Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1291-603/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-20
Bylos Nr.: 2A-1291-603/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-03223-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas: UAB „Būsto industrijos grupė“
Trečiasis asmuo: UAB „Victoria Gym“

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
54.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1291-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03223-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 54.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,

sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovei J. B.,atsakovo atstovei G. J.,trečiojo asmens atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Būsto industrijos grupė“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Victoria Gym“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 23 429,72 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB „Būsto industrijos grupė“ yra patalpų – sporto klubo, esančio Trinapolio g. 11, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0896-8925 ir unikalus Nr. 4400-1017-5392:2445, kurios 2007 m. kovo 13 d. aktu Nr. /101/-11.4-543 pripažintos tinkamomis naudoti, savininkas. Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2007 m. liepos 9 d. yra greta esančių Vaikų ir jaunimo centro patalpų tame pačiame pastate savininkė. Sporto klubo naudotojai nuolat patiria nuostolius, nes Vaikų ir jaunimo centro patalpos yra nebaigtos pilnai įrengti, nešildomos, nepripažintos tinkamos naudoti, todėl sporto klubo patalpas šildyti kainuoja brangiau. 2009 m. sausio 16 d. savivaldybei nuomininkas UAB ,,Victoria Gym“ siuntė pranešimą dėl patiriamų šilumos nuostolių, kuriame buvo prašoma palaikyti savivaldybei priklausančiose patalpose tinkamą temperatūrą, tačiau tai nebuvo atlikta. 2009 m. kovo 4 d. Kauno Technologijos Universiteto Architektūros ir statybos institutas pateikė ataskaitą, kurioje konstatuota, kad „susidarantys papildomi šilumos nuostoliai padidina šilumos suvartojimą sporto klubo patalpose apie 15-20 %, įvertinus skaičiavimo tikslumą“ (skaičiavimus atliko J. K.), imant vidutinę šilumos nuostolių reikšmę – 17 proc. Už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. suvartota šilumos už 126 057,19 Lt, todėl UAB „Victoria Gym“ patyrė atitinkamai 21 429,72 Lt nuostolių, taip pat turėta 2000 Lt išlaidų už ataskaitą dėl patiriamų šilumos nuostolių ekspertams. UAB „Būsto industrijos grupė“, nutarus kompensuoti nuomininkui UAB „Victoria Gym“ patirtus šilumos nuostolius, 2010 m. sausio 4 d. pasirašė šilumos nuostolių kompensavimo sutartį, įskaitydama patirtų nuostolių 23 429,72 Lt sumą į nuomininko mokėtiną nuomos mokestį, atitinkamai jį sumažindama. Teigė, jog atsakovas, būdamas minėto namo bendraturtis su ieškovu, nevykdo CK 4.83 str. 1 d. nustatytų pareigų naudoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektą pagal jo funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, dėl ko ieškovas patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Atsakovas ir toliau nesiima veiksmų statybos darbams minėtose jai priklausančiose patalpose organizuoti, nesirūpina, kad statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti, todėl jis privalo kompensuoti šalimai veiklą vykdančiam ieškovui dėl to patiriamus nuostolius dėl brangesnio šildymo už visą laikotarpį, kol statinys bus pripažintas tinkamu naudoti. Dubliku ieškovas papildomai prašė priteisti 17 985,90 Lt nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. kovo 30 d., nes 2010 balandžio 27 d. buvo pasirašyta dar viena nuostolių kompensavimo sutartis 17 985,90Lt sumai. 2011 m. sausio 10 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nuostolių atlyginimo prašo už visus metus, nes sporto klube yra baseinas, todėl temperatūrą reikia palaikyti didesnę, nuostoliai patiriami visus metus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, kad jis yra Vaikų ir jaunimo centro patalpų, esančių Trinapolio g. 11, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1017-5405:2446, su bendrojo naudojimo patalpa savininkas. Įsigydamas šią patalpą atsakovas turėjo tikslą tose patalpose įrengti vaikų darželį, tačiau pasirašius 2007 m. liepos 9 d. patalpų pirkimo sutartį paaiškėjo, kad to negalima padaryti dėl griežtų reikalavimų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Šį sandorį atsakovas ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančiu bei taikyti restituciją, ginčas galutinai išspręstas tik 2009 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Iki bylos baigties nepagrįsta reikalauti rūpintis minėtomis patalpomis, jas eksploatuoti ir šildyti. Nepripažintų tinkamomis naudotis patalpų naudojimas užtraukia administracinę atsakomybę. Todėl atsakovas nesutiko, kad yra visos sąlygos jo civilinei atsakomybei atsirasti. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo ir už šiltąjį metų sezoną. Ieškovas nepagrįstai prie patirtų nuostolių priskaičiuoja ir 2000 Lt sumą, kuri buvo sumokėta asmenims, pateikusiems ataskaitą dėl papildomų šilumos nuostolių iš sporto klubo Trinapolio g. 11, Vilniuje. Nei šioje byloje, nei byloje Nr. 2-16957-803/2009, kurią prašoma prijungti, nėra jokių įrodymų, jog sumos, kurios buvo mokėtos UAB „Vilniaus valda“ yra būtent už patalpų šildymą: pateiktuose mokėjimus patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta, kad mokėjimo paskirtis – „už paslaugas", „skolos padengimas" ir pan., be to, į bylą nėra pateikti dokumentai, ar minėta bendrovė apskritai turi teisę užsiimti tokia veikla. Atsakovo teigimu, UAB „Vilniaus valda" tiekė energiją minėtam pastatui neturėdama šilumos tiekimo licencijos bei skaičiavo mokesčius savavališkai nustačiusi šilumos ir karšto vandens kainą, nesant Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintų tarifų. Tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui kaip juridiniams asmenims yra keliami didesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo, apdairumo standartai, todėl jos privalėjo įsitikinti, jog UAB „Vilniaus valda“, su kuria UAB „Victoria Gym“ 2006 m. gruodžio 14 d. sudarė Šilumos ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartį, turi teisę užsiimti šilumos tiekimo veikla ir šią veiklą vykdo nepažeisdama teisės aktų nuostatų. Teigė, kad nepagrįsti yra ieškovo argumentai, jog Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė yra tiek sutartinė, tiek deliktinė, kadangi deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Kadangi UAB „Būsto industrijos grupė“ ir Vilniaus miesto savivaldybę sieja Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios nuostatų pažeidimu remiasi ieškovas, nepagrįstas ieškovo rėmimasis CK 6.280 str. 1 d., nustatančia, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, kadangi šis straipsnis yra CK XXII skyriuje, III skirsnyje, reglamentuojančiame deliktinę atsakomybę. Atsakovas nesutiko, kad iš atsakovo, kuris nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo prašoma priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Ekonominio sunkmečio metu į savivaldybės biudžetą surenkama kur kas mažiau lėšų, todėl nebuvo galimybių skirti lėšų minėtų savivaldybės įsigytų patalpų statybos darbų organizavimui.

Trečiasis asmuo UAB „Victoria Gym" atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ši bendrovė yra sporto klubo, esančio Trinapolio g. 11, Vilniuje, patalpų nuomininkė. Šilumos nuostolius nuolat patiria dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė šalia esančiomis patalpomis nesinaudoja, todėl šildymas kainuoja brangiau. Nuomotojui (ieškovui) 2010 m. sausio 4 d. Šilumos nuostolių kompensavimo sutartimi geranoriškai kompensavus UAB „Victoria Gym“ patirtus šilumos nuostolius, įskaičius juos į nuomos mokestį, UAB „Būsto industrijos grupė“ įgijo reikalavimo teisę reikalauti jų atlyginimo, dėl ko UAB „Victoria Gym“ ieškinio Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 41 415,62 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 41 415,62 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 703 Lt žyminio mokesčio ieškovo UAB ,,Būsto industrijos grupė“ naudai. Ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 2 000 Lt už šilumos nuostolių ataskaitą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad žalą trečiajam asmeniui UAB ,,Victoria Gym“ padarė atsakovas, kuris kaip šalia esančių patalpų savininkas tinkamai neorganizavo statybos darbų, minėtos patalpos nepripažintos tinkamomis naudotis, jos yra greta sporto klubo patalpų, kurias tenka šildyti brangiau dėl atsakovo neveikimo. Atsakovas, nusipirkęs patalpas, įsipareigojo atlikti pilną apdailą per 7 mėnesius nuo to laiko, kai bus pasirašytas darbų atlikimo-perdavimo aktas, atsakovas ne kartą raginamas per sutartas 5 dienas neatvyko pasirašyti akto, atliktų darbų trūkumų nenurodė, atsakingo asmens nepaskyrė, apdailos darbai neatlikti iki šiol, patalpos ir toliau nešildomos, dėl ko ieškovui kyla nuostoliai, nes atsakovas netvarko savo turto (neteisėtas neveikimas). Ieškovui padarytas nuostolis siekia 41 415,62 Lt, nuostolis patvirtinamas šilumos kompensavimo sutartimis ir byloje esančia šilumos nuostolių ataskaita. Teismas sutiko su nuostolių paskaičiavimo suma bei skaičiavimo metodika, su ieškovo argumentais, kad jo reikalavimas atsakovui yra regresinio pobūdžio, nes trečiojo asmens dėl atsakovo kaltės patirtus nuostolius kompensavo ieškovas, kuris pagal CK 6.280 str. reglamentavimą turi regreso teisę į padariusį žalą asmenį, t. y. į atsakovą. Teismas konstatavo, kad pagal minėtą straipsnį ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1013-803/2010 pagal ieškovo UAB ,,Victoria gym“ ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už šilumos nuostolius priteisimo yra Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto ataskaita, pagal kurią tiriant pastatą Trinapolio g. 11, Vilniuje susidarančius papildomus šilumos nuostolius dėl nesutvarkyto savivaldybės patalpų reikalaujamo pagal įstatymą apšildymo nustatyta, kad sporto klubo patalpų šildymo nuostoliai į nešildomas patalpas pagal sąskaitą sudaro 39 670 Lt, t. y. nuostolių padidėjimas sudaro 18,9 procentus. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad kol vyko teisminis ginčas ir savivaldybė siekė atsisakyti ginčo patalpų, nes negalės jose įrengti vaikų darželio ir dėl to nesąžininga iš jų reikalauti tvarkyti jas. Teismo nuomone, asmuo, kol jis yra savininkas, privalo naudoti bendro naudojimo objektus pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, tai yra savininkų pareiga tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Atsakovas, būdamas pastato bendraturtis su ieškovu, nevykdė šios pareigos, dėl ko atsirado ieškovui nuostoliai. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė, kad už nešildymo sezoną nuostoliai neturėtų būti skaičiuojami, tačiau ieškovo atstovė paaiškino, kad buvo išvesta nuostolių proporcija kiekvienam mėnesiui ir todėl nuostolių suma išdalinta kiekvienam mėnesiui pagal nustatytą proporciją, teismas su šiais motyvais sutiko, todėl šioje argumentų dalyje atsakovo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šilumos energija buvo tiekiama, ir už šią paslaugą buvo apmokėta, vėliau tiekėjas gavo ir licenciją. Iš pateiktų į bylą PVM sąskaitų- faktūrų matyti, kad pirkėjas UAB ,,Victoria Gym“ apmokėjo UAB ,,Vilniaus valda“ – pardavėjui už šilumos tiekimą, šalto vandens pašildymą bei karšto vandens ruošimą, todėl atsakovo argumentus, kad neaišku, už ką mokėta, atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius teisės normas – taikydamas šioje byloje sutartinę civilinę atsakomybę, teismas rėmėsi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis – tai įrodo pirmosios instancijos teismo sprendimo nenuoseklumą, nelogiškumą bei nepagrįstumą. Mano, jog sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nebuvo įrodytos, todėl pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu nepagrįstai pritaikė sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 41 415,62 Lt nuostolius. Pažymėjo, jog dėl ginčo patalpų Trinapolio gatvėje laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Būsto industrijos grupė“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį ieškovui UAB „Būsto industrijos grupė“ dėl sandorio (2007 m. liepos 9 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Įrodinėja, jog iki šios civilinės bylos baigties Vilniaus miesto savivaldybė turėjo pagrindą tikėtis jai palankaus teismo sprendimo, tad visiškai nepagrįsta ir nelogiška teisminės bylos nagrinėjimo metu būtų reikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės rūpintis įsigytomis patalpomis. Teigia, kad būtų buvę visiškai nelogiška ir neprotinga nepasibaigus teisminės bylos nagrinėjimui dėl ginčo patalpų Trinapolio g. 11 organizuoti viešuosius pirkimus, įsigyti šių patalpų remonto paslaugas ir pagerinant šias patalpas kurti naudą privačiam asmeniui, jam teksiančią tuo atveju, jei Vilniaus miesto savivaldybė laimės minėtą civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kad, pasibaigus teisminei bylai dėl ginčo patalpų Trinapolio g. 11, Vilniaus miesto savivaldybė ne dėl savo kaltės, o nuo dėl jos nepriklausančių aplinkybių negalėjo tinkamai rūpintis jai priklausančiomis patalpomis, t. y. šalyje jau esant ekonominei krizei. Teigia, kad atsižvelgiant į Savivaldybės biudžeto pajamų plano nepatenkinamą vykdymą, nebuvo galimybių skirti lėšų pagal 2007 m. liepos 9 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įsigytų patalpų statybos darbų organizavimui. Pabrėžė, jog Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta pareiga atlikti pilnos apdailos darbus neapima pareigos apšiltinti ir šildyti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Nesant sutartyje numatytos tokios pareigos, ji negali būti pažeista ir negali būti konstatuoti Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai, taigi negali būti taikoma ir sutartinė civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių dėl paties nukentėjusiojo – ieškovo UAB „Būsto industrijos grupė“ veiksmų ir visiškai nepagrįstai bei neteisėtai konstatavo ieškovui atsakovo padarytos žalos faktą. Teigia, kad UAB „Būsto industrijos grupė“, gaudama šilumą iš neteisėto šilumos energijos tiekėjo UAB „Vilniaus valda“, neturinčio licencijos, suteikiančios teisę verstis šilumos tiekimu, neturėjo jokio pagrindo reikalauti priteisti nuostolius iš atsakovo. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, jog nuostoliai iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei yra priteistini, būtina atsižvelgti į paties ieškovo, trečiojo asmens kaltę atsirandant žalai ir, remiantis CK 6.253 str. 1 ir 5 d., atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Į bylą ieškovės UAB „Būsto industrijos grupė" pateiktoje šilumos nuostolių ataskaitoje yra padaryta išvada, jog susidarantys papildomi šilumos nuostoliai padidina šilumos suvartojimą sporto klubo patalpose apie 15-20 %. Taigi ši ataskaita nepagrindžia tikslaus ieškovės tariamai patirtų nuostolių dydžio, o jokių kitų įrodymų, galinčių pagrįsti prašomus priteisti nuostolius, ieškovas į bylą nepateikė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog prašomi priteisti nuostoliai bei jų dydis nėra įrodyti ir negali būti priteisti, nes priteisimas nuostolių, kurie paskaičiuoti imant vidutinę šilumos nuostolių reikšmę – 17 %, t. y. ieškovei tiksliai neįrodžius patirtos žalos dydžio, pažeidžia civilinės atsakomybės kompensavimo funkciją. Ieškovas įsipareigojo atlikti pagal minėtą Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį įsigytų patalpų, tarp jų ir ginčo patalpų Trinapolio g. 11, pilnos apdailos darbus per 7 mėnesius nuo UAB „Būsto industrijos grupė" Nekilnojamajame turte atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Byloje yra 2007 m. gruodžio 4 d. UAB „Būto industrijos grupė“ raštas „Dėl atliktų darbų perdavimo“, kuriuo atsakovas buvo informuotas, kad ieškovas pagal 2007 m. liepos 29 d. pasirašytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl patalpų Trinapolio g. 11, 9A-3, Vilniuje, atliko sutartyje išvardytus darbus, kurie įeina į bendrą sutarties kainą, bei buvo prašyta sutartyje nurodytu laiku, suderinus su už darbų perdavimą atsakingu asmeniu atvykimo laiką, atvykti pasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Šis raštas Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas 2007 m. gruodžio 5 d. Vadovaujantis minėtos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis atsakovas privalėjo pasirašyti Nekilnojamajame turte atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą per 5 darbo dienas, kai UAB „Būsto industrijos grupė" 2007 m. gruodžio 4 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie tokią galimybę, t. y. iki 2007 m. gruodžio 12 d. Nuo šios datos skaičiuojamas 7 mėnesių terminas, per kurį atsakovas pagal minėtą sutartį buvo įsipareigojęs atlikti pilnos apdailos darbus. Taigi atsakovas turėjo 7 mėnesius – iki 2008 m. liepos 12 d. pagal sutartį įsigytų patalpų pilnos apdailos darbų atlikimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, netgi įrodęs visas kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, galėjo reikalauti nuostolių, kurie, jo nuomone, atsirado dėl padidėjusių išlaidų patalpų šildymui, priteisimo iš atsakovo tik nuo 2008 m. liepos 12 d. Dėl to ir pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieškovės prašomų nuostolių nuo 2008 m. sausio 1 d., kadangi tik 2008 m. liepos mėnesį baigėsi Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas terminas, per kurį Vilniaus miesto savivaldybė buvo įsipareigojusi atlikti įsigytų patalpų apdailos darbus. Mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai į priteisiamus nuostolius įskaičiavo ir ieškovo patirtus nuostolius už tuos laikotarpius, kuomet šildymo sezonas buvo pasibaigęs ir naujas šildymo sezonas nebuvo prasidėjęs. Ieškovas prašė priteisti nuostolius dėl padidėjusių šilumos nuostolių, patirtų todėl, jog atsakovui nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa Trinapolio g. 11, Vilniuje, nėra šildoma šaltuoju sezono metu. Visgi šilumos nuostolius ieškovas skaičiuoja laikotarpiais nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. bei nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. kovo 30 d. Taigi į šiuos laikotarpius įeina ir šiltasis metų sezonas, kuomet patalpos nėra šildomos. Ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius dėl padidėjusių šilumos nuostolių rėmėsi į bylą pateikta Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto šilumos nuostolių ataskaita. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu liudytoja J. K., kuri atliko šilumos nuostolių ataskaitos paskaičiavimus, atsakydama į Vilniaus miesto savivaldybės atstovės klausimą paaiškino, jog šia šilumos nuostolių ataskaita remtis prašant priteisti nuostolius ir už laikotarpius, kada šildymo sezonas buvo pasibaigęs, nėra galima. Pažymėjo, jog patenkindamas ieškovo ieškinį ir priteisdamas ieškovui iš atsakovo 41 415,62 Lt nuostolių atlyginimą pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė priteistinos sumos dydį ir prie nuostolių sumos priskaičiavo ir 2 000 Lt sumą, kurią ieškovas sumokėjo specialistei, atlikusiai paskaičiavimus šilumos nuostolių ataskaitoje, nors ieškovo prašymą priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 2 000 Lt už šilumos nuostolių ataskaitą teismas ir nusprendė atmesti.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė visas sutartinės atsakomybės sąlygas, teisingai konstatavo apelianto, kaip sutarties šalies, neteisėtą neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė visus ieškinio aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, detalius žalos apskaičiavimus, priežastinį ryšį patvirtinančius įrodymus, todėl apelianto argumentas, kad nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, visiškai nepagrįstas. Valstybės lėšų taupymu visiškai nėra pateisinamas žalos darymas kitam, tuo labiau, kad norint išvengti žalos nebuvo būtina atlikti visų patalpų remontą, kaip teigia apeliantė. Apeliantas net nesvarstė galimybės imtis būtinų priemonių, pvz., apšiltinti bendrą su sporto klubu sieną ir minimaliomis išlaidomis sustabdyti daromą žalą iki kol atsiras lėšų viso pastato remontui arba palaikyti bent minimalią, LR teisės aktų nustatytą patalpų temperatūrą. Viešųjų pirkimų įstatymas, esant būtinumui numato galimybes net ir neorganizuojant konkurso atlikti būtinus darbus, esant nenumatytoms aplinkybėms siekiant išvengti žalos ir nuostolių atsiradimo. Šią galimybę privalėjo apsvarstyti Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisija. Tačiau, nors į atsakovą daug kartų buvo kreiptasi žodžiu, taip pat ir raštu, į jokius prašymus spręsti šią problemą nebuvo reaguojama, byloje pateikti Vilniaus miesto savivaldybės atsakymai tik patvirtina, kad ši situacija buvo vertinama tik formaliai, buvo siekiama apskritai išvengti bet kokio problemos sprendimo. Apeliacinio skundo argumentai dėl UAB „Vilniaus valda“ šildymo licencijos ieškovo įsitikinimu neturi jokio tiesioginio ryšio su šia byla. Iš jokio kito šaltinio UAB „Būsto industrijos grupė“ šildymo paslaugos gauti negalėjo dėl techninių priežasčių, be to, jei jau valstybės institucijos neužėmė UAB „Vilniaus valda“ atžvilgiu imperatyvios pozicijos ir sudarė sąlygas gauti licenciją, tai juo labiau dėl to UAB „Būsto industrijos grupė“ neturėjo jokio pagrindo nesinaudoti šildymo paslauga, kuri buvo būtinai reikalinga. Teigia, jog nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai priteisė šilumos nuostolių atlyginimą už ne šildymo meto laiką. Liudytoja J. K., apklausta teismo posėdžio metu, paaiškino, kad jos atlikta šilumos nuostolių ataskaita patvirtina 17 procentų vidutinį šildymo nuostolį, esant įjungtam šildymui. Atsakydama, kad šilumos nuostolių ataskaita remtis negalima, kai šildymo sezonas jau yra pasibaigęs, liudytoja norėjo pasakyti tai, ką vėliau ir paaiškino, kad jos ataskaita atspindi šildymo sistemai dirbant patiriamus nuostolius, o įprastai visur šildymo sistemos pasibaigus šildymo sezonui yra atjungiamos. Teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo paaiškinimą, kad sporto klubo atveju šildymo sistema nėra atjungiama ir vasarą, tik atsižvelgiant į sezoną šildymo kaštai pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras vasaros sezono metu būna daug mažesni, atitinkamai proporcingai mažesnis ir šildymo nuostolis, t. y. jei žiemos sezono metu sąskaitos siekia net keliolika tūkstančių litų, tai vasaros metu – apie du tūkstančius litų. Atitinkamai nuo konkrečios PVM sąskaitos faktūros sumos paskaičiuotas 17 procentų šilumos nuostolis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su šia skaičiavimo metodika, nes ji logiška ir pagrįsta.

Trečiasis asmuo UAB „Victoria gym“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos ir prie jos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1013-803/2010 medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Būsto industrijos grupė“ ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė 2007 m. liepos 9 d. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui Negyvenamąją patalpą – Komercinę patalpą, unikalus Nr. 4400-0556-7484, esančią Trinapolio g. 9A-3, Vilniuje ir Negyvenamąją patalpą – Vaikų ir jaunimo centrą su bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr. 4400-1017-5405:2446, esančius Trinapolio g. 11, Vilniuje (c. b. Nr. 2-1013-803/2010 b. l. 101-107). Ieškovas yra Patalpos – Sporto klubo su bendro naudojimo patalpa, unikalus Nr. 4400-1017-5392:2445, esančios Trinapolio g. 11, Vilniuje, savininkas (c. b. Nr. 2-1013-803/2010 b. l. 112-107). Taigi ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise valdomos patalpos, esančios Trinapolio g. 11, Vilniuje, ribojasi tarpusavyje. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Victoria gym“ 2006 m. lapkričio 7 d. sudarė Sporto klubo patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios Trinapolio g. 11, Vilniuje, buvo išnuomotos trečiajam asmeniui (c. b. Nr. 2-1013-803/2010 b. l. 113-126). Trečiasis asmuo UAB „Victoria gym“ 2006 m. gruodžio 14 d. sudarė Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Vilniaus valda“ (c. b. Nr. 2-1013-803/2010 b. l. 127-130). Ieškovas ir trečiasis asmuo, atsižvelgdami į tai, kad UAB „Victoria gym“ už 2008 m. sausio mėn. – 2009 m. balandžio mėn. patyrė 23 429,72 Lt šilumos nuostolių dėl to, kad gretimai esančios Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios Vaikų ir jaunimo centro patalpos, esančios Trinapolio g. 11, Vilniuje, yra nešildomos, 2010 m. sausio 4 d. sudarė Šilumos nuostolių kompensavimo sutartį, kuria ieškovas kompensavo trečiojo asmens patirtus 23 429,72 Lt nuostolius ir įskaitė šią sumą į nuomos mokestį (b. l. 7), o 2010 m. balandžio 27 d. sudarė Šilumos nuostolių kompensavimo sutartį Nr. 2, kuria ieškovas kompensavo trečiojo asmens patirtus 17 985,90 Lt nuostolius ir įskaitė šią sumą į nuomos mokestį.

Byloje sprendžiami klausimai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui nuostolius iš atsakovo dėl trečiojo asmens patirtų šilumos nuostolių.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino CK 6.280 straipsnio 1 dalies turinį ir nepagrįstai rėmėsi šia norma, nustatančia, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog minėtoje situacijoje taikytinos sutartinės civilinės atsakomybės dėl žalos atsiradimo sąlygos, taigi negalėjo remtis paminėtu CK straipsniu, kaip numatančiu ieškovui teisę reikalauti iš atsakovo trečiojo asmens patirtų nuostolių atlyginimo, kadangi šis straipsnis yra CK XXII skyriuje, trečiame skirsnyje, reglamentuojančiame deliktinę atsakomybę. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad teisinės reikšmės klausimo išsprendimui tai, kad straipsnis, reglamentuojantis regreso teisę į žalos padariusį asmenį yra kitame Civilinio kodekso skyriuje nei Civilinio kodekso straipsnis, reglamentuojantis sutartinę civilinę atsakomybė, nagrinėjamu atveju neturi. Pažymėtina, kad ieškovas nuostolius prašė priteisti pagal su atsakovu 2007 m. liepos 9 d. sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o minėti nuostoliai buvo padaryti trečiajam asmeniui, nuomojančiam patalpas iš ieškovo. Kadangi ieškovas kompensavo nuostolius trečiajam asmeniui, įgijo teisę reikšti reikalavimus atsakovui dėl šių nuostolių atlyginimo. Pats atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-1013-803/2010 triplike buvo nurodęs, kad UAB „Victoria gym“, įrodinėdamas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus, remiasi sutarties, kurios šalimi ji nėra, nevykdymu. Dėl nurodytos priežasties minėtoje civilinėje byloje ieškovas UAB „Victoria gym“ ieškinio atsisakė, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-1013-803/2010 nutraukta. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad ieškovas, atlyginęs nuostolius trečiajam asmeniui, teisę kreiptis dėl šilumos nuostolių atlyginimo turi, o sutartinės bei deliktinės atsakomybės teisės normos šiuo konkrečiu atveju nekonkuruoja.

Atsakovas įrodinėja, kad iki civilinės bylos pagal ieškovo UAB „Būsto industrijos grupė“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priešieškinį ieškovui UAB „Būsto industrijos grupė“ dėl 2007 m. liepos 9 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo baigties atsakovas turėjo pagrindą tikėtis jam palankaus teismo sprendimo, tad visiškai nepagrįsta ir nelogiška teisminės bylos nagrinėjimo metu būtų reikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės rūpintis įsigytomis patalpomis. Šie argumentai yra atmestini, kadangi civilinės bylos dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia iškėlimas neatleidžia nuo pareigų pagal šią sutartį vykdymo, o daikto savininkas privalo įgyvendinti savo nuosavybės teises, vykdyti turto priežiūra tokiu būdu, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 straipsnis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas privalėjo vykdyti sutarties sąlygas bei spręsti klausimą dėl patalpų pagerinimo pagal sutartį, o jeigu sutartis būtų pripažinta negaliojančia, taikant restituciją, atsakovui patirtos išlaidos būtų priteistos iš kitos sutarties šalies. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad kol asmuo yra savininkas, jis privalo naudoti bendro naudojimo objektus pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, tai yra savininkų pareiga tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad dėl ekonominės krizės nebuvo galimybių skirti lėšų pagal 2007 m. liepos 9 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įsigytų patalpų statybos darbų organizavimui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste atsakovas negali remdamasis susiklosčiusia ekonomine situacija nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neatlikti sutartyje nurodytų patalpų pagerinimo darbų. Atsakovas, sudarydamas sutartį, privalėjo atsižvelgti į suformuotą biudžetą, į galimybes vykdyti įsipareigojimus, be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybei pritrūko lėšų būtent nurodytos sutarties vykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nenustatyta sąlygų, kurioms esant atsakovas galėtų būti atleistas nuo sutarties vykdymo.

Apeliantas teigia, kad Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta pareiga atlikti pilnos apdailos darbus neapima pareigos apšiltinti ir šildyti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, todėl nei sutartinė, nei deliktinė atsakomybė atsakovui nekyla. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais nesutinka ir pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutartyje ir neprivalo būti nurodyta pastatą įsigijusio pirkėjo pareiga šildyti jo įsigytą nekilnojamąjį turtą, tačiau, kaip matyti iš sutarties, pardavėjas (ieškovas) buvo įsipareigojęs įrengti kolektorinę šildymo sistemą su atskira apskaita, sumontuoti radiatorius su termoreguliatoriais. Nurodyta, kad šiluma tiekiama iš vietinės katilinės; šilumos apskaita įrengiama 10 korpuse esančiame bendrame korpuso šilumos punkte. Ieškovas sutarties sąlygas įvykdė ir surašė pardavėjo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, ragino atvykti pasirašyti šį dokumentą, tačiau atsakovas jo pasirašyti neatvyko, atliktų darbų trūkumų nenurodė, pats taip pat neatliko sutartyje nurodytų apdailos darbų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nevykdė savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, kaip minėta, sutarties šalys konkrečiai neaptarė patalpų šildymo pareigos atsakovui, tačiau tokia pareiga yra įtvirtinta Statybos įstatyme, kurio 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas reikalauja, kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus). Atsakovas neneigė, kad nešildė jam priklausančių patalpų, taigi teisėjų kolegija pažymi, kad taip atsakovas iš esmės pripažino, kad nesilaikė sutartyje bei teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl teisiškai nereikšmingi atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pagal pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.3 punktą pirkėjas privalo atlikti Nekilnojamojo turto pilnos apdailos darbus per septynis mėnesius nuo to laiko, kai bus pasirašytas Nekilnojamajame turte Pardavėjo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas.

Ieškovas didesnį nei įprasta naudojamo šiluminės energijos kiekį įrodinėjo Kauno Technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto 2009 m. vasario 4 d. ataskaita, atlikta dr. J. K. (c. b. Nr. 2-1013-803/2010 b. l. 25-28), kurioje padaryta išvada, kad susidarantys papildomi šilumos nuostoliai padidina šilumos suvartojimą sporto klubo patalpose apie 15-20 %. Ieškovas, skaičiuodamas patirtus šilumos nuostolius, pasirinko vidutinę šilumos nuostolių reikšmę – 17 %. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja J. K., atlikusi minėtą ataskaitą, parodė, jog dalis patalpų buvo šildoma, kita dalis – nešildoma. Nurodė, kad matavimus atliko šaltuoju metų sezonu, padarė balansą su vidutinėmis šildymo sezono temperatūromis. Paaiškino, kad šilumos nuotėkis yra per sienas ir lubas. Ataskaitoje yra lentelė, kurioje surašyti visi patalpų plotai, atsakovas sutiko su tais duomenimis ir todėl neteikė statybinių brėžinių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą ataskaitą, liudytojos paaiškinimus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, daro išvadą, kad ieškovo skaičiuojamas 17 % šilumos netekimas yra pagrįstas. Tam iš esmės neprieštaravo ir atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodydama, kad 22 dienomis per daug priskaičiuota, t. y. paskaičiavimai atlikti ir nešildymo sezonu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, remdamasis Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktu privalėjo užtikrinti, kad naudojamas šiluminės energijos kiekis nebūtų didesnis už reikiamą šildymo sezonu, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas neprivalėjo šildyti savo patalpų nešildymo sezonu. Ieškovas įrodinėjo, kad dėl ieškovo patalpose esančio baseino privaloma šildyti patalpas visus metus, tačiau ieškovas nenurodė, kokiais teisės aktais remdamasis šildymo nuostolių reikalauja iš gretimų patalpų savininko atsakovo ir nešildymo sezonu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija perskaičiuoja ieškovo patirtus nuostolius, pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisdama 17 % šilumos netekimo nuostolius tik už šildymo sezoną Vilniaus mieste.

Atsižvelgiant į tai, kad 2007-2008 m. šildymo sezonas Vilniuje buvo baigtas 2008 m. balandžio 21 d., 2008-2009 m. šildymo sezonas pradėtas 2008 m. spalio 20 d., baigtas – 2009 m. balandžio 8 d., 2009-2010 m. šildymo sezonas pradėtas 2009 m. spalio 12 d., teisėjų kolegija perskaičiuoja pagal PVM sąskaitas faktūras patirtas išlaidas tik už šildymo sezoną. Pagal 2008 m. sausio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100063 nuostoliai sudaro 1 948,53 Lt (11 461,95 Lt x 0,17); pagal 2008 m. vasario mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100071 – 1 951,94 Lt (11 482 Lt x 0,17); pagal 2008 m. kovo mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100079 – 1 787,69 Lt (10 515,81 Lt x 0,17); pagal 2008 m. balandžio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100081 – 663,37 Lt (5 574,52 Lt /30 d. x 21 d. x 0,17); pagal 2008 m. gegužės mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100088 – 0 Lt; pagal 2008 m. birželio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100090 – 0 Lt; pagal 2008 m. liepos mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100101 – 0 Lt; pagal 2008 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100110 – 0 Lt; pagal 2008 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100113 – 0 Lt; pagal 2008 m. spalio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100122 – 316,70 Lt (4 812,59 Lt /31 d. x 12 d. x 0,17); pagal 2008 m. lapkričio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100127 – 1 563,71 Lt (9 198,27 Lt x 0,17); pagal 2008 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100135 – 1 851,24 Lt (10 889,62 Lt x 0,17); pagal 2009 m. sausio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100146 – 2 528,36 Lt (14 872,76 Lt x 0,17); pagal 2009 m. vasario mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100153 – 2 354,14 Lt (13 847,88 Lt x 0,17); pagal 2009 m. kovo mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100161 – 1 828,69 Lt (10 756,99 Lt x 0,17); pagal 2009 m. balandžio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100165 – 296,02 Lt (6 529,96 Lt /30 d. x 8 d. x 0,17); pagal 2009 m. gegužės mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100171 – 0 Lt; pagal 2009 m. birželio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100177 – 0 Lt; pagal 2009 m. liepos mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100183 – 0 Lt; pagal 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100187 – 0 Lt; pagal 2009 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100192 – 0 Lt; pagal 2009 m. spalio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100196 – 686,20 Lt (6 256,53 Lt /31 d. x 20 d. x 0,17); pagal 2009 m. lapkričio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100206 – 1 793,65 Lt (10 550,91 Lt x 0,17); pagal 2009 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100211 – 2 614,24 Lt (15 377,90 Lt x 0,17); pagal 2010 m. sausio mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100216 – 3 203,81 Lt (18 845,97 Lt x 0,17); pagal 2010 m. vasario mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100222 – 2 858,67 Lt (16 815,68 Lt x 0,17); pagal 2010 m. kovo mėn. PVM sąskaitą faktūrą VVV Nr. 100228 – 2 489,83 Lt (14 646,06 Lt x 0,17). Taigi iš viso priteistini nuostoliai sudaro 30 736,79 Lt.

Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė UAB „Būsto industrijos grupė“ gaudama šilumą iš neteisėto šilumos energijos tiekėjo UAB „Vilniaus valda“, neturinčio licencijos, suteikiančios teisę verstis šilumos tiekimu, neturėjo jokio pagrindo reikalauti priteisti nuostolius iš Vilniaus miesto savivaldybės. Teisėjų kolegija nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi licencija UAB „Vilniaus valda“ vėliau buvo išduota, atsakovas nepaneigė, kad UAB „Vilniaus valda“ teikė šilumą ieškovui priklausančioms patalpoms. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo UAB „Victoria gym“ prašytų šilumos tiekimo sutartį sudarytą su UAB „Vilniaus valda“, negaliojančia, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog šiuo atveju už šilumos energiją, gautą iš tiekėjo UAB „Vilniaus valda“, apmokėtos sumos negali būti pripažįstamos žala.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė žyminį mokestį iš atsakovo valstybės naudai, kadangi ieškovas nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį. Apelianto nuomone, teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – ieškinį palikti nenagrinėtą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nebuvo pateiktas žyminio mokesčio kvitas už patikslintus ieškinio reikalavimus, tačiau tikėtina, kad šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pastebėjo tik sprendimų priėmimo kambaryje, todėl kadangi ieškinys buvo tenkintas visiškai, teisinės reikšmės, ar ieškovas būtų įpareigotas primokėti žyminį mokestį, ar šis mokestis būtų priteistas į valstybės biudžetą iš atsakovo, klausimo išsprendimui neturi.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos neteisingai nurodė priteistinos sumos dydį ir prie nuostolių sumos priskaičiavo ir 2 000 Lt sumą, kurią ieškovas sumokėjo specialistei, atlikusiai paskaičiavimus šilumos nuostolių ataskaitoje, nors ieškovo prašymą priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 2 000 Lt už šilumos nuostolių ataskaitą teismas ir nusprendė atmesti, tačiau ši aplinkybė galėtų būti vertinama kaip rašymo apsirikimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkino apeliacinį skundą iš dalies, perskaičiavus priteistiną sumą, šis apsirikimas ištaisytinas (CPK 276 straipsnis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės bylos išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, perskaičiuojamos į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 219 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnis).

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, tačiau, priteisdamas šilumos nuostolius ir už šiltąjį metų periodą,, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti iš dalies, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovo UAB „Būsto industrijos grupė“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, į. k. 188710061, 30 736,79 Lt (trisdešimt tūkstančių septynis šimtus trisdešimt šešis litus) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 30 736,79 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 703 Lt (septynis šimtus tris litus) žyminio mokesčio ieškovo UAB ,,Būsto industrijos grupė“, į. k. 125443684, naudai.

Ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 2000 Lt už šilumos nuostolių ataskaitą atmesti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 219 Lt (du šimtus devyniolika litų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 19,30 Lt (devyniolika litų 30 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski