Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1901-966/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1-1901-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10537-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Nukentėjusysis
A. B.
Kaltinamasis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1901-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10537-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.6.3.; 1.2.4.8; 2.10.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Kristinai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,nukentėjusiajam A. B.,kaltinamajam L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. 2018 m. kovo 5 d. apie 14.40 val. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodamas sūnaus A. B. atžvilgiu fizinį smurtą – rankomis bei kojomis prispausdamas jį prie lovos ir neleisdamas jam pajudėti, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą.

L. B. kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. kovo 5 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur gyvena kartu su šeima. Jis buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs. Su sūnumi įvyko žodinis konfliktas. Po to, kai sūnus A. B. gulėjo ant lovos veidu žemyn, jis priėjo prie jo, atsisėdo, paėmė jį už rankų ir laikė. Sūnaus rankas prispaudė prie lovos, kad jis negalėtų atsikelti. Sūnui galėjo dėl jo veiksmų skaudėti. Po to sūnus pasakė, kad dėl jo veiksmų skųsis, jie apsižodžiavo. Sūnus išėjo, o paskui į namus atvyko policija. Pripažįsta, kad jo elgesį įtakojo alkoholis. Jis atsiprašė sūnaus, jie susitaikė. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, nes negalvojo, kad dėl jo veiksmų gali būti iškelta baudžiamoji byla. Šeimoje anksčiau yra buvę žodinių konfliktų, bet fizinio smurto nebuvo. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. B. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

-nukentėjusiojo A. B. parodymais, kad 2018 m. kovo 5 d., apie 14.40 val. adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), sugrįžęs į namus niekaip neatrakino buto durų, nes spynoje buvo paliktas raktas. Namuose buvo jo tėtis L. B., kuris tik po kurio laiko sugebėjo atidaryti buto duris. Įėjus į namus pamatė, kad tėtis neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis jam papriekaištavo, dėl duryse palikto rakto ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo tėtis elgėsi neadekvačiai, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jis, vengdamas konflikto, nuėjo į savo kambarį, o tėtis vėl atėjo pas jį į kambarį ir taip jų žodinis konfliktas tęsėsi toliau. Tėtis, išeidamas iš jo kambario, stipriai trenkė duris ir jis jam pasakė, kad netrankytų durų. Tada tėtis tapo agresyvus ir pradėjo eiti link jo, o jis nuo jo traukėsi atgal, kol beeidamas atsirėmė į lovą ir ant jos atsisėdo. Tada tėtis rankomis ir kojomis jį prispaudė prie lovos, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą abejose rankose ir kojose. Tėtis jį stipriai laikė ir jis dėl to negalėjo pajudėti, tačiau vis stengėsi nuo jo atsistumti. Tada tėtis rankos kumščiu norėjo jam suduoti 4-5 kartus į veidą, tačiau jo smūgių pavyko išvengti, nes vis pakreipdavo savo galvą arba savo ranka nustumdavo jo ranką. Tėčiui šiek tiek jį atleidus, jis greit atsistojo ir iš kambario išėjo. Tėtis namuose visą laiką vaikščiojo paskui jį ir liepė jam su juo muštis, sakydamas: „ateik, pasimušim“. Neapsikentęs tokio tėčio elgesio, jis išėjo į laiptinę, kur išsikvietė pagalbą. Tėtis taip elgiasi ne pirmą kartą, tačiau tai pirmas kartas kada jis iškvietė policiją. Jis dažniausiai taip daro, kaip išgeria alkoholinių gėrimų ir tampa labai agresyvus. Dėl tokių tėčio veiksmų jis sužalojimų nepatyrė, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas (b. l. 21–22);

-pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pranešėjas A. B. kreipėsi į policiją dėl to, kad jo atžvilgiu tėvas L. B. panaudojo fizinį smurtą. Apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta (b. l. 3–5);

-bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktu skambučio garso įrašo kopija dėl smurto artimoje aplinkoje adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir pokalbio stenograma (b. l. 12–14);

-tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad L. B. nurodė, kad neblaivus tėvas L. B. stumdė jį, žadėjo primušti, sukėlė fizinį skausmą (b. l. 15–16);

- liudytojos R. B. parodymais, kad ji yra L. B. sutuoktinė, kartu gyvena (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kas būtent įvyko 2018 m. kovo 5 dienos metu, jų namuose tarp sūnaus ir sutuoktinio ji pasakyti negali, nes nieko nematė. Dienos metu jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus A., kuris pasakė, kad jis šiuo metu išėjęs į bendro naudojimo patalpas, laiptinę ir laukia policijos pareigūnų, kad juos iškvietė tėčiui, kadangi tėtis jį prispaudė prie lovos, o jis nuo jo išsilaisvinęs pabėgo į laiptinę ir iškvietė policijos pareigūnus. A. iš balso buvo tikrai ne toks kaip visada, girdėjosi, kad buvo išsigandęs ir susijaudinęs. Tai pirmas kartas, kai sūnus tėčiui kviečia policiją, tačiau ne pirmas kartas, kai jis, būdamas neblaivus, „kabinėjasi“ prie sūnaus. Gali patvirtinti, kad išgėręs L. tikrai tampa agresyvesnis, visos šeimos atžvilgiu yra naudojamas psichologinis smurtas, jis išgėręs būna priekabus, jos atžvilgiu jis būna labai pavydus, o vaikų atžvilgiu jis taip pat labai griežtas (b. l. 26–27);

-liudytojos R. B. parodymais, kad 2018 m. kovo 5 dienos metu grįžusi namo matė brolį A. susijaudinusį, susinervinusį. Ji A. paklausė, kas nutiko ir jis jai papasakojo, kad neseniai iš namų išėjo policijos pareigūnai, kadangi juos iškvietė tėčiui. Jis papasakojo, kad grįžo į namus, tačiau ilgai negalėjo į juos įeiti, nes tėtis į duris buvo įkišęs raktus ir būdamas neblaivus miegojo. Po kiek laiko A. pavyko jį prikelti ir jis atėjo atrakinti jam durų. Tada namuose tėtis pradėjo „kabinėtis“ prie A., eilinį kartą vėl triukšmavo. Taip pat A. papasakojo, kad konflikto metu tėtis jį savo kūnu buvo prispaudęs prie lovos ir dar bandė suduoti jam kelis smūgius į veidą, tačiau A. tų smūgių išvengė, o kai jam pavyko nuo tėčio pasprukti, jis išbėgo į laiptinę ir iškvietė policijos pareigūnus. Kad tėtis taip galėjo pasielgti, ji tiki, nemano, kad A. meluoja, kadangi tikrai žino, koks tėtis būna išgėręs. Kai padaugina alkoholio tėtis nuolat prie jų kabinėjasi, būna tikrai agresyvus, priekaištauja dėl įvairiausių buitinių ir kitų dalykų (b. l. 29–30);

-liudytojo E. A. parodymais, kad 2018 m. kovo 5 d., apie 14.42 val. dirbant kartu su vyr. patruliu A. P., r. š. 1733, iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šiaurės pr. 51-39, Kaune, smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad policiją kvietė A. B. kuris paaiškino, kad tėvas L. B., būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, rankomis stumdė jį bei žadėjo primušti, tėvas jam sukėlė fizinį skausmą. A. B. buvo susijaudinęs, sutrikęs, ant jo kūno ir veido akivaizdžių sužalojimų nesimatė, aplinka buvo tvarkinga. Esant šioms aplinkybėms L. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS (b. l. 32);

-pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad 2018 m. kovo 5 d., 15.24 val. L. B. nustatytas1,55 promilės girtumas (b. l. 40).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Aukščiau aptartais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, sutampa su kitais įrodymais byloje – tarnybiniais pranešimais, bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir jo stenograma, neginčijamai nustatyta, jog A. B. tyčia menkaverčio konflikto metu, prokuroro pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, prispaudęs rankomis ir kojomis prie lovos sūnų A. B. neleido jam pajudėti, taip sukeldamas jam fizinį skausmą savo šeimos nariui. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 straipsnio 1 dalies numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis L. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jam jokių pretenzijų nereiškia. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. nurodė, kad atleido ir susitaikė su kaltinamuoju, jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleidžia ir sutinka, kad šis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras neprieštaravo, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas sprendžia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), jis neteistas (b. l. 54), nebaustas administracine tvarka (b. l. 53), dirbantis (b. l. 55), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 58), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (b. l. 59). Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo – teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje L. B. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45–46) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297–299 straipsniais, 301–303 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė