Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-01-15 · Civilinė byla Nr. 2-103-359/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-15
Bylos Nr.
2-103-359/2014
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01501-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
J. R.
Suinteresuotas asmuo
E. R., K. R., V. P.
Civilinė byla Nr. 2-103-359/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01501-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 128.2; 34.3
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 15 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Rasai Dženkaitienei,dalyvaujant pareiškėjui J. R.,

suinteresuotiems asmenims E. R., K. R. ir V. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. R., K. R. ir V. P. dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims E. R., K. R. ir V. P., prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės M. J. R. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškimą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė M. J. R.. Po sutuoktinės mirties liko įpėdiniai: jis, kaip sutuoktinis, pergyvenęs kitą sutuoktinį, ir įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai – palikėjos vaikai, suinteresuoti asmenys E. R., K. R. ir V. P.. Kitų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių po M. J. R. mirties nėra. Po M. J. R. mirties nei jis, nei suinteresuoti asmenys į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, tačiau po sutuoktinės mirties jis faktiškai priėmė jos palikimą – liko gyventi jam ir sutuoktinei bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo bei moka mokesčius už buto komunalines paslaugas, naudojasi visais bute esančiais daiktais, t.y. rūpinasi, naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, t.y. faktiškai valdo visą po sutuoktinės mirties likusį paveldimą turtą. Prašė pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys E. R., K. R. ir V. P. siūlė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas..

Pareiškėjo J. R., suinteresuotų asmenų E. R., K. R. ir V. P. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė bei suinteresuotų asmenų motina M. J. R. (b.l. 8, 9, 16, 17, 18, 19), po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad M. J. R. būtų sudariusi testamentą (Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 str. 2 d.). Įstatyminiai įpėdiniai po M. J. R. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po M. J. R. mirties likusio jos turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš nurodytų įstatyminių įpėdinių neįformino (b.l. 11). Pateiktame teismui pareiškime ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu pareiškėjas J. R. nurodė, kad jis sutuoktinės palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) - valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjo paaiškinimų bei rašytinių įrodymų (b.l. 12, 14, 15, 21-22) matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi likusiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu – gyvenimu po sutuoktinės mirties likusiame bute, naudojimusi visais sutuoktinės daiktais, taip pat mokėjimu mokesčių už nekilnojamąjį turtą. Įvertinus byloje pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas J. R. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinės M. J. R. palikimą, t.y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo sutuoktinės palikimu, ir kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). CK 5.50 str. 1 d. yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. R. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės M. J. R. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. R. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės M. J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis