Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus patikrinimo akte užfiksuota, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) smėlio telkinyje laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2017-04-11 vykdė kasybą už Lietuvos geologijos tarnybos leidime nurodytų kasybos sklypo ribų, 4 318 kub. m. smėlio išgavimą vykdė neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes, išteklių ir ertmių panaudojimo sutarties, žemės gelmių naudojimo plano, neteisėtai išgavo 4 318 kub. m. smėlio, tuo pačiu laikotarpiu iš bendro išgauto 23 434 kub. m. smėlio 424 kub. m. nedeklaravo. Departamentas ginčijamu sprendimu patvirtino patikrinimo aktą, motyvuodamas, kad pareiškėja neteisėtai išgavo 4 318 kub. m. smėlio, nes už kasybos sklypo (išteklių kontūro) išgauti šiam išteklių kiekiui nėra gavusi Lietuvos geologijos tarnybos leidimo ir sudariusi su ja išteklių ir ertmių naudojimo sutarties.

Pareiškėja sąmoningai tyčia nesiekė konkretaus neteisėto rezultato – neišgavo be leidimo gamtos išteklių, išgautų gamtos išteklių nenuslėpė, juos deklaravo, sumokėjo visus mokėtinus mokesčius. Pareiškėja nesiekė klaidinti mokesčių administratoriaus, nesiekė turėti mokestinės naudos, bendradarbiavo su institucijų atstovais. Valstybės biudžetas žalos dėl pareiškėjos veiksmų nepatyrė, privalomi mokesčiai sumokėti. Net jeigu būtų laikoma, kad už išteklių kontūro ribų iškastas 4 318 kub. m. smėlis laikytinas, kaip išgautas be leidimo (su kuo pareiškėja nesutinka ir teismų panašiomis aplinkybėmis bylose taip nevertinta), ginčijamu sprendimu pritaikytas tarifas 10 yra neteisingas. Neteisinga yra pareiškėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, išgauna gamtos išteklius iš tikrųjų neturėdami leidimo.

Išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų vykdymas, telkinių markšeiderinių planų kontrolė yra ne Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų kompetencija, o šios funkcijos priskirtos trečiajam suinteresuotam asmeniui – Lietuvos geologijos tarnybai. Nors patikrinimo akte nurodoma, kad patikrinimo tikslas ir rūšis yra planinis teminis mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas, tačiau pats patikrinimo akto (kuris patvirtintas skundžiamu sprendimu) turinys leidžia teigti, kad iš tikrųjų vertinta telkinio eksploatacijos atitiktis žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų vykdymas, atlikta telkinių markšeiderinių planų kontrolė, kas priskirta ne Departamento kompetencijai. Todėl patikrinimo aktas ir ginčijamas Departamento sprendimas dalyje, kur tvirtinama, jog bendrovė išgavo 4 318 kub. m. smėlio nesilaikydama išteklių naudojimo sutartyje nustatytų sąlygų, surašytas veikiant neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).

Pareiškėja sutinka, jog per klaidą ji deklaravo 424 kub. m. mažesnį smėlio kiekį nei išgavo, tačiau šis pažeidimas yra mažareikšmis, mokesčio suma už tokį kiekį yra vos 16,47 Eur. Nagrinėjamu atveju pareiškėja sąmoningai tyčia nesiekė konkretaus neteisėto rezultato – išgautų gamtos išteklių kiekio nuslėpimo – nevedė apgaulingos apskaitos, neklastojo apskaitos dokumentų, netrukdė valstybės institucijoms atlikti teisės aktuose nustatytas pareigas. Šis mažareikšmis pažeidimas pareiškėjai pateikus patikslintą deklaraciją ir sumokėjus minėtą mokestį yra pašalintas. Neatsargiu pažeidimu, dėl žmogiškos klaidos padaryta mažareikšmė vos 16,47 Eur žala patikslinus deklaraciją bei sumokėjus šį mokestį buvo pilnai atlyginta.

Paaiškina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) smėlio telkinyje laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2017-04-11 vykdė kasybą už Lietuvos geologijos tarnybos 2014-02-28 leidime Nr. 14-14 nurodytų kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), nustatytų išteklių naudojimų ribų ir tokiu būdu neteisėtai išgavo 4 318 m3 smėlio, taip pat iš bendro išgauto smėlio 23 424 m3 kiekio, 424 m3 smėlio nedeklaravo. Pareiškėja išgavo gamtos išteklius (4 318 m3 smėlio) be leidimo bei deklaravo mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį (nedeklaravo 424 m3 smėlio), todėl Departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į pareiškėjos nurodytus paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, be leidimo išgavusi apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius bei 7 straipsnio 2 ir 4 dalį deklaravusi mažiau nei išgavo valstybinių gamtos išteklių. Departamentas, taikydamas didesnį mokesčio tarifą, apskaičiavo 16 769 Eur mokestį ir ginčijamu sprendimu įpareigojo jį sumokėti.

Žemės gelmių įstatymas įtvirtina imperatyvų reikalavimą, kad vykdant išteklių gavybą žemiau išteklių kontūro turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo ribų keitimo atveju numatytas pakartotinio leidimo išdavimas, nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo ribos. Pareiškėja pakartotinio leidimo, kuriame būtų pakeistos kasybos sklypo ribos, pareigūnėms nepateikė. Pareiškėja, išgaudama 4318 m3 smėlio už kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), nesilaikė 2014-02-28 Nr. 14-14 (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių naudojimo sutarties 4 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, nevykdė Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių 53 ir 54 punktuose numatytų pareigų (nevykdė sutarties numatytų sąlygų ir nesilaikė naudojimo plano reikalavimų). Pareiškėja, siekdama išgauti gamtos išteklius už išteklių naudojimo ribos (t. y. už išteklių kontūro), privalėjo tikslinti sudarytų sutarčių sąlygas dėl išteklių naudojimo ribos ir gauti pakartotinį leidimą.

2014-02-28 Leidimas Nr. 14-14, suteikia teisę pagal leidimo sutartyje nustatytas sąlygas naudoti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio išteklių dalį. Naudojimo sutartimi pareiškėjai (duomenys neskelbtini) telkinyje skirtas 2,2 ha kasybos sklypas su jame esančiais ištirtais, aprobuotais ir įvertintais jų gavybos poveikiu aplinkai ištekliais. Markšeideriniame plane nurodyta, jog apskaitomu laikotarpiu išgauta 4 318 m3 smėlio. Pareiškėja, iškasdama išteklius žemiau aslos, t. y. už kasybos sklypo ribų, būtent toje dalyje leidimo išgauti išteklius neturėjo, nes turimo leidimo sąlygos kasti leido tik iki aslos. (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio markšeideriniame plane telkinio eksploatacijos rodiklių lentelėje fiksuojama, kad naudingosios iškasenos išteklių likutis (skirto kasybos sklypo ribose) pradžioje buvo 73 000 m3 ir pabaigoje 54 000 m3, pokytis 19 000 m3. 4 318 m3 smėlio kiekis neįtrauktas į 19 000 m3 pokytį, nes markšeideriniame plane yra fiksuojami tik eksploatacijai skirti aprobuoti ištekliai, kurie išgaunami pagal leidimą.

Pareiškėja per tikrinamąjį laikotarpį nevykdė pareigos laiku vykdyti mokestines prievoles – deklaruoti ir sumokėti mokestį. Mažesnis gamtos išteklių deklaravimas negu išgautas gamtos išteklių kiekis negali būti traktuojamas, kaip mažareikšmis pažeidimas, lengvinanti aplinkybė ir pagrindas nemokėti mokesčių. Pareiškėja jau ne kartą padaro tokius mokestinius pažeidimus, ji nedeklaravo išgautų išteklių ir nemokėjo mokesčių ir už 2015 m. I-III ketvirčio mokestinius laikotarpius. Pareiškėja savo veiklą, susijusią su išteklių gavyba, vykdo daugiau nei dešimt metų, todėl turi tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl privalo išmanyti jai privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, tame tarpe teikti laiku ir teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius valstybei.

Pareiškėja skunde nepagrindė sankcijos neproporcingumo jos ūkinės veiklos atžvilgiu. Nepateikė jokių teisiškai reikšmingų įrodymų, kad Departamento paskaičiuota mokėtina suma yra neproporcingai didelė, nepateikė jokių finansinių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės finansinę būklę bei pajėgumus. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog įmonė skolų neturi, reiškia ji finansiškai stabili, kad galėtų susimokėti ne tik einamus mokesčius, bet ir už mokestinius pažeidimus paskaičiuotą 16 769 Eur mokestį.

