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų L. K., A. Z., mačiusių įvykį, parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis fizinio kontakto su nukentėjusiuoju metu buvo neapdairus, neatsargus, nenumatė, kad dėl jo veiksmų( atstūmė nukentėjusįjį ranka, pataikydamas į veidą) gali būti sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs atsargesnis. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai-LR BK 16 str.3d.

Dėl išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo K. K., todėl jo veika atitinka LR BK 137str.1d., šią veiką perkvalifikuojant iš LR BK 135 str.2d.3p.

Kaltinamojo versija, jog jis gynėsi nuo brolio Kastyčio užpuolimo nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis. Pavojingo kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą nebuvo, ką patvirtino liudytojai L. K., A. Z., kurie nurodė, jog broliai konflikto metu stumdėsi tarpusavyje, mosikavo rankomis. Teismas sprendžia, kad tarpusavio konflikto metu nebuvo būtinosios ginties elementų, todėl nėra pagrindo taikyti LR BK 28str.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 137 str.1d.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei LR BK 61 str. nuostatomis.

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis neneigia, jog konflikto metu girtavo, tai patvirtino nukentėjusysis, liudytojai.

A. K. administracine tvarka baustas (t. 2 , b.l.7-14 ) į psichiatrinę ar priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (t.2, b.l. 18-21), charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b.l. 15-17 ), turi mažametį sūnų Kajų, gim. 2005m., teistas (t.1, b.l. 133-178 ), dirbantis nuo 2013-01-09(3t. b.l.7-8).

Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo specifinį pobūdį, pasekmes, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė (LR BK 62 str.) bei motyvuotai taikyti švelnesnę bausmę (LR BK 54 str.3d.) ar LR BK 75 str. nuostatas teisinių argumentų ir pagrindų byloje nėra.

Teismas įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas-LR BK 11str.3d.) ), pasekmes, kaltės formą (neatsargi veika), asmenybę charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į teismo nustatytą sunkinančią atsakomybę aplinkybę, į bausmės tikslus, numatytus LR BK 41 str. bei vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo bei protingumo kriterijais sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

LR BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Civiliniai ieškiniai priteistini iš kaltinamojo, nes dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis ir Valstybinė ligonių kasa patyrė turtinės ir neturtinės žalos –LR BPK 109, 115str.1d.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį: 1983.20 Lt sumai (t. 1 , b.l. 34-40 )už nukentėjusiojo K. K. gydymą.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra įrodytas, jo dydis pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis K. K. pareiškė 20 000 litų civilinį ieškinį (t.1, b.l. 56 )tame tarpe 10 000 litų turtinei žalai ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso/toliau- LR CK/ 6.250 str.2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais/LR CK 6.250.str.1d./

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne vien tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-68/2008, 2K- 171/2008) .

Nukentėjusiajam K. K. dėl patirtų sužalojimų buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą ir ateities požiūriu.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 gruodžio 12 d. nutartyje Nr. 2K-669/2006 konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kaltinamasis A. K. yra darbingas, sveikas, todėl turi galimybes atlyginti žalą nukentėjusiajam.

LR Teisingumo ministerijos sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu nukentėjusiajam K. K. nuspręsta išmokėti 6 500 litų neturtinės žalos(2t. b.l.86-87).

Įvertinus turtinės priteistinos žalos dydį, į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia , kad nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 2 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis, atsižvelgus į nukentėjusiojo patirtas kančias, nėra per didelis, yra pakankamas jo patirtai skriaudai atlyginti. Toks žalos dydis gali būti priteisiamas Lietuvos teisminėje praktikoje.

Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis šiuo metu visų dokumentų nepateikė, ieškinio dydžio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos ir negavus papildomos medžiagos, todėl jam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka-LR BPK 115 str.2d.

2012-04-16 prokuroro nutarimu yra paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiam A. K. turtui: gyvenamajam namui, unikalus Nr. 5493-9007-6014 ir jo priklausiniams (t. 1, b.l. 118-120).- paliktinas ieškinių išieškojimo užtikrinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,301-305,307-308, 115 str.

nusprendžia:

A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 137str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams ir 6(šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t.1, b.l. 110-111) palikti iki nuosprendis įsiteisės, po to - panaikinti.

-Valstybinei ligonių kasai 1983.20(tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir dvidešimt centų) Lt už nukentėjusiojo K. K. gydymą;

-K. K. 2 000(du tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. K. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka-LR BPK 115 str.2d.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. K. turtui: gyvenamajam namui, unikalus Nr. 5493-9007-6014 ir jo priklausiniams (t. 1, b.l. 118-120).- palikti ieškinių išieškojimo užtikrinimui.

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.