Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-04-13 · Administracinė byla Nr. eI3-1038-281/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
eI3-1038-281/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03350-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
UAB PATRAUKA
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1038-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03350-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Zablockienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Vytautui Antanui Januškai,

viešame teismo posėdyje (naudojantis vaizdo konferencijų programa Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Patrauka“ teismui pateikė skundą, prašydama: panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir – Departamentas) 2020-09-24 sprendimą Nr. AS-108 dėl patikrinimo akto Nr. PA79-44 tvirtinimo ir priteisti pareiškėjai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Paaiškina, kad Departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus patikrinimo akte užfiksuota, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) smėlio telkinyje laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2017-04-11 vykdė kasybą už Lietuvos geologijos tarnybos leidime nurodytų kasybos sklypo ribų, 4 318 kub. m. smėlio išgavimą vykdė neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes, išteklių ir ertmių panaudojimo sutarties, žemės gelmių naudojimo plano, neteisėtai išgavo 4 318 kub. m. smėlio, tuo pačiu laikotarpiu iš bendro išgauto 23 434 kub. m. smėlio 424 kub. m. nedeklaravo. Departamentas ginčijamu sprendimu patvirtino patikrinimo aktą, motyvuodamas, kad pareiškėja neteisėtai išgavo 4 318 kub. m. smėlio, nes už kasybos sklypo (išteklių kontūro) išgauti šiam išteklių kiekiui nėra gavusi Lietuvos geologijos tarnybos leidimo ir sudariusi su ja išteklių ir ertmių naudojimo sutarties.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Departamento ginčijamame sprendime konstatuota aplinkybe, kad 4 318 kub. m. smėlio ji išgavo neturint leidimo. Pagrindinis dokumentas, kuriuo turėjo vadovautis pareiškėja, eksploatuodama telkinį, yra žemės gelmių naudojimo planas. Kasybos sklypas neturi gylio dimensijos. Naudingųjų iškasenų telkiniai yra žvalgomi gręžiniais. Tai yra taškai, kuriuose fiksuojamas naudingojo klodo kraigas ir asla. Tačiau kaip slūgso naudingasis klodas tarp tų taškų, niekas negali nustatyti tol, kol neatliekami kasybos darbai. Telkinio naudotojas negali palikti neiškastų išteklių giliau plokštumomis tarp gręžiniuose fiksuotų gylių apskaičiuotų išteklių. Galiojantys teisės aktai taip pat įtvirtina išteklių, išgautų už kontūro ribų, legalumą bei teisėtumą. Teisės aktai leidžia nukrypti nuo kasybos sklypo ribų, nes vykdant geologinę žvalgybą sudėtinga numatyti tikslų naudingųjų iškasenų slūgsojimo gylį skirtingose kasybos sklypo vietose ir nurodomas tik bendras apytikslis gylis. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja veikė turėdama jos veiklai būtiną leidimą ir laikydamasi sutarties ir naudojimo plano, o ataskaitose, teikiamose Lietuvos geologijos tarnybai, nurodydavo telkinio išteklių prieaugį, kaip ir numato teisės aktai.

Pareiškėja sąmoningai tyčia nesiekė konkretaus neteisėto rezultato – neišgavo be leidimo gamtos išteklių, išgautų gamtos išteklių nenuslėpė, juos deklaravo, sumokėjo visus mokėtinus mokesčius. Pareiškėja nesiekė klaidinti mokesčių administratoriaus, nesiekė turėti mokestinės naudos, bendradarbiavo su institucijų atstovais. Valstybės biudžetas žalos dėl pareiškėjos veiksmų nepatyrė, privalomi mokesčiai sumokėti. Net jeigu būtų laikoma, kad už išteklių kontūro ribų iškastas 4 318 kub. m. smėlis laikytinas, kaip išgautas be leidimo (su kuo pareiškėja nesutinka ir teismų panašiomis aplinkybėmis bylose taip nevertinta), ginčijamu sprendimu pritaikytas tarifas 10 yra neteisingas. Neteisinga yra pareiškėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, išgauna gamtos išteklius iš tikrųjų neturėdami leidimo.

Išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų vykdymas, telkinių markšeiderinių planų kontrolė yra ne Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų kompetencija, o šios funkcijos priskirtos trečiajam suinteresuotam asmeniui – Lietuvos geologijos tarnybai. Nors patikrinimo akte nurodoma, kad patikrinimo tikslas ir rūšis yra planinis teminis mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas, tačiau pats patikrinimo akto (kuris patvirtintas skundžiamu sprendimu) turinys leidžia teigti, kad iš tikrųjų vertinta telkinio eksploatacijos atitiktis žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų vykdymas, atlikta telkinių markšeiderinių planų kontrolė, kas priskirta ne Departamento kompetencijai. Todėl patikrinimo aktas ir ginčijamas Departamento sprendimas dalyje, kur tvirtinama, jog bendrovė išgavo 4 318 kub. m. smėlio nesilaikydama išteklių naudojimo sutartyje nustatytų sąlygų, surašytas veikiant neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).

Pareiškėja sutinka, jog per klaidą ji deklaravo 424 kub. m. mažesnį smėlio kiekį nei išgavo, tačiau šis pažeidimas yra mažareikšmis, mokesčio suma už tokį kiekį yra vos 16,47 Eur. Nagrinėjamu atveju pareiškėja sąmoningai tyčia nesiekė konkretaus neteisėto rezultato – išgautų gamtos išteklių kiekio nuslėpimo – nevedė apgaulingos apskaitos, neklastojo apskaitos dokumentų, netrukdė valstybės institucijoms atlikti teisės aktuose nustatytas pareigas. Šis mažareikšmis pažeidimas pareiškėjai pateikus patikslintą deklaraciją ir sumokėjus minėtą mokestį yra pašalintas. Neatsargiu pažeidimu, dėl žmogiškos klaidos padaryta mažareikšmė vos 16,47 Eur žala patikslinus deklaraciją bei sumokėjus šį mokestį buvo pilnai atlyginta.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) smėlio telkinyje laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2017-04-11 vykdė kasybą už Lietuvos geologijos tarnybos 2014-02-28 leidime Nr. 14-14 nurodytų kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), nustatytų išteklių naudojimų ribų ir tokiu būdu neteisėtai išgavo 4 318 m3 smėlio, taip pat iš bendro išgauto smėlio 23 424 m3 kiekio, 424 m3 smėlio nedeklaravo. Pareiškėja išgavo gamtos išteklius (4 318 m3 smėlio) be leidimo bei deklaravo mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį (nedeklaravo 424 m3 smėlio), todėl Departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į pareiškėjos nurodytus paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, be leidimo išgavusi apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius bei 7 straipsnio 2 ir 4 dalį deklaravusi mažiau nei išgavo valstybinių gamtos išteklių. Departamentas, taikydamas didesnį mokesčio tarifą, apskaičiavo 16 769 Eur mokestį ir ginčijamu sprendimu įpareigojo jį sumokėti.

Žemės gelmių įstatymas įtvirtina imperatyvų reikalavimą, kad vykdant išteklių gavybą žemiau išteklių kontūro turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo ribų keitimo atveju numatytas pakartotinio leidimo išdavimas, nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo ribos. Pareiškėja pakartotinio leidimo, kuriame būtų pakeistos kasybos sklypo ribos, pareigūnėms nepateikė. Pareiškėja, išgaudama 4318 m3 smėlio už kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), nesilaikė 2014-02-28 Nr. 14-14 (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių naudojimo sutarties 4 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, nevykdė Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių 53 ir 54 punktuose numatytų pareigų (nevykdė sutarties numatytų sąlygų ir nesilaikė naudojimo plano reikalavimų). Pareiškėja, siekdama išgauti gamtos išteklius už išteklių naudojimo ribos (t. y. už išteklių kontūro), privalėjo tikslinti sudarytų sutarčių sąlygas dėl išteklių naudojimo ribos ir gauti pakartotinį leidimą.

2014-02-28 Leidimas Nr. 14-14, suteikia teisę pagal leidimo sutartyje nustatytas sąlygas naudoti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių dalį. Naudojimo sutartimi pareiškėjai (duomenys neskelbtini) telkinyje skirtas 2,2 ha kasybos sklypas su jame esančiais ištirtais, aprobuotais ir įvertintais jų gavybos poveikiu aplinkai ištekliais. Markšeideriniame plane nurodyta, jog apskaitomu laikotarpiu išgauta 4 318 m3 smėlio. Pareiškėja, iškasdama išteklius žemiau aslos, t. y. už kasybos sklypo ribų, būtent toje dalyje leidimo išgauti išteklius neturėjo, nes turimo leidimo sąlygos kasti leido tik iki aslos. (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio markšeideriniame plane telkinio eksploatacijos rodiklių lentelėje fiksuojama, kad naudingosios iškasenos išteklių likutis (skirto kasybos sklypo ribose) pradžioje buvo 73 000 m3 ir pabaigoje 54 000 m3, pokytis 19 000 m3. 4 318 m3 smėlio kiekis neįtrauktas į 19 000 m3 pokytį, nes markšeideriniame plane yra fiksuojami tik eksploatacijai skirti aprobuoti ištekliai, kurie išgaunami pagal leidimą.

Pareiškėja per tikrinamąjį laikotarpį nevykdė pareigos laiku vykdyti mokestines prievoles – deklaruoti ir sumokėti mokestį. Mažesnis gamtos išteklių deklaravimas negu išgautas gamtos išteklių kiekis negali būti traktuojamas, kaip mažareikšmis pažeidimas, lengvinanti aplinkybė ir pagrindas nemokėti mokesčių. Pareiškėja jau ne kartą padaro tokius mokestinius pažeidimus, ji nedeklaravo išgautų išteklių ir nemokėjo mokesčių ir už 2015 m. I-III ketvirčio mokestinius laikotarpius. Pareiškėja savo veiklą, susijusią su išteklių gavyba, vykdo daugiau nei dešimt metų, todėl turi tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl privalo išmanyti jai privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, tame tarpe teikti laiku ir teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius valstybei.

Pareiškėja skunde nepagrindė sankcijos neproporcingumo jos ūkinės veiklos atžvilgiu. Nepateikė jokių teisiškai reikšmingų įrodymų, kad Departamento paskaičiuota mokėtina suma yra neproporcingai didelė, nepateikė jokių finansinių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės finansinę būklę bei pajėgumus. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog įmonė skolų neturi, reiškia ji finansiškai stabili, kad galėtų susimokėti ne tik einamus mokesčius, bet ir už mokestinius pažeidimus paskaičiuotą 16 769 Eur mokestį.

Departamentui priskirta funkcija kontroliuoti ar tinkamai vykdoma gamtos išteklių naudojimo apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, o kaip tik veikė pagal teisės aktuose jam pavestas funkcijas ir vykdė pareigas. Departamento pareigūnės atliko pareiškėjos planinį teminį patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2017-2019 metais apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, o ne tikrino telkinio (telkinio dalies) gavybos darbų atitiktį žemės gelmių naudojimo plane numatytiems sprendiniams. Atlikdamas mokesčio už naudingąsias iškasenas patikrinimą, pareigūnas tikrina ūkio subjekto pateiktų duomenų atitikimą deklaracijai, pateiktai Valstybinei mokesčių inspekcijai iki patikrinimo pradžios. Nevertinant kitų dokumentų neįmanoma nustatyti ar apmokestinamųjų gamtos išteklių kiekis buvo deklaruotas ar (ir) deklaruotas mažesnis, ar (ir) išgautas be leidimo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Paaiškina, kad vieno tūkstančio kub. m tikslumu, markšeiderinių matavimų metu nustatytų smėlio išteklių gavybos apskaitos duomenų suma iš esmės sutampa su pareiškėjos pateiktų kasybos ataskaitų 2-KN duomenų suma. Bendras markšeiderinių matavimų metu nustatytų ir deklaruotų gavybos apskaitos duomenų neatitikimas sudaro 287 kub. m, o ne 424 kub. m, kaip teigiama patikrinimo akte. Įvertinus galimą markšeiderinio matavimo metu gautų rezultatų paklaidą, patikrinimo metu nustatytas neatitikimas tarp markšeiderinių matavimų metų nustatyto ir pareiškėjos deklaruoto per tikrinamą laikotarpį išgauto smėlio kiekio nelaikytinas klaidingu gavybos apskaitos duomenų pateikimu.

Išgaudama ir deklaruodama žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo klodo pado slūgsančias tos pačios genezės smėlingas nuogulas pareiškėja nepadaro žalos valstybei, nes išgauna, apskaito ir deklaruoja galimus panaudoti žemės gelmių išteklius jai skirtame naudoti kasybos darbais pažeistame plote. Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama naudingosios iškasenos išteklių gavybos iš (duomenys neskelbtini) karjero apskaitą, apskaito žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto pado išgautą smėlio kiekį kaip telkinio išteklių prieaugį ir įrašo į atitinkamo laikotarpio gavybos apskaitos duomenis.

Šalies argumentai

Pareiškėja deklaravo visą nagrinėjamu laikotarpiu išgauto smėlio kiekį. Nesutinka su patikrinimo akte išdėstytais argumentais, neva pagrindžiančiais, jog žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto kontūro išgauti ištekliai yra išgauti be leidimo. Pareiškėja išgavo, apskaitė ir deklaravo jai leidimu suteikto naudoti telkinio išteklius. Vykdydama naudingųjų iškasenų gavybos kontrolę, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat susiduria su atskirose eksploatuojamo karjero dugno vietose fiksuojamu faktinio skirtų naudoti išteklių gavybos gylio nesutapimu su detalios žvalgybos duomenimis. Pareiškėjos iškastas žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto kontūro naudingojo sluoksnio išteklių kiekis nesiekia 1 % skirtų naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių. Išgaudama ir deklaruodama papildomą naudingosios iškasenos kiekį jai skirto kasybos sklypo ribose bei atlikdama papildomos geologinės žvalgybos darbus, pareiškėja elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, savo veiksmais nepadarydama žalos nei aplinkai nei valstybei.

Atsiliepimas

Lietuvos geologijos tarnybos atstovas Vytautas Antanas Januška teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjos atžvilgiu apskaičiuotas papildomai mokėtinas mokestis padidintu tarifu už be leidimo išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius (smėlį).

Teismas nustatė, kad Departamento specialistai atliko pareiškėjos mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį teminį patikrinimą už 2017–2019 m., patikrinimo aktu (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad pareiškėja 2017 m. I ketvirtį pateikė klaidingus duomenis, nes 2017 m. IV nedeklaravo 424 kub. m. smėlio. Departamento specialistai taip pat nustatė, kad pareiškėja 2016-07-18 –2017-04-11 vykdė kasybą už Lietuvos geologijos tarnybos leidime nurodytų kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), todėl išgavo 4 318 kub. m. smėlio be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, be išteklių ar ertmių naudojimo sutarties, žemės gelmių naudojimo plano ir taip pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies reikalavimus, nes nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už visą per mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Departamento specialistai, vadovaudamiesi Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už deklaruotą 424 kub. m. mažesnį nei išgautą gamtos išteklių (smėlio) kiekį ir už 4 318 kub. m. be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį apskaičiavo mokestį tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Pareiškėja pateikė Departamentui rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, paaiškindama, kad 4 318 kub. m. smėlio nevertina kaip išgauto, neturint tam leidimo, nes kasė smėlį turėdama leidimą, oficialiai deklaravo visus iškastus išteklius nei sumokėjo mokesčius, o teisės aktai įtvirtina išteklių, išgautų už kontūro ribų legalumą bei teisėtumą.

Ginčijamu sprendimu Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir juo apskaičiuotą 16 769 Eur mokesčio sumą padidintu tarifu, motyvuodamas, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) smėlio telkinyje laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2017-04-11, vykdė kasybą už Lietuvos geologijos tarnybos 2014-02-28 leidime Nr. 14-14 nurodytų kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), nustatytų išteklių naudojimų ribų ir tokiu būdu neteisėtai išgavo 4 318 m3 smėlio, neturėdama šiam kiekiui (4 318 m3) Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išteklių ar ertmių naudojimo sutarties, žemės gelmių naudojimo plano, pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, 14 straipsnį. Ginčijamu sprendimu nustatyta, kad tuo pačiu apskaitomu laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2017-04-11 pareiškėja iš bendro išgauto smėlio 23 424 m3 kiekio, 424 m3 smėlio nedeklaravo, tokiu būdu deklaravo mažesnį kiekį išgautų valstybinių gamtos išteklių ir taip pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalis.

Vadovaujantis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi ir 1 priedu, naudingos iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat smėlis bei žvyras yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1-2 dalis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Įstatymas numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius. Pagal Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti (Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – ir Išdavimo taisyklės) 20.2 papunktyje nustatyta, kad pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Išdavimo taisyklių 35.1, 35.4–35.6, 35.13 ir 35.15 papunkčiuose. Išdavimo taisyklių 35.5 papunktyje nustatyta, kad sutartyje nurodoma išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita). Išdavimo taisyklių 51 punkte nustatyta, kad leidimas suteikia jo turėtojui teisę naudoti sutarties (-čių) nustatytomis sąlygomis nurodytų objektų išteklius ir žemės gelmių ertmes (ir atlikti žvalgybą, paiešką).

Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių (2016-12-22 įsakymo Nr. 1-262 redakcija) 24 punkte numatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2014-02-28 išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 14-14, kuriuo leidžiama naudoti Šiaulių apskrities Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklius pagal pridedamas naudojimo sutarties sąlygas. Pagal (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių 2014-02-28 naudojimo sutarties sąlygas, pareiškėja įsipareigojo naudoti telkinio išteklius ribose, kurios nustatytos žemės gelmių naudojimo plane. Pareiškėjai 2018-05-24 išduotas leidimas Nr. KN-18-32p naudoti Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Pročiūnų II telkinio žvyro ir (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklius pagal naudojimo sutarčių sąlygas. Pagal Šiaulių apskrities Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių naudojimo sutarties 4,6 punktus, pareiškėjai skirtas kasybos sklypas 2,2 ha plote, išteklių naudojimo ribos nustatytos 2014 m. patvirtintame žemės gelmių naudojimo plane. Pagal Smėlio gavybos iš (duomenys neskelbtini) telkinio ataskaitų 2-KN ir markšeiderinių matavimų duomenis matyti, kad pareiškėja žemiau detaliai išžvalgytų išteklių kontūro išgavo 4 318 kub. m.

Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja turėjo leidimą ir turėjo sudariusi sutartį kuria įsipareigojo naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro išteklių dalį kasybos sklype, kurio plotas 2,2 ha, pagal šioje sutartyje nurodytas sąlygas. Pareiškėja 2017 m. markšeideriniame plane nurodė, jog 4 318 m3 išteklių išgavo už nustatyto išteklių išgavimo kontūro ribos. Pareiškėja paaiškino, kad smėlio ištekliai, plane nurodyti kaip išgauti už kasybos sklypo ribos, buvo išteklių prieaugis, išgautas į gylį nuo kasybos sklypo ribos. Kaip minėta, pagal Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, 24 punktą, toks išteklių kiekis, išgautas kasybos sklype, už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėkūros subjektas minėtame norminiame akte (Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkte) įtvirtindamas, jog papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis, iš esmės numatė, jog šioje nuostatoje minimų išteklių išgavimas nėra laikytinas viršijančiu išduotame leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (sutartyje) nurodytus išteklius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-0407 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1953-624/2021).

Geologijos tarnyba taip pat pateikė teismui paaiškinimą, kad išgaudama ir deklaruodama žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo kontūro naudingojo sluoksnio išteklių kiekį, išgauto jai skirto kasybos sklypo ribose, pareiškėja žalos nei valstybei, nei aplinkai nepadarė, nes faktinis išteklių gavybos gylis dažnai nesutampa su detalios žvalgybos duomenimis, toks nesutapimas yra sąlygojamas naudingojo klodo slūgsojimo sąlygų, o pareiškėjos išgautas žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto kontūro naudingojo sluoksnio išteklių kiekis nesiekia 1 proc. skirtų naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių.

Todėl teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) telkinyje vykdant kasybos darbus susidarius smėlio prieaugiui, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nekilo pareiga kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kurie leistų paneigti teiginius, jog ginčo ištekliai patenka į Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto taikymo sritį, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

Teismas pažymi, kad ginčijamu sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas ir juo apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį. Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad už be leidimo išgautą 4 318 m3 smėlio kiekį pareiškėjos atžvilgiu apskaičiuotas 16 769 Eur mokestis padidintu tarifu, o už nedeklaruotą 424 kub. m. smėlio kiekį – 1 647 Eur mokestis padidintu tarifu, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nenumato mokesčio padidintu tarifu dvigubinimo, todėl 16 769 Eur ir 1 647 Eur mokestis nebuvo sumuojamas, o taikytas bendras mokestis padidintu tarifu 16 769 Eur. Taigi ginčijamu sprendimu atskiras mokestis padidintu tarifu dėl nedeklaruotą 424 kub. m. smėlio kiekio nėra apskaičiuotas. Pareiškėja sutinka su Departamento sprendimo dalimi dėl nedeklaruoto 424 kub. m. gamtos išteklių kiekio, t. y. sutinka, kad dėl jos pačios veiksmų susidarė toks deklaruotų išteklių kiekio skirtumas.

Kadangi teismas nustatė, kad Departamentas nepagrįstai padarė išvadas dėl pareiškėjos 4 318 kub. m. išgauto išteklių kiekio, kaip išgauto be leidimo, o pareiškėja ginčijamo sprendimo dalies dėl nedeklaruoto 424 kub. m. gamtos išteklių kiekio neginčijo, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies – Departamento 2020-09-24 sprendimas Nr. AS-108 naikintinas, išskyrus jo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėja deklaravo 424 kub. m. mažesnį, negu išgautas gamtos išteklių (smėlio) kiekis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja taip pat prašo priteisti teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 871,20 Eur. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 4 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu galioja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), kurių 7 punkte numatyti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš prie skundo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėja UAB „Patrauka“, atstovaujama direktoriaus, 2020-10-01 pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu Drąsučiu Narmontu. Pareiškėja, pagrįsdama patirtas 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2021-02-26 ir 2020-10-22 mokėjimo nurodymus, atitinkamai pagrindžiančius 484 Eur ir 387,20 Eur sumų sumokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 003759 ir Nr. 003686. Kadangi pareiškėjos skundas teisme gautas 2020-10-13, laikytina, kad 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėja patyrė už skundo parengimo teismui paslaugą, o likusi 484 Eur išlaidų dalis laikytina susidariusi dėl kitų teisinių paslaugų. Kaip matyti iš bylos proceso, kitos teisinės paslaugos buvo: 2021-03-15 prašymo dėl išlaidų atlyginimo parengimas ir pateikimas teismui, nuomonė dėl bylos nagrinėjimo būdo.

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kaip minėta, pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad už skundo parengimo teismui paslaugą prašoma priteisti suma yra 387,20 Eur. Už šią paslaugą pareiškėja sumokėjo 2020-10-22, taigi apskaičiuojant maksimalią priteistiną sumą taikytinas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 m. II ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 398,5 Eur. Kadangi pagal Rekomendacijų 8.2 punktą apskaičiuotina maksimali priteistina suma (3 496,25 Eur) neviršija pareiškėjos prašomos priteisti sumos už skundo parengimo paslaugą, pareiškėjai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento priteistina 387,20 Eur suma už skundo parengimą teismui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovas taip pat dalyvavo 2021-03-16 vykusiame teismo posėdyje (kurios trukmė laikytina 1 val. pagal Rekomendacijų 9 punktą), taip pat 2021-03-15 pateikė prašymą pareiškėjos vardu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Už šias teisines paslaugas pareiškėja apmokėjo 2021-02-26. Įvertinęs aplinkybes, kad 2020 m. III ketvirtį bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1 454,8 Eur, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašoma priteisti 484 Eur išlaidų suma už likusias teisines paslaugas (prašymo parengimas 0,4 koeficientas; atstovavimo teismo posėdyje valanda 0,1 koeficientas) neviršija maksimalių sumų, apskaičiuotinų pagal Rekomendacijų 8.16, 8.19, 8.20 punktus. Todėl pareiškėjai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento taip pat priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Teismas pažymi, kad teikiant skundą pareiškėja taip pat sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, todėl jai priteistinas 23 Eur žyminis mokestis už skundo teismui pateikimą.

Teismas pastebi, kad LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas panaikino ginčijamą Departamento sprendimą, išskyrus jo dalį kuria pripažinta, kad pareiškėja deklaravo 424 kub. m. mažesnį, negu išgautas gamtos išteklių (smėlio) kiekis (pareiškėja skunde nurodė sutinkanti, kad šio išteklių kiekio nedeklaravo).

Pagal LVAT formuojamą praktiką, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje (aktualios redakcijos ABTĮ – 40 straipsnio 1 dalyje) minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 (Administracinė jurisprudencija, 2013, 26, p. 375–388), LVAT 2010-08-27 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016-10-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

Teismas daro išvadą, kad nors pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, iš esmės visas teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai. Ginčą laimėjusi šalis yra pareiškėja, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jas mažinti proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai šiuo individualiu bylos atveju nėra pagrindo. Taigi pareiškėjai iš atsakovo priteistina 894,2 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma (871,20 Eur + 23 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-09-24 sprendimą Nr. AS-108, išskyrus jo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėja deklaravo 424 kub. m. mažesnį, negu išgautas gamtos išteklių (smėlio) kiekį.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patrauka“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Patrauka“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 894,2 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI3-1038-281/2021.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Gediminas Užubalis