Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K.,

suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), jos ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei E.G., suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini),

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė (duomenys neskelbtini) ir jos atstovė palaikė atskirojo skundo argumentus. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad vaiko paėmimo metu pavojus jo gyvybei ir sveikatai nebuvo iškilęs. Būtų kitaip elgusis, jei socialinės darbuotojos būtų jos „nespaudę“. Socialinė pagalba jai teikiama nuo tada, kai vaikui suėjo pusė metų. Socialinės darbuotojos kas savaitę pas ją ateidavo du sykius. Jos elgėsi nepareigingai: bute trūko baldų, kurių negalėjusi nusipirkti, tačiau socialinės darbuotojos pasakė, kad tokios paslaugos suteikti negali; tėvystės nustatymo byloje DNR tyrimo atlikimui vos išprašiusi mašinos; negalėjo „suveikti“ skalbyklės, t.y. padėti ją parsivežti; viena iš šių darbuotojų moralizuoja, rėkia, kita elgiasi tinkamai. Ji pati nerėkianti. Vaiką nuvežti pas gydytoją nepamiršta, tačiau vieną sykį dėl to yra sukonfliktavusi su socialinėmis darbuotojomis, kurios ją provokavo, skubino viską greitai daryti. Pro langą šokti nesiruošė – apie tai pareiškėjai pranešė kaimynai, su kuriais ji konfliktavo dėl jų vartotų narkotikų ir buvo jiems iškvietusi policiją; šią aplinkybę pareiškėjui nurodžiusi telefonu, tačiau VTAS vis tiek jai iškvietė policiją. Jei būtų norėjusi, su vaiku pro langą būtų iššokusi anksčiau (tokių minčių jai nebūna). Ji nevartoja nei alkoholio, nei narkotikų. Viskas prasidėjo tada, kai VTAS vadovu tapo (duomenys neskelbtini), tuomet ją ir kitus kaimynus imta „labai idealiai“ tikrinti, tuo tikslu VTAS darbuotojai atvažiuoja ir tris kartus per savaitę – gauna pastabas dėl nepaklotos lovos, išmėtytų žaislų, neišplauto puodelio (dėl tikrinimo nieko blogo neįvyko). Diagnozė dėl (duomenys neskelbtini) ligos ir invalidumas dėl (duomenys neskelbtini) ligos buvo nustatyti priverstinai, jai gyvenant Vilniuje, Krizių centre („arba pasidarai, arba bus paimtas vaikas“). Nesutinka, kad vaikui ji neužtikrino ugdymo. Šiuo metu dirba pilnu etatu, su vaiku būtų jos motina, beveik metus laiko gyvenanti kartu; rudenį vaikas eitų į darželį.

10. Atskiruosius skundus nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu, dalyvauti teismo posėdyje šis apeliantas atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

15. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinių paslaugų šeimai skyriaus išduotą pažymėjimą, kad ji dalyvavo tėvų savitarpio pagalbos grupiniuose užsiėmimuose; (duomenys neskelbtini) prašymą, UAB Kauno butų ūkio (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 29 d. išrašytą sąskaitą; mokėjimo duomenis; mokėjimo per Perlas Finance nurodymą.

16. Suinteresuotas asmuo 2020 m. birželio 11 d. pateikė naują įrodymą – 2020 m. balandžio 21 d. darbo sutartį Nr. 1669, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu pateikė šios įmonės išduotą darbuotojos charakteristiką.

17. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą; prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).

19. 2020 m. vasario 26 d. pareiškėjui Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) dėl pablogėjusios sveikatos greitosios medicinos pagalbos automobiliu yra vežama į (duomenys neskelbtini). Be priežiūros likęs moters mažametis sūnus (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš šios įstaigos psichologės (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ir jos sūnui (duomenys neskelbtini) socialinės priežiūros paslaugos šeimos krizių centre, įskaitant psichologo paslaugas motinai, buvo teikiamos nuo 2020 m. vasario 11 d. pokalbių metu stebėta dažna moters emocijų kaita, nesugebėjimas kontroliuoti savo emocijas ir elgesį, dirglumas, minčių nenuoseklumas, nelogiškų ir nepagrįstų išvadų darymas, polinkis meluoti ir fantazuoti, nepagrįsti kaltinimai, infantilumas, motyvacijos keistis nebuvimas. Stebint bendravimą su sūnumi pastebėta, kad motina prie vaiko dažnai nevaldo savo emocijų, su juo elgiasi grubiai (vaikui neklausant garsiai ir piktai ant jo rėkia, keikiasi, stipriai sugriebus kur nors grubiai pasodina), pačios kūnas būna įsitempęs, drebantis ir sunkiai valdomas, veide stebima įtampa, vaikas išsigąsta ir sunkiai nurimsta). Motinai trūksta tėvystės įgūdžių (nesuvokia vaiko poreikių ir negeba jų užtikrinti, nesugeba konstruktyviai su juo bendrauti, užsiimti ugdomąja veikla). Suteikus rekomendacijas, kaip su vaiku reikėtų elgtis, kokie yra tinkami vaiko auklėjimo būdai, (duomenys neskelbtini) į rekomendacijas reaguodavo atmestinai, nenorėdavo įdėti pastangų ir darbo siekiant vaiko gerovės. 2020 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) įstaigos transportu, lydima socialinės darbuotojos, turėjo vykti su vaiku pas gydytoją dėl vaiko kalbos raidos. Apie šį vizitą ji buvo pamiršusi, vaikas tuo metu dar miegojo. Socialinei darbuotojai paraginus greičiau ruoštis, nes atvyksta vairuotojas, (duomenys neskelbtini) susinervino ir norėjo eiti parūkyti; pasakius, kad nespės pas gydytoją, susinervino dar labiau, tačiau nepatenkinta nuėjo ruoštis išvykimui. Pamačiusi, jog socialinė darbuotoja virtuvėje ruošia vaikui pusryčius, garsiai ir agresyviai rėkė, keikėsi, necenzūriniais žodžiais vadino darbuotojas, jas nepagrįstai kaltino, grasino kviesti televiziją. Jos kūnas buvo įsitempęs, kumščiai sugniaužti, veido raumenys trūkčiojo, rankas trankė į stalą, ir kt. Paprašyta paaiškinti situaciją ir pykčio protrūkį, to padaryti nesugebėjo, teigė, kad visi darbuotojai specialiai banko ją išprovokuoti, niekas jos nesupranta. Atsisakė vaikui duoti darbuotojos pagamintą šiltą maistą, elgėsi priešiškai, kartojo, jog darbuotoja gali skambinti VTAS specialistui, kad pasiimtų vaiką. Vaikas, stebėdamas tokį motinos elgesį, buvo išsigandęs, įsitempęs. Įvertinus, kad neadekvatus motinos elgesys gali kelti pavojų jai pačiai ir aplinkiniams, buvo iškviesta greitoji pagalba. Medikai atvyko kartu su policijos pareigūnais. Po ilgų įkalbinėjimų (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta į ligoninę. Analogiški duomenys apie įvykį nurodyti socialinės darbuotojos (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime. Jame taip pat pažymėta, jog dėl apgyvendinimo Šeimos krizių centre (duomenys neskelbtini) pateikė psichiatro pažymą, kurioje nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Rengiantis pas gydytoją spintoje radę maišą sugedusių bulvių ir morkų. (duomenys neskelbtini) reakcijos pirmiau nurodytoje situacijoje kėlė pavojų vaikui, jai pačiai, todėl iškvietę greitąją pagalbą. Jai atvykus, (duomenys neskelbtini) ėmė užgaulioti medikus, policijos pareigūnus, ŠKC darbuotojus. Nuvykusi į ligoninę elgėsi neadekvačiai – policijos pareigūnei siūlė būti jos mergina, užgauliojo gydytojus, grasino susidoroti su (duomenys neskelbtini) („liks tik juoda dėmė“), šaukė, keikėsi, nurimdavo tik įsikišus policijos pareigūnams, suplėšė gydytojos duotą sutikimo raštą. Tą sykį jai buvo paskirtas stacionarus gydymas ligoninėje. Dėl neadekvataus (duomenys neskelbtini) elgesio medikai į įstaigą buvo iškviesti ir 2020 m. vasario 17 d., įvertinę jos būklę ją pristatė į (duomenys neskelbtini), po apžiūros (duomenys neskelbtini) grįžo į įstaigą.

20. Nurodyti faktai pagrindžia, kad 2020 m. vasario 26 d. mažametis (duomenys neskelbtini) liko be abiejų tėvų globos (tėvas juo realiai niekada nėra rūpinęsis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios nutarties 13-me punkte nurodytos (duomenys neskelbtini) psichologinės savybės, reakcija į eilinę situaciją pamiršus vizitą pas gydytoją, negebėjimas suvokti vaiko poreikius (fizinio ir psichologinio saugumo, motinos švelnumo, amžių atitinkančio ugdymo) bei priimti tuo tikslu siūlomą pagalbą, adekvačiai įvertinti savo kaip motinos veiksmus, ką iliustruoja ir jos paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje, neigiant visus vaiko paėmimo pagrindu nurodytus faktus ir aplinkybes, atsakomybę už savo elgesį vaiko atžvilgiu perkeliant socialinėms darbuotojoms, socialinių įgūdžių mokymą vadinant provokavimu, nepagrįstų buitinių reikalavimų joms kėlimą – neprofesionalumu, visa tai siejant su rašytiniais įrodymais pagrįstais kitais vaiko nepriežiūros faktais iš motinos pusės, tėvo nesirūpinimu vaiku dėl buvimo laisvės atėmimo vietoje, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl vaiko paėmimo iš tėvo būtinumo CK 3.254 straipsnio antrame punkte numatytu pagrindu, iš motinos – šio straipsnio trečiame punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas įrodė, kad (duomenys neskelbtini) vaiko paėmimo metu dėl protinių savybių ir socialinių įgūdžių stokos vaiką auklėjo netinkamai ir dėl to buvo kilęs pavojus vaiko fiziniam, protiniam vystymuisi bei saugumui. Apeliantės argumentas dėl jos veiksnumo tokiu atveju nėra reikšmingas.

21. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (VTAS informacijų apie gautus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, socialinių darbuotojų tarnybinių pranešimų, jų sudaryto 2019 m. gruodžio 9 d. akto Nr. 6.22-12/87, 2020 m. sausio 21 d. akto Nr. 6.22-03/06, 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. 6.22-03/05, Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2020 m. sausio 27 d. rašto Nr. 2-9-1/90, 2020 m. sausio 7 d. akto Nr. 6.22-12/1), pareiškėjo atstovo, globėjos, apeliantės (duomenys neskelbtini) ir apeliantų atstovės paaiškinimų nustatyta, jog, atlikus grėsmės vaikui lygio vertinimus, 2018 m. spalio 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. buvo konstatuoti pirmi grėsmės vaikui lygiai. 2019 m. balandžio 23 d. gavus policijos pranešimą apie (duomenys neskelbtini) ketinimą iššokti pro langą, VTAS sprendimu vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 9 d. jam nustatyta laikinoji globa. 2019 m. gegužės 13 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) šeimos atvejo vadybos posėdyje nuspręsta vaiką grąžinti motinai, jie abu apgyvendinti (duomenys neskelbtini).

22. 2019 m. rugsėjo pabaigoje iš (duomenys neskelbtini) su vaiku grįžo į savo būstą bendrabučio tipo gyvenamajame name Kaune. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog ten turi visas vaikui auginti tinkamas sąlygas. Jos šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. 2019 m. spalio 23 d. vyko šeimos nagrinėjimo atvejis, buvo sudarytas pagalbos planas. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) tik iš dalies vykdo pagalbos plane numatytas priemones – neužtikrina namuose tvarkos ir švaros, randamos neplautos grindys, ant jų prikrauti krepšiai drabužių, išmėtyti daiktai, neplauti indai, juose – supeliję maisto likučiai, viduryje kambario stovi naktipuodis su šlapimu, vonelė su nešvariu vandeniu, namuose nuolat jaučiamas nemalonus kvapas; motina neužtikrina vaikui saugios aplinkos: vaikui lengvai pasiekiamoje vietoje paliekami peiliai, šakutės, žirklės, vaistai; vaikas namuose būna paliktas vienas (taip pat ir užrakintas) kai motina išeina parūkyti, pas savo motiną, į virtuvę ar kitur (apeliantės paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje rodo, jog saugumo reikalavimus ji suvokia nevisiškai). (duomenys neskelbtini) nesilaiko dienos režimo, neužtikrina vaiko ugdymo, ne visada laiku kreipiasi į gydytojus pastebėjus vaiko sveikatos sutrikimus, atmeta socialinių darbuotojų pastangas padėti vaiką gydant (supyko joms prašant parodyti, kaip vartojami vaistai nuo astmos, metė juos į vaiko lovytę, necenzūriškai keikdamasi sakė atsisakanti vaiko ir jo negydys). Vaikas namuose aprengtas rūbeliais, neatitinkančiais jo amžiaus ir oro temperatūros būste; jo žaislai sudėti taip, kad vaikui bandant paimti vieną, kiti iš aukštai krinta ant berniuko; drumzliną ramunėlių arbatą jis gėrė iš nešvaraus, jo amžiaus neatitinkančio puodelio; nepastebėta, kad motina turėtų artimą ryšį su vaiku, prie socialinių darbuotojų nerodė jam jokio dėmesio (laikinoji globėja (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad, nors motina beveik kasdien jai skambina ir išreiškia rūpestį vaiku, (duomenys neskelbtini) atvykus ketvirtą ar penktą laikinosios globos dieną, vaikas į ją faktiškai nereagavo). Vaiką išvykdama (duomenys neskelbtini) palieka kaimynams, kurie baiminasi jo astmos priepuolių, nurodo, jog motina negeba vaikui duoti tam skirtų vaistų. (duomenys neskelbtini) sunkiai kontroliuoja savo emocijas, negeba išklausyti socialinio darbuotojo ir atsižvelgti į jo pastebėjimus, patarimus, dažnai elgiasi neadekvačiai ir infantiliai, 2019 m. gruodžio 6 d. socialinei darbuotojai yra sakiusi apie norą nusižudyti, taip pat kad jai vaikas nėra svarbus. Jos šeimai reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra siekiant patenkinti vaiko poreikius. Aptariant su ja vaiko situaciją (duomenys neskelbtini) yra sutikusi, kad ne visuomet sudaro tinkamas vaikui sąlygas.

23. Iš dalies sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų šių faktų, daugiau pasisakė dėl apibendrintos jų esmės, tačiau tai nekeičia jos ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo – nustatyto vaiko apsaugos poreikio priėmus sprendimą taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę socialinę priežiūrą teikiančioje institucijoje, paimant vaiką iš įstatyminių atstovų. Atskirojo skundo argumentai yra susiję ne su vaiko paėmimu buvusiomis aplinkybėmis, o su dabartiniais (duomenys neskelbtini) tikslais rūpintis vaiku siekiant jį susigrąžinti į šeimą. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje šis klausimas nėra sprendžiamas.

24. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės leido spręsti apie kilusį realų pavojų (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), fizinei ir dvasinei sveikatai bei saugumui, todėl pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Dėl to apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.