Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. (S. S.) 2016 m. liepos 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo inkriminuojama, kad jis, 2015 m. balandžio 29 d., 08:30 val., Kalvarijų g. 28, Vilniuje, teismo salėje, posėdžio metu, kaip liudytojas davė melagingus parodymus apie tai, kad E. S. policijos pareigūnų akivaizdoje neprašė jo prisiimti kaltės, neva jis pats (S. S.) vairavo jam priklausantį automobilį ir dalyvavo eismo įvykyje, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 187² straipsnyje.

Teismo posėdžio metu S. S. savo kaltės jam inkriminuojamu pažeidimu nepripažino ir paaiškino, kad apklausiamas liudytoju Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama E. S. administracinio teisės pažeidimo byla, jis jokių melagingų parodymų nedavė, kadangi įvykio vietoje iš tiesų jokios kalbos apie kaltės prisiėmimą dėl autoįvykio kilimo, nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios ir policijos pareigūno parašu patvirtintos teismo posėdžio protokolo (be datos, b.l. 21-22) kopijos matyti, kad S. S., būdamas liudytoju ir duodamas parodymus teisme, teigė, kad „sulaukiau, kol atvažiuos policija. G. neprašė prisiimti kaltės, tokios kalbos nebuvo <...>“.

Administracinio teisės pažeidimo byla S. S. atžvilgiu pagal ATPK 187² straipsnį turi būti nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

ATPK 187² straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis administracinis teisės pažeidimas padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo, būdamas liudytoju administracinio teisės pažeidimo byloje, duoda melagingus parodymus ir nori taip veikti. Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas administracinio teisės pažeidimo byloje aplinkybes šaltinis, o įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, liudytojas, duodamas melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, ir paneigdamas arba patvirtindamas tam tikras aplinkybes, turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir savo melagingais parodymais siekia įtakoti procesinį sprendimą. Kokiu būdu galėjo įtakoti teismo procesinį sprendimą S. S. teismo posėdyje duoti parodymai apie tai, kad asmuo vardu „G.“ „neprašė <...>“ S. S. prisiimti kaltės dėl eismo įvykio kilimo, neaišku, nes administracinio teisės pažeidimo byla Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama ir 2015-12-04 teismo nutarimas buvo priimtas E. S. atžvilgiu, kuris viso proceso metu neigė įvykio metu vairavęs S. S. priklausantį automobilį (žr. 2016-01-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis, b.l. 3-4), o ne asmens vardu „G.“ atžvilgiu, todėl S. S. nurodyta aplinkybė, kad asmuo vardu „G.“ neprašė prisiimti kaltės dėl pažeidimo padarymo, pati savaime, neduoda pagrindo išvadai padaryti, jog E. S. įvykio metu nevairavo automobilio ir kad jis prašė S. S. prisiimti kaltę dėl eismo įvykio kilimo, o liudytojo S. S. parodymai šioje dalyje yra melagingi. Vien ta aplinkybė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 4 d. nutarimą E. S. atžvilgiu, ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi, atmesdamas E. S. apeliacinį skundą, liudytojo S. S. ir dar penkių kitų liudytojų parodymus įrodymų visumoje įvertino kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymus, nes jie visi yra E. S. draugai arba pažįstami, todėl jie galėjo susitarti dėl parodymų davimo teisme ir jų parodymais teismai, priimdami procesinius sprendimus, nesivadovavo, neduoda pakankamo pagrindo išvadai padaryti, kad S. S., duodamas parodymus teisme ir veikdamas tiesiogine tyčia, davė žinomai melagingus parodymus.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pagal ATPK 187² straipsnį administracinio teisės pažeidimo byla S. S. (S. S.) atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti S. S. (S. S.) patraukti administracinėn atsakomybėn ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.