Departamentui priskirta funkcija kontroliuoti ar tinkamai vykdoma gamtos išteklių naudojimo apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, o kaip tik veikė pagal teisės aktuose jam pavestas funkcijas ir vykdė pareigas. Departamento pareigūnės atliko pareiškėjos planinį teminį patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2017-2019 metais apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, o ne tikrino telkinio (telkinio dalies) gavybos darbų atitiktį žemės gelmių naudojimo plane numatytiems sprendiniams. Atlikdamas mokesčio už naudingąsias iškasenas patikrinimą, pareigūnas tikrina ūkio subjekto pateiktų duomenų atitikimą deklaracijai, pateiktai Valstybinei mokesčių inspekcijai iki patikrinimo pradžios. Nevertinant kitų dokumentų neįmanoma nustatyti ar apmokestinamųjų gamtos išteklių kiekis buvo deklaruotas ar (ir) deklaruotas mažesnis, ar (ir) išgautas be leidimo.

Paaiškina, kad vieno tūkstančio kub. m tikslumu, markšeiderinių matavimų metu nustatytų smėlio išteklių gavybos apskaitos duomenų suma iš esmės sutampa su pareiškėjos pateiktų kasybos ataskaitų 2-KN duomenų suma. Bendras markšeiderinių matavimų metu nustatytų ir deklaruotų gavybos apskaitos duomenų neatitikimas sudaro 287 kub. m, o ne 424 kub. m, kaip teigiama patikrinimo akte. Įvertinus galimą markšeiderinio matavimo metu gautų rezultatų paklaidą, patikrinimo metu nustatytas neatitikimas tarp markšeiderinių matavimų metų nustatyto ir pareiškėjos deklaruoto per tikrinamą laikotarpį išgauto smėlio kiekio nelaikytinas klaidingu gavybos apskaitos duomenų pateikimu.

Išgaudama ir deklaruodama žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo klodo pado slūgsančias tos pačios genezės smėlingas nuogulas pareiškėja nepadaro žalos valstybei, nes išgauna, apskaito ir deklaruoja galimus panaudoti žemės gelmių išteklius jai skirtame naudoti kasybos darbais pažeistame plote. Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama naudingosios iškasenos išteklių gavybos iš (duomenys neskelbtini) karjero apskaitą, apskaito žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto pado išgautą smėlio kiekį kaip telkinio išteklių prieaugį ir įrašo į atitinkamo laikotarpio gavybos apskaitos duomenis.

Pareiškėja pateikė Departamentui rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, paaiškindama, kad 4 318 kub. m. smėlio nevertina kaip išgauto, neturint tam leidimo, nes kasė smėlį turėdama leidimą, oficialiai deklaravo visus iškastus išteklius nei sumokėjo mokesčius, o teisės aktai įtvirtina išteklių, išgautų už kontūro ribų legalumą bei teisėtumą.

Ginčijamu sprendimu Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir juo apskaičiuotą 16 769 Eur mokesčio sumą padidintu tarifu, motyvuodamas, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) smėlio telkinyje laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2017-04-11, vykdė kasybą už Lietuvos geologijos tarnybos 2014-02-28 leidime Nr. 14-14 nurodytų kasybos sklypo ribų (už išteklių kontūro), nustatytų išteklių naudojimų ribų ir tokiu būdu neteisėtai išgavo 4 318 m3 smėlio, neturėdama šiam kiekiui (4 318 m3) Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išteklių ar ertmių naudojimo sutarties, žemės gelmių naudojimo plano, pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, 14 straipsnį. Ginčijamu sprendimu nustatyta, kad tuo pačiu apskaitomu laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2017-04-11 pareiškėja iš bendro išgauto smėlio 23 424 m3 kiekio, 424 m3 smėlio nedeklaravo, tokiu būdu deklaravo mažesnį kiekį išgautų valstybinių gamtos išteklių ir taip pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalis.

Vadovaujantis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi ir 1 priedu, naudingos iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat smėlis bei žvyras yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Įstatymas numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

Žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius. Pagal Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti (Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – ir Išdavimo taisyklės) 20.2 papunktyje nustatyta, kad pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Išdavimo taisyklių 35.1, 35.4–35.6, 35.13 ir 35.15 papunkčiuose. Išdavimo taisyklių 35.5 papunktyje nustatyta, kad sutartyje nurodoma išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita). Išdavimo taisyklių 51 punkte nustatyta, kad leidimas suteikia jo turėtojui teisę naudoti sutarties (-čių) nustatytomis sąlygomis nurodytų objektų išteklius ir žemės gelmių ertmes (ir atlikti žvalgybą, paiešką).

Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių (2016-12-22 įsakymo Nr. 1-262 redakcija) 24 punkte numatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.