Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-2808-825/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-05-03
Bylos Nr.
A2.9.-2808-825/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02277-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pažeidėjas
A. P., Kauno
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.9.-2808-825/2013 (Proceso Nr. 4-69-3-02277-2013-6) Procesinio sprendimo kategorija 48.5; 52.3.
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui S. Š., išnagrinėjęs A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nepanaudojo savo valdžios nepilnamečio sūnaus Ž. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kadangi Ž. S. 2012 m. gruodžio 6 d., po pamokų, apie 14.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas asmenims nefiksavus tikslaus veiksmo laiko, V. Krėvės pr., netoli prekybos centro „Pasimatymas“, tikslesnė vieta nenustatyta, nes veiksmai buvo vykdomi ne vienoje vietoje, dalyvavo mėtant sniego gniūžtes į A. K., bei Ž. S. 2012 m. gruodžio 7 d., po pamokų, apie 14.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas asmenims nefiksavus tikslaus veiksmo laiko, Partizanų gatvės (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje dalyvavo patyčiose iš A. K.. Šie A. P. veiksmai atitinka administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.

Šalies argumentai

A. P. paaiškino, kad kaip ir visi vaikai, mėtėsi sniegu, koks ten labai gali būti didelis pažeidimas. Vaikų buvo vienuolika. Visi vaikai mėtėsi sniegu. Sūnui 15 metų. Išaiškino, kad negalima mėtyti sniego gniūžčių. Negarbingas poelgis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas S. Š. nurodė, kad iš pateiktos medžiagos matosi, kad prieš nepilnametę buvo naudota prievarta. Visi apklausti asmenys pripažino, kad tai darė. Buvo paimti ir išnešti mergaitės asmeninai daiktai į lauką, iš jos pasityčiojo. Mano, kad buvo pasielgta nederamai.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 6 d., apie 14 valandą, ėjo iš mokyklos pro ,,IKI“, nes žinojo, kad I., Ž. S., G., jos nemėgsta ir apmėtys sniego gniūžtėmis. Jie pradėjo vytis, ją pastūmė Ž. ir ji nukrito. Pradėjo mėtyti sniego gniūžtes. Praėjusi pro šalį moteris bandė juos sudrausminti, bet jie vis tiek mėtė. Apsiramino, kai iš sporto klubo vyras pabeldė. Tada nustojo mėtyti sniego gniūžtes, bet sekė iki namų. Ž. S. mėtė sniego gniūžtes. Neprašė, kad jie mėtytų sniego gniūžtes. Gruodžio 7 dieną ėjo iš mokyklos, ėjo kita puse ir ją pamatė L., Ž., I., P. ir pradėjo vytis. Ž. S. buvo tarp jų. Vijosi, kad vėl apmėtytų sniego gniūžtėmis. Įbėgo į laiptinę, bet jie pamatė ir į laiptinę įėjo L., paskui įėjo ir kiti išvardinti asmenys. Tarp jų buvo ir Ž. S.. Jie bandė už kojų ištempti iš laiptinės. Tempė iš antro ar trečio aukšto. Tempė ją Ž. S., L.. Į lauką neištempė. Tada L. metė į ją uždegtą degtuką, bet nepateikė. Bandė vėl ištempti. Ž. S. laiptinėje atėmė iš jos rankinę ir išbėgo į lauką. Moteris sakė, kad matė, kaip berniukai spardė jos rankinę. Pasiėmė rankinę iš moters, ji buvo visa snieguota ir kiaušinis buvo sudaužytas.

Liudytojas G. M. paaiškino, kad pakviestas liudyti dėl to, kad Ž. dalyvavo tyčiojantis laiptinėje iš A. K.. Tai buvo gruodžio mėnesį. Vijosi A., nes norėjo išmaudyti sniegu. Ji neprašė, kad ją išmaudytų. Vijosi ją iki laiptinės. Į laiptinę įbėgo visi, Ž. irgi buvo. Laiptinėje L. bandė ištempti A. į lauką, o kol jis bandė ištempti A., Ž. paėmė jos rankinę ir išbėgo į lauką. Kam jis paėmė rankinę nežino. Dieną prieš tai dalyvavo mėtant sniego gniūžtes į Arminą. Ž. S. pargriovė A. ir išmaudė sniege. Nežino, kodėl A. pargriovė ant žemės ir išmaudė, ji to neprašė.

Liudytojas Ž. S. paaiškino, kad gruodžio mėnesį išėjo iš mokyklos, A. laukė prie mokyklos kampo, nes norėjo apmėtyti sniegu. Ji išėjo pro kitą pusę, tada jie bėgo iki A., bet ji pasislėpė laiptinėje, jos ieškojo. I. pamatė jos galvą išlindusią pro laiptinės duris. Visi atėjo į laiptinę. A. stovėjo antrame aukšte. Jis su L. norėjo gražiai ją išnešti, bet ji apspardė, iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Jos neišnešė. Ji neprašė, kad ją išneštų į lauką. Norėjo išmaudyti, ji to neprašė. Tėvai aiškino, kad negalima merginų skriausti, aiškino prieš įvykį. Išvakarėse norėjo A. apmėtyti sniegu, visur jos ieškojo. Pamatė, kad ji eina pro ,,IKI“. Pribėgo, jis ją pargriovė, apmėtė sniegu. Paskui iš sporto salės pabeldė kažkoks žmogus, ir jie pasitraukė. Ji neprašė, kad ją pargriautų, apmėtytų sniegu. Suprato, kad naudojo prievartą prieš jos valią.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad Ž. S. 2012 m. gruodžio 6 d., po pamokų, apie 14.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas asmenims nefiksavus tikslaus veiksmo laiko, V. Krėvės pr., netoli prekybos centro „Pasimatymas“, tikslesnė vieta nenustatyta, nes veiksmai buvo vykdomi ne vienoje vietoje, dalyvavo mėtant sniego gniūžtes į A. K.. Pats sniego gniūžčių mėtymas gal ir nebūtų priešingas teisei veiksmas, bet bylos duomenimis tai buvo tyčiojimasis iš asmens, šiuo konkrečiu atveju iš A. K., nes visi apklausti liudytojai nurodė, kad jie nemėgo A. K. ir susitarė apmėtyti ją sniego gniūžtėmis. Ž. S. aktyviais veiksmais dalyvavo bendrame susitarime. Be to, A. K., kurios paaiškinimais netikėti teismas neturi pagrindo, nurodė, kad sniego gniūžtes mėtė ir Ž. S..

Teismas pripažįsta, kad Ž. S. 2012 m. gruodžio 7 d., po pamokų, apie 14.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas asmenims nefiksavus tikslaus veiksmo laiko, Partizanų gatvės (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje dalyvavo patyčiose iš A. K.. Bandę A. K. apmėtyti sniegu, kaip įvardijo liudytojai ją „išmaudyti sniegu“, A. K. įbėgus į Partizanų gatvės (duomenys neskelbtini) namo laiptinę bandė ją ištempti lauk. Nepavykus, atėmė jos rankinę ir ją išmetė lauke. Bylos duomenimis tai buvo tyčiojimasis iš asmens, šiuo konkrečiu atveju iš A. K., nes visi apklausti liudytojai nurodė, kad jie nemėgo A. K. ir susitarė ją „išmaudyti sniegu“. Ž. S. aktyviais veiksmais dalyvavo bendrame susitarime. Be to, A. K., kurios paaiškinimais netikėti teismas neturi pagrindo, nurodė, kad Ž. S. patyčiose dalyvavo aktyviai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingas vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, kad būtų siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jie turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, tai yra netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008 bei 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, tai yra, turi būti surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada) bei panašūs duomenys.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai įrodyti surinkta administracinės bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1 - 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 5), nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 4), pažyma apie baustumą (b. l. 6), kita bylos medžiaga.

Ž. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. numatytos veikos požymius.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, A. P. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį pakanka faktų, kad jos sūnus atliko priešingas teisei veikas.

Teismas mano, kad aktyvūs veiksmai dalyvaujant tyčiojantis iš labiausiai pažeidžiamo asmens, pabrėžtina, kad buvo tyčiojamasi iš mergaitės, nesistengiant sustabdyti tyčiojimosi ar užstoti silpnesnį, rodo, kad jo auklėjime yra spragų. Ir tokios auklėjimo ydos negali būti pateisinamos tuo, kad asmuo, šiuo atveju A. P., negalėjo pati užkirsti kelio tokiems veiksmams.

Tėvų valdžia – tai ne tik teisė, bet ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., 3.159 str. 4 d.), o už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. numatyta administracinė atsakomybė.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. P. nepanaudojo savo valdžios nepilnamečio vaiko interesams, netinkamai jį auklėjo, todėl padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., ir yra baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Atsižvelgiant į tai, A. P. skirtina įstatyme numatyta sankcija – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str., 224 str., 286 str., 287 str.

nutarė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusia pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. ir nubausti ją įspėjimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis