- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1025-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- R. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus
- Ieškovas
- E. S.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1310-874/2017 išnagrinėjus atsakovo R. V. atstovės advokatės D. B. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams R. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės E. S. ieškinį atsakovams R. V., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliko nenagrinėtą.
2. Atsakovo R. V. atstovė advokatė D. B. 2017 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir iš ieškovės atsakovui priteisti jo turėtas 847,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad šioje byloje atsakovas naudojosi advokato pagalba, teikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad bylą veda per advokatą, prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylą užbaigus rašytinio proceso tvarka, nepasiekus nagrinėjimo iš esmės stadijos, su kurios pabaiga CPK 98 str. 1 d. sieja prašymo atlyginti išlaidas už advokato pagalbą ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo laiką, atsakovui nebuvo galimybės pateikti prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą apmokėjimo ir jas patvirtinančių dokumentų. Atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės prašomas atidalijimas natūra pagal teisinį reglamentavimą yra negalimas, išsakė pasiūlymą ieškovei sudaryti byloje taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi prašymo netenkino.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį nepateikė teismui prašymo su išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti apskaičiavimu ir pagrindimu, nors prie prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo atsakovo atstovė pateikia 2017-08-23 PVM sąskaitą už teisines paslaugas, kuri atsakovo buvo apmokėta tą pačią dieną, t. y. beveik prieš tris savaites iki 2017-09-12 atsiliepimo į ieškinį teismui pateikimo ir beveik prieš mėnesį iki teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties priėmimo. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovo atstovė prašė teismo, esant CPK numatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių – ieškinį atmesti. Vadinasi, bylos baigtis, teismui išnagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, atsakovui negalėjo būti netikėta. Atsiliepime į ieškinį išreikšdamas sutikimą dėl sprendimo už akių priėmimo, atsakovas turėjo pasirūpinti, kad į bylą būtų pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jas pagrindžiančius dokumentus atsiliepimo pateikimo dieną jau turėjo tiek atsakovas, tiek ir jo atstovė. Byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėjo kliudyti atsakovui ar jo atstovei kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl sprendė, kad teismas nutartimi išsprendė visus klausimus, kuriuos turėjo išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašoma priteisti iš ieškovės 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovo sumokėta atstovei ne tik už procesinių dokumentų (atsiliepimo) surašymą, bet ir už atstovavimą civilinėje byloje. Teismui ieškinį palikus nenagrinėtą pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, neįvykus nei vienam teismo posėdžiui, teismui nebuvo pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą civilinėje byloje. Bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo surašymą iš bendros bylinėjimosi išlaidų sumos nėra išskirtos. Atsižvelgęs į tai, teismas prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą nutartį priteisiant iš ieškovės atsakovui jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą (CPK 98 str.), ir nepagrįstai atsisakė priimti papildomą nutartį. Pagal CPK 88 str. 1 d. 6 p., išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pagal CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 str. 1 d. numato, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies.
6.2. Apeliantas pažymi, kad jo procesinis elgesys buvo tinkamas. Apeliantas pažymi, kad buvo pradėta pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija, tačiau nagrinėjimo iš esmės stadija, su kurios pabaiga CPK 98 str. 1 d. sieja prašymo atlyginti išlaidas už advokato pagalbą ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo laiką, dar nebuvo pasiekta. Todėl atsakovas R. V. dar turėjo teorinę procesinę galimybę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, civilinio proceso įstatymas neįpareigoja bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikti su pirmu teismui teikiamu procesiniu dokumentu. Pateikti prašymą atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir jas pagrindžiančius dokumentus sutrukdė tai, kad teismas bylą nutraukė nepaskelbęs apie ketinimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl atsakovas negalėjo numatyti bylos baigties. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, jei apylinkės teismas nebūtų ieškovės ieškinio, pateikto pasirinkus netinkamą savo teisių gynimo būdą, iš karto atsisakęs priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Šiuo konkrečiu atveju papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negalėjo būti priimta, kadangi ja nebūtų šalinamas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties trūkumas: neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. 2017 m. rugsėjo 20 d. priimant nutartį teismui nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys atsakovo bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir ieškovės prašymas jas priteisti. Terminas pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos tuo atveju, kai byla baigiama nutartimi ieškinį palikti nenagrinėtą, yra neaktualus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria nepriteistos atsakovui bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylinėjimosi išlaidų, susidariusių teismui ieškinį palikus nenagrinėtą, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Dėl kaltės (atsakomybės) procese nustatymo
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
11. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, t. y. nebuvo priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl pripažintina, kad minėta teismo nutartis yra priimta atsakovo naudai. Be to, ieškinys paliktas nenagrinėtas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms dėl ieškovės neapdairumo, t. y. su ieškiniu pateiktas netinkamos formos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), be to, ieškinys pateiktas neatsižvelgiant į tai, kad atidalijimas negalimas vykstant teisminiam ginčui dėl žemės sklypo (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 10 punktas). Teismo vertinimu, būtent tai ir lėmė bylos proceso pabaigą teismui ieškinį palikus nenagrinėtą, ir tai sudaro pagrindą spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju kaltė dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo tenka ieškovei.
Dėl galimybės ir momento teikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
12. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl papildomo sprendimo priėmimo galimybės bylinėjimosi išlaidų klausimu, ieškinį palikus nenagrinėtą; teismas neteisingai įvertino atsakovo galimybes pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.
13. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
14. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys teisme priimtas 2017-08-07 ir skirtas terminas atsiliepimams pareikšti (1, 7 b. l.). Atsakovas atsiliepimą į ieškovės ieškinį teismui pateikė 2017-09-13, kuriame prašė teismo priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė (32–34 b. l.). Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą (35–36 b. l.). Taigi, šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, ne tik nebuvo pasibaigęs, ši stadija iš viso nebuvo pasiekta. Tai reiškia, kad atsakovas negalėjo numatyti tokios bylos baigties, todėl remdamasis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turėjo teisę teikti teismui prašymą ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Dėl išlaidų už teisinę advokato pagalbą atlyginimo priteisimo
17. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2008). Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių.
18. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašoma priteisti iš ieškovės 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atsakovo sumokėta atstovei ne tik už procesinių dokumentų (atsiliepimo) surašymą, bet ir už atstovavimą civilinėje byloje, o bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo surašymą iš bendros bylinėjimosi išlaidų sumos nėra išskirtos.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, esama situacija lemia tai, kad, taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, privalu aiškintis kokią iš atsakovo prašomos priteisti 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos dalį sudaro atstovavimas civilinėje byloje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.