- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- A20.-418-617/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00399-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Advokatai
- Eglė Vrubliauskienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
užsieniečiui U. K., jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl U. K. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo sulaikyti Uzbekistano Respublikos pilietį U. K. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2025-01-06, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-02-23 sprendimu panaikino užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2024-03-14 sprendimu - uždraudė asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką bei nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 36 mėn. nuo sprendimo priėmimo dienos, o 2024-05-16 sprendimu - atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi. VSAT prie LR VRM 2024-04-12 priėmė sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę – Uzbekistaną, t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų, t. y. iki 2024-04-26. Asmuo per nurodytą laikotarpį savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į Uzbekistaną, apskundė minėtą sprendimą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurie 2024-09-17 sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. 2024-10-06 VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pareigūnas sprendimu sulaikė Uzbekistano Respublikos pilietį U. K. ne ilgiau kaip 48 val., kadangi minėto užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, jis neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo. Atsižvelgus į tai, kad užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, tačiau jis neturi galiojančio kelionės dokumento, taip pat neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui, bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, buvo 14 kartų baustas administracine tvarka, turi 6 nesumokėtas administracines nuobaudas, kas sudaro pagrindą manyti, kad užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį. Prašo teikimą patenkinti.
Užsienietis paaiškino, kad jis su teikimu sutinka, nes supranta, jog Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Jis laiku neišvyko, nes neturėjo pinigų, šiuo metu taip pat neturi pragyvenimo šaltinio. Iki š. m. spalio 21 d. jis yra apmokėjęs pragyvenimą hostelyje Vilniuje, kur galėtų gyventi.
Užsieniečio atstovė paaiškino, kad, nors užsienietis ir sutiko su teikimu, bet jo asmenybė nustatyta, nėra duomenų, kad jis kėlia grėsmę valstybės saugumui, prašo leisti jam gyventi jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad U. K. (toliau – ir užsienietis) į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją atvyko teisėtai, turėdamas Uzbekistano Respublikos piliečio pasą galiojantį iki 2029-08-28. Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotos „D“ tipo Šengeno vizos. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-02-23 priėmė sprendimą Nr. 24S60543, kuriuo panaikino užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2024-03-14 sprendimą Nr. 24S79212, kuriuo uždraudė asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką bei nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 36 mėn. nuo sprendimo priėmimo dienos, o 2024-05-16 sprendimu Nr. 24S123271 atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi. VSAT prie LR VRM 2024-04-12 priėmė sprendimą Nr. 24S98298 grąžinti užsienietį į užsienio valstybę – Uzbekistaną, t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų, t. y. iki 2024-04-26. Per nurodytą laikotarpį užsienietis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos, dėl 2024-04-12 sprendimo Nr. 24S98298 pateikė skundą. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024-09-17 sprendimu užsieniečio skundą atmetė. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pareigūnas 2024-10-06 sprendimu sulaikė užsienietį ne ilgiau kaip 48 val.
Užsieniečio asmenybė yra nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas.
Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, užsienietis atvykdamas į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje laikotarpiu privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, ir teisėsaugos tarnybų ar Migracijos departamento prie LR VRM valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę ir teisėtą buvimą valstybėje patvirtinantį dokumentą bei kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos.
Nors užsieniečio asmenybė nustatyta, bet jis šiuo metu neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nėra prieglobsčio prašytojas, teismui nėra pateikta duomenų, jog Lietuvoje turi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinį. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas jį sulaikyti (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( iš lot. kraštutinė priemonė ) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja aukščiu minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl užsieniečio atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.
Kaip minėta, užsieniečio asmenybė nustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, įsigaliojus Migracijos departamento prie LR VRM 2024-02-23 sprendimui Nr. 24S60543, kuriuo panaikintas užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2024-03-14 sprendimui Nr. 24S79212, kuriuo uždrausta asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 36 mėn. nuo sprendimo priėmimo dienos, o 2024-05-16 sprendimui Nr. 24S123271, kuriuo atsisakyta išduoti jam leidimą laikinai gyventi, užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio. Nors užsienietis nurodė, kad iki š. m. spalio 21 d. jis yra apmokėjęs pragyvenimą hostelyje Vilniuje, kur galėtų gyventi, bet teismui nėra pateikta jokių įrodymų apie jo turimą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, be to jis pats nurodė, kad neturi lėšų pragyvenimui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas mano, kad sprendimo dėl išsiuntimo įvykdymas gali būti pasiektas nesulaikius užsieniečio, o pritaikius jo atžvilgiu, šiuo atveju vienintelę įmanomą taikyti, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Nors pareiškėjas nurodo, kad užsienietis neįvykdė VSAT prie LR VRM 2024-04-12 sprendimo Nr. 24S98298 grąžinti užsienietį į užsienio valstybę – Uzbekistaną, t. y. įpareigojimo savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų, t. y. iki 2024-04-26, su tokia pozicija sutikti negalima. Kaip buvo minėta, užsienietis dėl šio sprendimo buvo pateikęs skundą, kuris Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024-09-17 sprendimu buvo atmestas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-10-02, ir nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas 14 dienų terminas savanoriškai išvykti. Kadangi terminas savanoriškai išvykti nėra pasibaigęs, bet užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi pragyvenimo šaltinio ir dėl to – galimybės savarankiškai išvykti, skiriama su laisvės judėjimo apribojimu alternatyvi sulaikymui priemonė nebus kliūtimi, esant galimybei bei turint apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 1 d. 2 p., 140¹⁹ str. 1 d. 3 p., teismas
nusprendžia:
VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.
Taikyti Uzbekistano Respublikos piliečiui U. K., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025-01-06, bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.