- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-582-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03692-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Kauno energija“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7216-375/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 7 851,51 Lt skolą, 339,05 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovei priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą. Su atsakove šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas (patvirtintos 2003-07-10 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012-10-01 patvirtintos 2012-09-07 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173). Atsakovės 7 851,51 Lt skola susidarė už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2011-10-01 iki 2013-01-01. Ieškovė taip pat prašė priteisti 339,05 Lt delspinigius, apskaičiuotus LR Vyriausybės nutarimu Nr.124/1995-01-25 nustatyta tvarka, t. y. gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas, delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,004 proc. už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną laikotarpiu iki 2013-10-19, laikotarpiu po 2013-10-19 – skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai. Susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje konstatuojama, kad, nesant rašytinės energijos tiekimo sutarties, sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Ieškovė tiekia energiją, todėl atsakovė privalo laiku mokėti už patiektą šilumą, o to nepadarius – mokėti delspinigius.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi nuo 2011 m. ji nenaudoja šilumos energijos savo poreikiams, nes jos buto šilumos įrenginiai yra atjungti nuo ieškovės tinklų, vartojimas nutrauktas, todėl iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu (b. l. 84–87) ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 7 851,51 Lt (2 273,96 Eur) skolą, 339,05 Lt (98,20 Eur) delspinigius, 246 Lt (71,25 Eur) žyminį mokestį, 5,90 Lt (1,71 Eur) išlaidas už duomenų gavimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų 7 851,51 Lt (2 273,96 Eur) nuo 2014-02-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini), savininkė (b. l. 7, 8), kuri už šilumos energijos tiekimą nemoka nuo 2011-10-01 (b. l. 10). Antstolis M. P. 2011-09-10 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad atsakovės buto trijuose kambariuose šildymo sistemos radiatoriai atjungti nuo buto šildymo vamzdyno ir užaklinti, buto virtuvės ir vonios kambaryje esantys namo šildymo sistemos vamzdžiai prijungti prie atskiros naujai išvedžiotos buto šildymo sistemos vamzdyno, o senieji namo šildymo sistemos įrenginiai yra izoliuoti apšiltinimo medžiaga (b. l. 29–33). 2011-09-27 Šilumos objekto tikrinimo akte, surašytame ieškovės darbuotojo, yra įrašyta pastaba, kad „Butas savavališkai atjungtas nuo bendros namo apšildymo sistemos. Stovai izoliuoti“. Atsakovė pateikė įmokų kvitus AB „Lietuvos dujos“, tačiau nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu ji atsijungė nuo namo bendros apšildymo sistemos, taip pat nepateikė įrodymų, kad ji teisės normų sureguliuota tvarka naudoja dujas buto šildymui.
Teismas nurodė, jog šalys nėra sudariusios rašytinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau tarp šalių yra susiformavę teisiniai santykiai konkliudentinių veiksmų pagrindu (CK 6.384 str. 1 d.). Šiuos santykius reguliuojančio Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 (nauja redakcija nuo 2008-01-01) 29 straipsnis numato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę atsisakyti šilumos ir karšto vandens tiekimo. Tačiau buto šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 1-297 (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė, atsijungdama nuo daugiabučio namo šildymo sistemos, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir padarė tai neteisėtai, nes: neturėjo projekto ir leidimo, nebuvo net pradėjusi teisės aktais reglamentuotos šilumos sistemos atjungimo procedūros. Ji tik faktiškai demontavo įrengimus ir naujai sumontavo šildymo sistemos vamzdynus, kad butą galėtų šildyti dujomis, be to, tai atlikusi, atsakovė nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl šių darbų priėmimo. Todėl teismas vertino, kad atsakovė ir toliau išliko ieškovės tiekiamos šilumos buitiniu vartotoju. Atsakovei iš esmės neigiant ieškovės teisę į skolą ir nekeliant klausimo dėl skolos dydžio apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo, teismas ieškinį tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 97–101) atsakovė prašo panaikinti 2014 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepasisakė dėl apeliantės, kaip vartotojo, teisinio statuso ir ieškovės, kaip verslininko, pareigos pagrįsti suteiktų paslaugų apimtį. Teismas byloje nustatė, kad atsakovė butą šildosi dujomis, t. y. patvirtino, kad atsakovei šilumos energija nėra tiekiama, todėl nepagrįstai iš jos priteista skola už paslaugą, kurios ji negavo. Teismas nepasisakė dėl atsakovės, kaip vartotojos, teisinio statuso ir dėl CK 6.388 straipsnio 1 dalies taikymo, kuriuo remdamasi atsakovė grindė atsikirtimus dėl pareikštų reikalavimų. Teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo pareigą, kadangi, ieškovei keliant reikalavimą dėl skolos už tariamai tiektą energiją priteisimo, būtent jai tenka pareiga įrodyti, kiek energijos pateikė ir kiek jos suvartojo atsakovė. Teismo argumentas, kad atsakovė nekėlė skolos dydžio teisingumo ir pagrįstumo klausimo, neatitinka bylos aplinkybių.
2. Teismas nevertino CK 6.390 straipsnyje nustatytos esminės aplinkybės, ar apeliantės atsijungimas nuo šildymo sistemos daro kokią nors žalą kitiems namo butų gyventojams, ir įtvirtino negalimumą apeliantei atsijungti nuo ieškovės šildymo sistemų, nepaisant to, kad objektyviai nėra galima gauti kitų namo butų savininkų sutikimo ir tuo yra apribojamos apeliantės nuosavybės teisės. Atsakovė sutartį su ieškove nutraukė konkliudentiniais veiksmais – faktiškai atsijungdama nuo ieškovės šilumos tinklų. Byloje nėra jokių duomenų, kad toks sutarties nutraukimas kaip nors neigiamai paveikė kitus namo gyventojus ar jiems sukėlė žalą, todėl teismo išvada, kad toks sutarties nutraukimas neatitinka CK 6.390 straipsnio 1 dalies nuostatos, grindžiama prielaidomis ir yra nepagrįsta. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovės galimybės gauti Taisyklių 212 p. nurodytą visų pastato savininkų sutikimą dėl atsijungimo ir nepasisakė dėl šiuo teisės aktu atsakovės nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo EŽTK 1 protokolo, kurio pažeidimo galimumo klausimas atsakovei iškilo tik teismui priėmus sprendimą, aspektu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 116–117) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė ir aiškino CK 6.388 straipsnio nuostatas, laikėsi kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl teisėto ir pagrįsto sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-02-04 išrašo matyti, kad atsakovė nuo 1992 m. nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini), buto šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (b. l. 7–8). Su atsakove rašytinė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2011-09-10 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 29) nustatyta, kad 2011-09-05 nuvykus į butą, jo virtuvėje ir vonios kambaryje esantys namo šildymo sistemos vamzdžiai izoliuoti apšiltinimo medžiaga, buto kambariuose esantys šildymo radiatoriai buvo prijungti prie atskiros naujai išvedžiotos buto šildymo sistemos vamzdyno, o senieji namo šildymo sistemos vamzdžiai izoliuoti apšiltinimo medžiaga. Ieškovės 2011-09-27 šilumos objekto patikrinimo akte (b. l. 34–35) nustatyta, kad butas savavališkai atjungtas nuo namo šildymo sistemos, stovai izoliuoti. Ieškovė prašė priteisti skolą už šiam butui patiektą šilumos energiją nuo 2011-10-01 iki 2013-01-01. Atsakovė teigia, jog ieškovė neįrodė, kad šilumos energiją tiekė į jai priklausantį butą, nes buto šildymo sistema nebuvo prijungta prie centralizuotų šildymo sistemų.
Atsakovė savo pareigą mokėti už patiektą šilumos energiją ginčija argumentu, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės butas yra šildomas iš centralizuotos šildymo sistemos, nes šį faktą paneigia teismo nustatytos aplinkybės. Ieškovė prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2014-10-01, delspinigius prašė priteisti už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-01-01, o atsakovė teigė, kad nuo 2011 metų rugsėjo nenaudoja ieškovės tiekiamos šilumos energijos, nes jos buto šildymo įrenginiai atjungti nuo ieškovės tinklų. Skunde atsakovė teigia, kad sutartį su ieškove nutraukė konkliudentiniais veiksmais – faktiškai atsijungdama nuo ieškovės šilumos tinklų, ir šį faktą grindžia antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, AB ,,Lietuvos dujos“ mokėjimo kvitais už suvartotas dujas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi būtent ieškovė, reikalaudama mokesčių už patiektą šilumos energiją, privalėjo įrodyti, kad atsakovės buto šildymo sistema yra prijungta prie centralizuoto šildymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu negalima teigti, kad atsakovė buto šildymo įrenginius atsijungė teisės aktų nustatyta tvarka. LR CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. LR šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Konkrečiai šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva reglamentuoja Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297. Šių Taisyklių 108 punkte nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti ir kokius dokumentus turi pateikti savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, Taisyklėse nurodytoms institucijoms. Taisyklėse taip pat nurodyta, kokius būtina atlikti darbus atjungiant daugiabučio namo butą nuo bendros šildymo sistemos. Baigęs Taisyklių 117 punkte nurodytus darbus, atsijungimo iniciatorius, pastato savininkas arba valdytojas ir šilumos tiekėjo įgaliotas atstovas surašo šilumos tiekimo nutraukimą patvirtinantį aktą (Taisyklių 121 p.). Daugiabučio namo buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas, valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 122 p.). Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, norint daugiabučiame name atsijungti buto šilumos įrenginius nuo bendrų šilumos perdavimo tinklų, yra būtina laikytis nustatytos specialios butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūros. Tiek atsijungimo procedūra, tiek reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą, ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-259/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012, taip pat buvo nurodyta, kad tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau, įgyvendindami šią teisę, butų savininkai turi laikytis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklėse nurodytų veiksmų. Taigi, sutiktina su apeliante, kad teisės aktai nedraudžia asmenims atjungti savo butų šildymo sistemas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, tačiau turi būti laikomasi tam tikros tvarkos, kurią reglamentuoja Taisyklės. Atsakovės pateikti įrodymai ir argumentai neįrodo, kad tokios tvarkos ji laikėsi (CPK 178 straipsnis). Priešingai, visi bylos duomenys rodo, jog nuo 2011 m. rugsėjo atsakovė nustatyta tvarka neįformino atsijungimo nuo šilumos tinklų fakto. Vertinant atsakovės skundo argumentą, kad ji pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį turi pareigą apmokėti tik už faktiškai tiektą šilumos energiją, tačiau energija jai nebuvo tiekiama, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti skolos, pažymėtina, kad byloje Taisyklių 122 punkte nurodyto atjungimo akto nėra, todėl, kol atsakovė to nepadarė, ji pagal Taisyklių nuostatas ir toliau turi atsiskaityti su ieškove, nes yra šilumos energijos vartotoja.
Apeliantės skunde nurodyti argumentai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsijungimas kaip nors neigiamai paveikė kitus namo gyventojus ar jiems sukėlė žalą, todėl teismo išvada, kad toks sutarties nutraukimas neatitinka CK 6.390 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra grindžiama tik prielaidomis, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teismas šiuo aspektu nepasisakė, o konstatavo, jog atsakovė nesilaikė teisės aktų nustatytos atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos reikalavimų (pasisakyta anksčiau, todėl kolegija nesikartoja), todėl turi patirti neigiamus savo neteisėtų veiksmų padarinius – ji išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas ir turi už ją apmokėti.
Apeliantės argumentas, kad teismas turėjo pasisakyti ir dėl jos galimybės gauti Taisyklėse nurodytą visų pastato savininkų sutikimą dėl atsijungimo, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad teisės aktų reikalavimai yra visiems privalomi ir vykdytini. Teismas nėra institucija, turinti teisę keisti teisės aktus. Teismas tik vertina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys veikia pagal teisės aktų reikalavimus.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.