Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vienuolika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad jis atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, 2008 m. birželio 9 d. apie 17:00 val. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurios masė yra 17,886 g, ją nunešė į Marijampolės pataisos namų areštinės pagalbinę patalpą ir laikė dėžėje su muilu, kol šią narkotinę medžiagą 2008 m. birželio 10 d. apie 14:10 val. neplaninės kratos metu rado ir paėmė Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Tokiu būdu A. M. neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Nuteistojo manymu, byloje nėra išaiškintos konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės, nenustatyta jo kaltė, todėl apeliantas mano, kad teismas buvo šališkas. Teismas padarė neteisingas išvadas, nes neišsamiai tyrė faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, kas lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį grindė liudytojų N. G. , R. M. ir R. K. parodymais. Pastarųjų dviejų liudytojų parodymai turi būti atmesti, nes nė vienas iš jų nežino narkotinės medžiagos atsiradimo (įgijimo, laikymo) faktinių aplinkybių, tuo tarpu paties nuteistojo parodymai, jo teigimu, išgauti prievarta ir jis save apkalbėjo. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad jį apkalbėjo ir liudytojas N. G. , kuris yra teistas už panašius nusikaltimus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apelianto manymu, apie narkotinę medžiagą galėjo žinoti ir ją ten padėti pats liudytojas N. G. , nes jis radęs raktą nuo pagalbinių patalpų, perdavė jį pareigūnui ir pasakė, kad pareigūnas apžiūrėtų minėtą patalpą. Be to, nuo šios patalpos raktą turėjo pats N. G. ir dar vienas asmuo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad liudytojas R. Z. parodė, jog tai ne pirmas kartas, kai pataisos namuose randama narkotinė medžiaga. Tuo tarpu nuteistasis teigia neturėjęs teisės išeiti už teritorijos ribų ir jam nežinoma, kas įneša narkotinę medžiagą į pataisos namų teritoriją.

Dėl aukščiau aptartų aplinkybių, apeliantas teigia, kad jis dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nekaltas, o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes. Nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis A. M. . Nuteistojo apeliaciniame skunde pateikta versija, jog jis nesusijęs su rasta narkotine medžiaga, o pataisos namų pagalbinėje patalpoje narkotinę medžiagą galėjo paslėpti liudytojas N. G. arba kitas nuteistasis turėjęs nuo patalpos raktą, buvo išsamiai patikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir paneigta byloje surinktais bei pirmosios instancijos teismo posėdyje visapusiškai ištirtais įrodymais.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. M. parodė, kad jokių narkotinių medžiagų neįgijo ir nelaikė. Narkotinę medžiagą, dėl kurios įgijimo ir laikymo jis nuteistas, patalpoje galėjo padėti nuteistasis N. G. , arba nuteistasis, pravarde „žalias“, nes nurodomu laiku jis matė, jog nuteistasis N. G. , būdamas pagalbinėje patalpoje, turėjo ir ardė kažkokį paketą, o pamatęs nuteistąjį išsigando. Todėl N. G. jį apkalbėjo įskųsdamas pataisos namų pareigūnams (t. 2, b. l. 110 – 111).

Tačiau kaip matyti iš nuteistojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes. Šie parodymai pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka.

Apklausiamas 2008 m. birželio 28 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuteistasis A. M. parodė, kad narkotines medžiagas į pataisos namų teritoriją įnešti ir perduoti asmeniui vardu Boria jo paprašė R. P. . Paketą su narkotine medžiaga jam į šiukšlių maišą įmetė R. P. , jis šį paketą pasidėjo pagalbinėje patalpoje, muilo dėžėje (t. 1, b. l. 73 – 77). Apklausos 2008 m. rugsėjo 3 d. pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, nuteistasis A. M. vėlgi nurodė kitokias įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad paketą su narkotine medžiaga jis rado šluodamas pataisos namų kiemą, suprato, kad tai narkotinė medžiaga. Paketą įsidėjo į kelnių kišenę ir nusinešęs į pagalbines patalpas pasidėjo dėžėje su muilu. Užrakino pagalbines patalpas ir raktą pasiėmė su savimi, tačiau ryte rakto nerado, todėl kreipėsi į pareigūną R. M. prašydamas atsarginio rakto, arba išlaužti patalpos duris (t. 1, b. l. 95).

Kolegijos manymu, iš aukščiau aptartų nuteistojo A. M. parodymų matyti, kad jie nenuoseklūs ir prieštaringi. Jo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyviai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, todėl šie parodymai laikytini nuteistojo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu nuteistojo A. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo pareigūnei, patvirtina kita bylos medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais tikėjo ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Kartu kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį grindė liudytojų N. G. , R. M. ir R. K. parodymais. Kolegijos manymu, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus patvirtinantys bei papildantys, taip pat patvirtinantys nuteistojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Nuteistojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad būtent jis pagalbinėse patalpose, muilo dėžėje paslėpė paketą su narkotine medžiaga, patvirtina liudytojo N. G. parodymai. Šis liudytojas apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kartu su A. M. atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, abu dirbo tvarkiniais, naudojosi ta pačia pagalbine patalpa. 2008 m. birželio 9 d. apie 18:00 val. A. M. jį pakvietė ateiti į pagalbines patalpas, kur iš kelnių kišenės ištraukė ir parodė lipnia geltona izoliacine juosta apvyniotą paketą. Iš paketo dydžio jis suprato, kad tai narkotinė medžiaga. Kitą dieną apie 7:00 val. ryto, savo gyvenamojoje patalpoje jis rado pamestą raktą nuo pagalbinės patalpos, kuria naudojosi kartu su A. M. . Šį raktą nunešė areštinės viršininkui R. M. ir pranešė, kad patalpoje gali būti uždraustų daiktų. Apie narkotinę medžiagą pranešė pareigūnui, nes už tokius įskundimus iš pataisos namų administracijos gaudavo lengvatų (t. 2, b. l. 112 – 113).

Aplinkybę, kad būtent nuteistasis A. M. rado ir palėpė narkotinę medžiagą, taip pat patvirtina nuteistojo A. M. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolas bei liudytojos R. K. parodymai. Iš 2008 m. rugsėjo 5 d. nuteistojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 98 – 102), taip pat liudytojos R. K. parodymų matyti, kad A. M. parodė kur ir kokiu būdu 2008 m. birželio 9 d. apie 17 val. pataisos namų teritorijoje rado geltona izoliacine juosta apvyniotą paketą, bei nurodė, kad iš įpakavimo suprato, jog tai narkotinė medžiaga, ir šį paketą nusinešęs į pagalbines patalpas pasidėjo dėžėje su muilais. Taip pat patvirtino, kad apie radinį jis pranešė ir nuteistajam N. G. . Be to, liudytoja R. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausinėjo A. M. , atliko jo parodymų patikrinimą vietoje ir šių procesinių veiksmų atlikimo metu nuteistasis savo valia davė parodymus, prisipažino, kad rado narkotinę medžiagą, ją nusinešė į daiktų saugojimo sandėlį ir ten pasidėjo. Apklausų metu nei ji, nei kiti pareigūnai jokios įtakos A. M. nedarė (t. 3, b. l. 4 – 5). Taigi šios liudytojos parodymai iš esmės paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad jo parodymai buvo gauti panaudojant prievartą. Byloje nėra jokių nuteistojo skundų ar kitų tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Nors nuteistasis buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau gynėjo jis atsisakė (t. 1, b. l. 96, 97).

Nuteistojo A. M. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir liudytojų R. M. ir I. L. parodymai. Liudytojas R. M. parodė, kad 2008 m. birželio 10 d. dirbant Marijampolės pataisos namų Arešto bausmės skyriaus viršininku, pas jį kreipėsi nuteistasis A. M. ir pasiteiravo, ar negalėtų gauti atsarginio rakto nuo pagalbinės patalpos. Kalbėjo apie tai, kad reiktų išlaužti duris, nes jam reikalingos valymo priemonės. A. M. elgesys jam atrodė įtartinas, nes šis primygtinai norėjo išlaužti pagalbinės patalpos duris, buvo susijaudinęs. Netrukus po to, pas jį užėjo nuteistasis N. G. ir pranešė, kad nuteistasis A. M. pagalbinėse patalpose yra paslėpęs uždraustų daiktų, bet jų neįvardino. Po pietų apsaugos skyriaus pareigūnui I. L. jis davė nurodymą tose patalpose atlikti kratą ir perdavė jam nuo pagalbinių patalpų raktą (t. 2, b. l. 113). Liudytojas I. L. parodė, kad 2008 m. birželio 10 d. apie 12:00 val., dirbant Marijampolės pataisos namuose vyresniuoju prižiūrėtoju, jis gavo Arešto bausmės skyriaus viršininko nurodymą atlikti neeilinę kratą pagalbinėje patalpoje ir šios kratos metu po kriaukle, muilų dėžėje, rado geltonos spalvos paketą. Apie surastą paketą jis nedelsdamas pranešė vidaus tyrimų tarnybos pareigūnams (t. 2, b. l. 147).

Byloje esantys apžiūros protokolai patvirtina, kad 2008 m. birželio 10 d. 14:20 val. apžiūrėjus pagalbinę higieninių daiktų saugojimo patalpą, esančią arešto bausmės skyriuje, muilų dėžėje, buvo surastas cilindro formos geltonos spalvos izoliacine medžiaga apvyniotas paketas, kuris apžiūrėtas ir paimtas kaip daiktinis įrodymas (t. 1, b. l. 4 – 8, 9 – 10).

Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4808)-ISI-6605 patvirtina, kad ištyrus surasto aukščiau paminėto paketo turinį buvo nustatyta, jog tai yra rusvos spalvos milteliai, sudėtyje turintys narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė – 17,886 g (t. 1, b. l. 14 – 15).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu apeliantas A. M. , objektyvieji požymiai tai – neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų pradžios, kiekviena iš jų alternatyvi veika gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, ikiteisminio tyrimo metu duotuose nuteistojo A. M. parodymuose nurodytos aplinkybės visiškai atitinka liudytojo N. G. , liudytojo R. M. , liudytojos R. K. parodymus, kuriuose pastarieji liudytojai parodė, kad A. M. pripažino ir patvirtino narkotinių medžiagų suradimo faktą, jų laikymo pagalbinėje patalpoje – muilo dėžėje faktą. Be to, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti A. M. parodymai, taip pat aukščiau minėtų liudytojų parodymai patvirtina nustatytą įvykių seką, t. y., kad A. M. rado narkotinę medžiagą ir laikė ją pagalbinėje patalpoje, muilo dėžėje, vėliau pametė šios patalpos raktą, o narkotinę medžiagą surado pareigūnai. Nuteistojo nurodytą surastos narkotinės medžiagos laikymo vietą visiškai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir jame užfiksuotos aplinkybės. Tai, kad kaltinamais suprato ir suvokė, jog surasta medžiaga yra narkotinė, patvirtino ir pats nuteistasis iš esmės visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metų, šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir objektyvūs byloje surinkti įrodymai, t. y. specialisto išvada apie šios medžiagos sudėtį ir kiekį.

Nusikaltimo dalykas – narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Pagal šią lentelę labai didelis kiekis heroino yra daugiau kaip 10 g (2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V-314 redakcija). Nagrinėjamu atveju aukščiau minėta specialisto išvada nustatyta, kad A. M. rastos ir paslėptos narkotinės medžiagos – heroino kiekis yra 17,886 g, t. y. šis kiekis gerokai viršija maksimalią ribą, nuo kurios laikoma, kad šios narkotinės medžiagos kiekis yra labai didelis.

Nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. M. veikoje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyti du BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo alternatyvūs požymiai, t. y. įgijimas ir laikymas labai didelio kiekio (17,886 g) narkotinės medžiagos – heroino. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad byloje neįrodytas labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino įgijimas ir laikymas, kadangi tokį nuteistojo apeliacinio skundo argumentą paneigia aukščiau aptarti įrodymai. Pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs (2K-P-218/2009 ir kt.). Kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju aukščiau aptartais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta nuteistojo A. M. kaltė laikius (t. y. savo žinioje turėjus) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino (17,886 g), kurį nuteistasis slėpė Marijampolės pataisos namų pagalbinėse patalpose, muilo dėžėje. Visgi pirmosios instancijos teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje teisingai konstatuodamas, kad A. M. minėtą narkotinę medžiagą įgijo, ne visiškai teisingai nurodė, kad nuteistais šią narkotinę medžiagą įgijo nenustatytomis aplinkybėmis. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų (2K-P-218/2009). Nagrinėjamu atveju, tiek iš nuteistojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tiek iš jo parodymų patikrinimo vietoje, kurio metu nuteistasis patvirtino anksčiau duotus parodymus, matyti, kad narkotinę medžiagą – heroiną nuteistasis rado Marijampolės pataisos namų teritorijoje. Šių procesinių veiksmų atlikimo metu nuteistasis A. M. gana aiškiai nurodė šios medžiagos radimo vietą ir laiką, t. y. 2008 m. birželio 9 d. apie 17 val. pataisos namų teritorijoje. Būtent šiais nuteistojo parodymais, taip pat kitų liudytojų parodymais patvirtinančiais tokius nuteistojo parodymus, pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl šios priežasties, įvertinus tai, kad šios nuteistojo nurodytos aplinkybės patvirtina narkotinės medžiagos įgijimo (radinio pasisavinimas) požymį, jos turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nustačius, kad nuteistasis narkotinę medžiagą įgijo ją radęs pataisos namų teritorijoje, veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis neturėjo teisės išeiti už pataisos namų teritorijos ribų ir jam nežinoma, kas įneša narkotinę medžiagą į pataisos namų teritoriją.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikslina nustatomąją pirmosios instancijos nuosprendžio dalį ir konstatuoja, kad A. M. , atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, 2008 m. birželio 9 d. apie 17.00 val. pataisos namų teritorijoje rado ir tokiu būdu neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurios masė yra 17,886 g, ją nunešė į Marijampolės pataisos namų areštinės pagalbinę patalpą ir laikė dėžėje su muilu, kol šią narkotinę medžiagą 2008 m. birželio 10 d. apie 14.10 val. neplaninės kratos metu rado ir paėmė Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Tokiu būdu A. M. neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Kartu kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad byloje neįrodytas tikslas platinti narkotinę medžiagą, kadangi šis požymis nėra būtinas inkriminuojant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Faktinių bylos aplinkybių patikslinimas, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant nuteistojo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei skirtinos bausmės klausimus. Todėl narkotinės medžiagos įgijimo faktinių aplinkybių patikslinimas nėra teisinis pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes neišsiaiškino konkrečių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, neteisingai vertino įrodymus, nenustatė nuteistojo kaltės. Priešingai nei teigia apeliantas, nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, įrodyta išsamiai ir nešališkai ištyrus ir nepažeidžiant BK 20 straipsnio reikalavimų įvertinus byloje surinktų, aukščiau aptartų, įrodymų visumą. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadas, kurios nepalankios nuteistajam, negali būti pagrindu spręsti, kad apygardos teismas buvo šališkas objektyviąja ar subjektyviąja prasme.

Kolegija taip pat atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad narkotinę medžiagą patalpoje galėjo paslėpti kiti asmenys, kadangi tokių jo teiginių nepatvirtina kita bylos medžiaga. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kokių nors kitų asmenų sąsajas su rasta narkotine medžiaga.

Apygardos teismas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą skirdamas nuteistajam A. M. terminuotą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės formą bei rūšį, kitas skiriant bausmę reikšmingas aplinkybes ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismas atsižvelgė, kad A. M. padarė nusikaltimą, baudžiamojo įstatymo priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), įvertino, kad tokio pobūdžio nusikaltimai kelia itin didelį pavojų visuomenei, jų sukeliamos pasekmės yra labai sunkios. Be to, įvertinta ir nuteistojo asmenybė: A. M. charakterizuojamas neigiamai, nusikalstamą veiką padarė bausmės už ankstesnius nusikaltimus atlikimo metu, atliekant bausmę jis pažeidinėjo nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežtą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimu nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, narkotinė medžiaga buvo surasta pareigūnų ir tokiu būdu nebuvo išplatinta. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuteistajam A. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kitas skyriuje išdėstytas bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Taip pat, apygardos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų, pagrįstai apėmimo būdu subendrino nuteistajam A. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę su 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatė teisingą galutinę subendrintą bausmę.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.