- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- N1-42-238/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00878-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- G. K., M. K.
- Civilinis atsakovas
- E. K., R. K.
- Nukentėjusysis
- K. A., Vaiko teisių apsaugos tarnybos
- Advokatai
- Romualdas Matonis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Audronei Stankevičiūtei, Vitai Naureckienei, prokurorams Tomui Stelioniui, Eglei Privenienei, kaltinamajam G. K., jo gynėjams advokatams Romualdui Matoniui, Eugenijui Senovaičiui, kaltinamajam M. K., jo gynėjams advokatams Romualdui Matoniui, Klemensui Alfonsui Kriščūnui, kaltinamojo M. K. atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei E. K., civiliniam atsakovui R. K., nukentėjusiajam K. A., Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams Svetlanai Čumačenko, Vaidui Zabilevičiui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 1993-02-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, nuosprendžio vykdymą atidedant 2 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje,
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, mokosi Marijampolės suaugusių mokymo centre 12 klasėje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2010 m. liepos 24 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam K. A. į veidą ir trauminiu poveikiu padarė jam muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, kaktikaulio lūžį dešinėje, einantį per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą), taip dėl kaktikaulio lūžio dešinėje, einančio per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą) padarė K. A. sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
G. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2010 m. liepos 24 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė ranka ir spyrė koja K. A. į veidą ir trauminiu poveikiu į kairio momens sritį padarė jam muštinę žaizdą kairio momens srityje, trauminiu poveikiu į kairio skruosto - akies sritį padarė muštinę žaizdą kairio skruosto gleivinėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, trauminiu poveikiu į nosies sritį padarė muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, atvirą nosies kaulų lūžį, taip ne mažiau kaip trimis smūgiais sužalojo nukentėjusįjį ir dėl paminėtų sužalojimų padarė K. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų M. K. ir G. K. kaltumas padarius nusikaltimus patvirtinamas šiais duomenimis.
Teisme kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino iš dalies. Nepripažino smurto apimties ir teigė, kad nukentėjusiojo nespardė. Paaiškino, kad 2010-07-24 vakare kaime vyko šventė, jis buvo pas draugus. Atėjo M. K. ir paprašė pavežti iki namų, jis sutiko ir abu važiavo automobiliu. Važiuojant automobiliu M. K. gavo žinutę į mobiliojo ryšio telefoną nuo M. A., kuri kvietė susitikti, bet Mantas to nenorėjo, todėl važiavo link jo namų kitu keliu. Atvažiavus prie namų, kieme pastebėjo stovinčius M. A., K. A., A. A.. Jis sustabdė automobilį, kad M. K. iš jo išliptų. Tuomet M. A. pasikvietė M. K. paeiti į šoną pasikalbėti ir jie abu bei A. A. nuėjo apie 5-10 metrų į šoną nuo K. A.. Jis (G. K.) liko sėdėti automobilyje, pasišaukė K. A. paklausti, kas vyksta, o pastarasis nusikeikė, jis buvo girtas. Tuomet jis (G. K.) išlipo iš automobilio, K. A. jam spyrė į koją, o jis (G. K.) gindamasis du ar tris kartus rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą. Smūgiavo už tai, kad nukentėjusysis kalbėjo įžeidžiančiai, nuo smūgių jis nenukrito.
Kaltinamasis G. K. nurodė, kad nuo K. A. smūgio suklupo ir nugriuvo. Tuomet pribėgo M. K. ir pastūmė K. A., jis parkrito ant asfaltuoto kelio. Daugiau nei jis, nei M. K. nukentėjusiojo nemušė. Konfliktas truko 2-3 minutes ir abu kaltinamieji nuvažiavo. Kiti asmenys konflikto matyti negalėjo, nes gatvėje buvo tamsu, jie stovėjo 5-10 metrų atstumu nuo konflikto vietos.
Kaltinamasis G. K. teigia, kad dėl jo smurtinių veiksmų negalėjo kilti kaltinime nurodytos pasekmės, tai yra padarytas sunkus kūno sužalojimas K. A.. Taip pat nurodė, kad neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ar sunkiai sužaloti nukentėjusįjį. Su civiliniu ieškiniu kaltinamasis G. K. sutinka.
Teisme kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2010-07-24 vakare kaime vyko šventė, po jos G. K. paprašė pavežti iki namų. Abu važiavo automobiliu ir į mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę iš M. A., kuri kvietė susitikti ir pakalbėti. Tačiau jis nenorėjo susitikti, todėl į namus važiavo kitu keliu. Prie namų jau buvo atvykę ir stovėjo M. A., K. A., A. A.. Išlipus iš automobilio, jis, M. A., A. A. paėjo į šoną pakalbėti. M. A. paklausė, kodėl jis nesimušė su D., o jis atsakęs, kad nenori problemų. Kaltinamasis tvirtina, kad prieš tai jis buvo susistumdęs su M. A. draugu D. S., bet kodėl būtent M. A. apie tai norėjo kalbėtis, jam nežinoma. Būnant įvykio vietoje išgirdo, kad automobilio variklis išjungiamas, automobilio durelės užsidarė, šviesos užgeso. Buvo tamsu, bet iš žmonių šešėlių matėsi, kad K. A. susimušė su G. K., pastarasis du ar tris kartus sudavė nukentėjusiajam, o G. K. nukrito. Tuomet jis (M. K.) pribėgo prie jų ir pastūmė K. A., jis nukrito, nesikėlė. Pagalvojo, kad nesikelia dėl girtumo. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam spyrė į galvą. Neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ar sužaloti nukentėjusįjį. Parkritus nukentėjusiajam ant žemės, prieš jį daugiau nesmurtavo. Kaltinamasis tvirtina, kad po įvykio vyko pas K. A. į namus, jo atsiprašė. Su civiliniu ieškiniu kaltinamasis M. K. sutinka.
Kaltinamojo M. K. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė E. K. paaiškino, kad Mantas yra jos sūnus. Vaikas geras, pareigingas, mokosi, lanko būrelius, su juo jokių problemų nebuvo. Po įvykio lankėsi nukentėjusiojo K. A. namuose, atsiprašė. Nukentėjusysis nurodė, kad problemų nebus, jeigu jie sumokės 20 000 litų. Tačiau jie nesutiko mokėti, nes tiek pinigų neturi. Su civiliniu ieškiniu sutinka.
Nukentėjusysis K. A. paaiškino, kad 2010-07-24 nakties metu po kaimo bendruomenės šventės kartu su M. A., A. A. ėjo keliu (duomenys neskelbtini). Prie jų privažiavo ir sustojo automobilis, kuriame sėdėjo M. K. ir G. K.. Automobilį stabdė jis (nukentėjusysis), prašė pavežti, bet kaltinamieji pradėjo kalbą kita tema ir paklausė, ar M. A. yra draugė, o atsakius, kad - ne, pasijuokė, kad jis neturintis merginos.
Nukentėjusysis nurodė, kad jam yra žinoma, jog M. K. turėjo konfliktą su M. A. draugu, todėl, matyti, kaltinamieji suklydo ir jį palaikė tuo asmeniu. Kaltinamieji išlipo iš automobilio. Pamena, kad G. K. sudavė smūgį jam į veidą, ir jis nukrito, ant jo užvirto G. K.. Tuomet pajuto, kad spardomas į galvą, veidą, nosį. Negali nurodyti, ar spardė abu, ar kuris nors vienas. Pamena, kad jiems nueinant, M. K. grįžo ir stipriai spyrė jam į galvą akies srityje, tuomet krito atbulas ir prarado sąmonę. Muštynės truko dvi minutes. Mušimo metu buvo tamsu, M. A. buvo 5 metrų atstumu nuo smurtavimo vietos, o A. A. toliau. Dėl patirto smurto gydėsi ligoninėje, nes buvo sužalotas. Iki įvykio kaltinamųjų nepasižinojo, piktumų nebuvo, jis sužalotas nebuvo. Kaltinamojo M. K. gyvenamoji vieta buvo netoli įvykio vietos. Kaltinamieji jo atsiprašė.
Liudytoja M. A. paaiškino, kad 2010-07-24 kaimo šventės metu M. K. konfliktavo ir susimušė su jos draugu D. S.. Vėliau ji nutarė susitikti su M. K. ir išsiaiškinti su juo dėl minėto konflikto, laukė M. K. prie jo namų. Eidama sutiko K. A. ir A. A.. Privažiuojantį automobilį, kuriame sėdėjo G. K. ir M. K., stabdė K. A., o jiems sustojus, nukentėjusysis paprašė pavežti. Iš automobilio išlipo M. K. ir paėjo į šoną su ja pakalbėti. Šalia stovėjo A. A.. Pokalbio metu ji sudavė smūgį M. K.. Tuomet M. K. priėjo prie mašinos, kažką pasakė G. K., o šis išlipęs iš automobilio sudavė stiprų smūgį K. A., kuris nukrito. G. K. patempė jį ant pievutės ir spardė į galvą, pilvą. Jis sudavė iš viso apie 5-6 smūgius. Lauke buvo tamsu, žaibavo, ji nuo smurtavimo vietos buvo 5-7 metrų atstumu, mušimas truko 7-8 minutes. M. K. stovėjo nuošaliau, bet po G. K. smurto jis taip pat spyrė nukentėjusiajam į galvą. Kodėl buvo mušamas K. A., jai nežinoma. Iki kaltinamųjų pavartoto smurto nukentėjusysis buvo sveikas, nesužalotas, o po smurtavimo jam bėgo kraujas iš burnos, matėsi žaizdos, neteko sąmonės.
Liudytojas A. A. paaiškino, kad 2010-07-24 jis ir M. A., K. A.ėjo link M. K. namų, nes Miglė norėjo su kaltinamuoju pasikalbėti K. A.buvo sveikas, nesužalotas, jis stabdė automobilį, kuriuo važiavo kaltinamieji G. K. ir M. K.. Sustojus automobiliui, M. K. iš jo išlipo ir kalbėjosi su M. A.. Jis buvo netoli jų. Girdėjo, kad K. A. kalbėjosi su G. K.. Po kiek laiko matė, kad G. K. išlipo iš automobilio ir sudavė smūgį K. A., šis nukrito, po to jį spardė. Matė, kad spyrė ir M. K.. Negali nurodyti, kiek buvo suduota smūgių. Smurtas truko trumpai, kelias minutes. Po smurtavimo matė, kad K. A. sužalotas, jam bėgo kraujas.
Liudytojas R. A. paaiškino, kad 2010-07-24 vyko kaimo šventė, sūnus išėjo iš namų sveikas ir nesužalotas. Po kiek laiko jį kruviną parnešė M. A. ir kitas jo draugas, jie nurodė, kad sūnų sumušė K.. K. A. buvo gydomas ligoninėje. Sūnus pasakojo, kad prieš jį smurtavo kaltinamieji, o būtent G. K. ranka sudavė į galvą, jis nukrito, o M. K. spyrė į veidą.
Liudytojai V. S. ir E. V. paaiškino, kad 2010-07-24 dirbo ir gavo iš budėtojo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) yra sumuštas žmogus. Nuvykę nurodytu adresu namuose rado sumuštą jaunuolį, jo veidas buvo kruvinas, vaikinas gulėjo lovoje, jis buvo neblaivus. Su juo nebendravo dėl blogos sveikatos būklės. Iškviesta greitoji medicinos pagalba nukentėjusįjį išvežė į gydymo įstaigą. Mergina minėjo, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas vaikinas.
Iš pareiškimo-protokolo matyti, kad 2010-07-26 K. A. kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir pranešė apie tai, kad 201-07-24 apie 2 val., (duomenys neskelbtini), jį sumušė du iš matymo pažįstami vyrai. (t. 1, b. l. 2)
2010-07-24 Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados Prevencijos grupės tyrėjo Dariaus Padimansko tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2010-07-24 apie 3 val. 45 min. buvo gautas telefoninis pranešimas iš VšĮ Marijampolės ligoninės, kad į priėmimo skyrių pristatytas pilietis K. A. dėl sužalojimų. Minėtas pilietis atsisakė bendrauti su policijos pareigūnu, atsisakė pasirašinėti ant dokumentų. K. A. medicinos darbuotojams paaiškino, jog jį sužalojo pažįstamas vyras prie namų. Nuo K. A. sklido alkoholio kvapas, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, nerišliai kalbėjo. ( t. 1, b. l. 6)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G646/10(09) nustatyta, kad K. A. klinikiniais duomenimis konstatuoti vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, dešinio kaktikaulio lūžimas, einantis per akiduobės stogą, nosies kaulų atviras lūžimas, o taip pat muštinė žaizda kairio momens srityje, kraujosruvos su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius abiejų akių vokų srityse buvo padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2010-07-24, ir dėl dešinio kaktikaulio lūžimo, einančio per akiduobės stogą, t. y. nueinančio į kaukolės pamato priekinę duobę, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 9)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. EKG 8/12(02) nurodyta, kad teismo medicinos ekspertai, remdamiesi K. A. medicininių dokumentų apie sveikatos būklę duomenimis, specialisto išvadoje Nr. G 646/10 (09) nurodytais apžiūros duomenimis, atsakydami į nutartyje pateiktus klausimus, duoda išvadą:
1) K. A. padaryta muštinės žaizdos dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kairio skruosto gleivinėje, kairio momens srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, atviras nosies kaulų lūžis, kaktikaulio lūžis dešinėje, einantis per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tai galėjo būti kumštis, koja ar kiti panašaus pobūdžio kieti buki daiktai, 4-ių ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai griuvimui nebūdingi.
2) Sužalojimai padaryti 4-ių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, t. y. trauminiu poveikiu į kairio momens sritį, tuo padarant muštinę žaizdą kairio momens srityje, trauminiu poveikiu įkairio skruosto - akies sritį, tuo padarant muštinę žaizdą kairio skruosto gleivinėje, poodinę kraujosruva kairės akies vokuose, trauminiu poveikiu į nosies sritį, tuo padarant muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, atvirą nosies kaulų lūžį, trauminiu poveikiu į dešinės akies - antakio sritį, tuo padarant muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, kaktikaulio lūžį dešinėje, einantį per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą). Visi išvardinti galvos sužalojimai galėjo būti tiesiogiai susiję su lengvo galvos smegenų sukrėtimo išsivystymu. Vertinant sužalojimą visumoje, dėl kaktikaulio lūžio dešinėje, einančio per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą), sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). Vertinant sužalojimus atskirai -atviras nosies kaulų lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas - atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Išorinių galvos sužalojimų vertinimas atskirai netikslingas, nes kiekvienas iš jų galėjo būti tiesiogiai susijęs su lengvo galvos smegenų sukrėtimo išsivystymu, nosies kaulų lūžio ar kaktikaulio lūžio atsiradimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nutartyje nurodomu laiku, t.y. 2010-07- 24. Sužalojimų padarymo mechanizmas nurodytas išvados I-ame punkte.
3) Sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantis sužalojimas - kaktikaulio lūžis dešinėje, einantis per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą) - galėjo būti padarytas spiriant.
4) Nesant kitų sunkių galvos sužalojimų, t. y. kraujo išlajų po galvos smegenų dangalais bei galvos smegenų sumušimo, K. A. galėjo ir ilgesnį laiko tarpą po traumos, kęsdamas galvos skausmus, gyventi ir net gydytis ambulatoriškai. (t. 3, b. l. 18-20)
Iš 2010-09-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atliekant parodymų patikrinimą vietoje, M. A. parodė nusikaltimo vietą, esančią Marijampolės sav., Liudvinavo sen., Narto kaime. Patvirtino, kad kaltinamieji M. K. ir G. K. smurtavo prieš K. A.. Patikslino, kad G. K. kumščiu sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajam K. A. ir šis nukrito, po to jį spardė. Nurodė, kad M. K. spyrė į galvą gulinčiam nukentėjusiajam. (t. 1, b. l. 24-25)
Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.
Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad 2010-07-24 apie 2 val., (duomenys neskelbtini), kaltinamieji M. K. ir G. K. smurtavo prieš K. A. ir jį sužalojo. Byloje nustatyta, kad 2010-07-24 G. K. automobiliu vežė M. K. į namus. Jų automobilį stabdė K. A. ir prašė pavežti. Kilo konfliktas tarp K. A. ir G. K.. Pastarasis sudavė smūgį į veidą K. A. ir šis nukrito, tuomet G. K. jam spyrė, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nustatyta, kad vieną kartą K. A. į veidą stipriai spyrė M. K., ir šiuo spyriu jis buvo sunkiai sužalotas, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės patvirtinamos kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kitais bylos duomenimis.
Kaltinamieji M. K. ir G. K. pripažino, kad įvykio dieną smurtavo prieš nukentėjusįjį K. A.. Kaltinamasis G. K. pripažino, kad sudavė ranka smūgius nukentėjusiajam į veidą, o M. K. pripažino spyręs nukentėjusiajam į veidą. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtino nukentėjusiojo K. A. parodymai, iš kurių nustatyta, kad prieš jį tikrai smurtavo G. K. ir M. K.. Nukentėjusysis nurodė, kad G. K. sudavė ranka jam į veidą, jis nukrito, kažkas dar jam įspyrė, o labai stiprų smūgį į veidą koja sudavė M. K., po šio smūgio jis pajuto stiprų skausmą ir prarado sąmonę. Liudytojų M. A., A. A. parodymai taip pat patvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį, tai yra G. K. sudavė jam ranka į veidą, nukritusiam įspyrė, o M. K. spyrė nukentėjusiajam į veidą. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. A. šias aplinkybes patvirtino ir nurodė nusikaltimo padarymo vietą, šis procesinis veiksmas įtvirtintas parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktas patvirtintas specialistų išvadomis, kuriose konstatuota keliais poveikiais padaryti sužalojimai ir kokie, taip pat kokio sunkumo ir kada. Specialisto išvados patvirtina, kad K. A. padaryta muštinės žaizdos dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kairio skruosto gleivinėje, kairio momens srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, atviras nosies kaulų lūžis, kaktikaulio lūžis dešinėje, einantis per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tai galėjo būti kumštis, koja ar kiti panašaus pobūdžio kieti buki daiktai, keturiais ar daugiau trauminių poveikių, galimai 2010-07-24. Kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai apie panaudoto smurto aplinkybes, faktą ir laiką visiškai atitinka ir neprieštarauja specialistų išvadoms. Tą aplinkybę, kad 2010-07-24 iki kaltinamųjų panaudoto smurto K. A. buvo sveikas ir nesužalotas, o po kaltinamųjų atliktų smurtinių veiksmų jau buvo stipriai sužalotas, patvirtina nukentėjusiojo K. A., liudytojų M. A., A. A., R. A. parodymai. Liudytojai V. S. ir E. V. patvirtino, kad 2010-07-24 matė stipriai sužalotą K. A., ir M. A. nurodė, kad jį mušė ir sužalojo M. ir G. K.. Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados Prevencijos grupės tyrėjo Dariaus Padimansko tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2010-07-24 apie 3 val. 45 min. buvo gautas telefoninis pranešimas iš VšĮ Marijampolės ligoninės, kad į priėmimo skyrių pristatytas pilietis K. A. dėl sužalojimų. Taigi surinkti įrodymai visiškai patvirtina aplinkybes, kad 2010-07-24 kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo. Konstatuojama, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl nusikaltimo padarymo laiko, vietos ir kaltinamųjų panaudoto smurto, aplinkybių, atliktų veiksmų apimties, sutampa, neprieštarauja ir atitinka specialisto išvadą, kitus bylos įrodymus.
M. K. ir G. K. kaltinimas pateiktas pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jie bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmus būtina perkvalifikuoti. Kaltinamojo M. K. nusikalstami veiksmai iš LR BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 135 straipsnio 1 dalį, o G. K. nusikalstami veiksmai iš LR BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 138 straipsnio 1 dalį. Šias išvadas teismas daro dėl šių aplinkybių.
Teismas nustatė, kad kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo. Nustatyta, kad G. K. sudavė smūgį ranka į veidą K. A. ir šis nukrito, jam įspyrė. Po to abu kaltinamieji ėjo nuo smurtavimo vietos link automobilio, tačiau M. K. grįžo ir nukentėjusiajam bandant stotis, M. K. jam stipriai spyrė į veidą. Nukentėjusysis patvirtino, kad šis spyris buvo toks stiprus, kad jis net krito atbulas, pajautė stiprų skausmą ir prarado sąmonę. Liudytojai M. A., A. A. patvirtino, kad po šio spyrio matė, jog K. A. sveikatos būklė buvo sunki.
Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti aplinkybę, kurio iš kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas M. K. veiksmais. Šią išvadą daryti duoda pagrindą ta aplinkybė, kad M. K. spyris buvo stiprus, po M. K. spyrio į veidą nukentėjusysis pajuto stiprų skausmą, nuo smūgio krito atbulas, prarado sąmonę. Specialisto išvada patvirtino, kad K. A. sužalojimai padaryti 4 ar daugiau trauminiais poveikiais, tačiau tik vienas jų sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, kiti poveikiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, specialisto išvada patvirtino, kad sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantis sužalojimas - kaktikaulio lūžis dešinėje, einantis per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą), galėjo būti padarytas spiriant. Kaltinamasis M. K. neneigia aplinkybės, kad jis spyrė į veidą nukentėjusiajam ir, kaip patvirtina specialisto išvada, būtent toje vietoje buvo rastas ir nustatytas sužalojimas, atitinkantis sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nenustatyta, kad be to vieno smūgio - spyrio į veidą, M. K. būtų sudavęs daugiau smūgių nukentėjusiajam. Daroma išvada, kad kaltinamojo M. K. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jis nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas daro išvadą, kad kiti sužalojimai, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas G. K. veiksmais. Šią išvadą daryti duoda pagrindą ta aplinkybė, kad byloje nustatyta, jog G. K. sudavė ranka ir gulinčiam nukentėjusiajam įspyrė į galvą. Nukentėjusysis netvirtina, kad šie poveikiai jam sukėlė stiprų skausmą ar kitas sunkias pasekmes. Specialisto išvadoje patvirtinta, kad visi sužalojimai padaryti keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais. Kaip minėta anksčiau, specialisto išvada patvirtino, kad sužalojimai padaryti : 1) trauminiu poveikiu į kairio momens sritį, padarius muštinę žaizdą kairio momens srityje; 2) trauminiu poveikiu į kairio skruosto - akies sritį, padarius muštinę žaizdą kairio skruosto gleivinėje, poodinę kraujosruva kairės akies vokuose; 3) trauminiu poveikiu į nosies sritį, padarius muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, atvirą nosies kaulų lūžį; 4) trauminiu poveikiu į dešinės akies - antakio sritį, padarius muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, poodinę kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, kaktikaulio lūžį dešinėje, einantį per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą). Vertinant sužalojimą visumoje, dėl kaktikaulio lūžio dešinėje, einančio per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą), sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant sužalojimus atskirai - atviras nosies kaulų lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas - atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantis sužalojimas - kaktikaulio lūžis dešinėje, einantis per akiduobės stogą (priekinę kaukolės pamato daubą), galėjo būti padarytas spiriant.
Įvertinus visus bylos duomenis daroma išvada, kad G. K. smurtiniai veiksmai negali būti siejami su sunkaus sveikatos sutrikdymu. Byloje nustatyta, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė M. K. ir šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu spiriant. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad G. K. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes specialisto išvados patvirtina, jog visi kiti trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai yra vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo G. K. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinimo dalis, jog kaltinamieji sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų. Šią išvadą daryti duoda pagrindą šios aplinkybės. Byloje nustatyta ir tą patvirtina kaltinamojo M. K., liudytojos M. A. parodymai, jog įvykio dieną buvo kilęs konfliktas tarp M. K. ir M. A. draugo D. S.. Kad išsiaiškintų konflikto pasekmes, M. A. skambino M. K. ir kvietė jį susitikti, pakalbėti. M. K. ir G. K. nurodė, kad M. K. šio susitikimo vengė ir važiavo į namus kitu keliu, kad nesutiktų M. A.. Nepaisant to, M. A. atvyko prie M. K. namų ir jo laukė, o kartu su ja buvo A. A. ir K. A.. Taip pat nustatyta, kad automobilį, kuriuo važiavo kaltinamieji, stabdė K. A., o jam sustojus santykius aiškinosi M. A. su M. K.. Tuo metu K. A. priėjo prie mašinos ir kalbėjo su G. K.. Pastarasis tvirtina, kad norėjo išsiaiškinti, kas vyksta, o jam išlipus iš automobilio kilo konfliktas su K. A., nes šis keikėsi, jam spyrė, tuomet smurtavo ir jis (kaltinamasis G. K.). Kaltinamasis M. K. tvirtina, kad jis įsitraukė į muštynes tuomet, kai pamatė konfliktuojančius ir besimušančius G. K. ir K. A.. Jo siekis buvo ginti dėdę, o ne smurtauti be priežasties. Byloje nustatyta, kad tikrai M. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį jau po to, kai prieš jį buvo smurtavęs G. K.. Nustatyta, kad įvykio metu K. A. buvo neblaivus. Realu, įtikinama ir įrodyta, kad būtent nukentėjusysis nakties metu stabdė automobilį, o jam sustojus kilo asmeniniai konfliktai tarp kaltinamųjų ir ten jų laukusių bei automobilį stabdžiusių asmenų.
Taigi byloje nėra nustatyta, jog kaltinamieji savo iniciatyva sustojo prie K. A., A. A., K. A. ir be jokios priežasties pradėjo mušti nukentėjusįjį ar būtų turėję tikslą pažeisti viešąją tvarką. Byloje nustatyta, kad konfliktas kilo dėl abiejų pusių, tai yra tiek kaltinamųjų, tiek buvusių įvykio vietoje kitų asmenų, asmeninio konflikto. Smurtas panaudotas dėl asmeninio konflikto, bet ne dėl chuliganiškų paskatų, viešoji tvarka nebuvo pažeista. Be to nustatyta, kad konfliktas truko trumpą laikotarpį, tamsiu paros metu, konfliktui kilti įtakos turėjo ir kitų įvykio vietoje buvusių asmenų (M. A., K. A.) elgesys. M. A. pripažino, kad išlipus iš automobilio ir aiškinantis santykius su M. K., ji sudavė kaltinamajam smūgį. Kaltinamasis G. K. nurodė, kad K. A. keikėsi, jam įspyrė, elgėsi netinkamai. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Byloje nenustatytas kaltinamųjų susitarimas smurtauti ar pažeisti viešąją tvarką, o ji pažeista ir nebuvo.
Pažymėtina, kad nusikaltimo, esančio BK 284 straipsnio 1 dalyje, subjektyvusis požymis yra kaltė, pasireiškianti tiesioginės tyčios forma. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Tačiau šioje byloje kaltinamųjų tyčia padaryti viešosios tvarkos pažeidimą nenustatyta. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jie padarė LR BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes.
Kaltinamojo M. K. padarytas nusikaltimas yra sunkus, tyčinis, baigtas. Nusikaltimu sukeltos sunkios pasekmės, nukentėjusysis sunkiai sužalotas.
Kaltinamojo G. K. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis, baigtas.
Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ir sukeltų padarinių, iš esmės kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, davė parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir taip padėjo tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes.
G. K. teistas, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 53-56), administracine tvarka metų laikotarpiu baustas 2 kartus už KET pažeidimus (t. 1, b. l. 47-48 ), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados pareigūnų charakterizuojama teigiamai, iš kaimynų nusiskundimų negauta. (t. 1, b. l. 46). Byloje nėra neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų.
M. K. neteistas, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (t. 1, b. l. 80) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados pareigūnų charakterizuojama teigiamai, iš šeimos narių ir kaimynų nusiskundimų dėl netinkamo M. K. elgesio nėra gauta. Mokymosi įstaigos – (duomenys neskelbtini) atsiliepimai apie šį mokinį taip pat teigiami. (b. l. 80, 82 ). Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2010-10-20 išduotoje M. K. buities sąlygų tikrinimo akte nurodyta, kad M. K. pakankamai aprūpintas, jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos, o jo šeima darni, normaliai funcionuojanti, skiria pakankamą dėmesį jaukios ir saugios aplinkos kūrimui, vaikų emocinių poreikių tenkinimui. Tėvai M. K. charakterizuoja teigiamai, tvirtina, kad jis laisvalaikiu treniruojasi sporto klube, mokykloje lanko šokių būrelį. Negauta pranešimų iš policijos, mokyklos, gyventojų apie netinkamą nepilnamečio M. K. elgesį. (t. 1, b. l.85)
Skiriant bausmę įvertinama ta aplinkybė, kad M. K. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, byloje nėra kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Jis yra jauno amžiaus, mokosi, nėra padaręs teisės pažeidimų, mokymosi, gyvenamosios vietos įstaigos, šeimos nariai jį charakterizuoja teigiamai. Daroma išvada, kad M.K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau taikytinas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindas daryti išvadas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, numatytą BK 82 straipsnyje.
G. K. skirtina bausmė laisvės apribojimas. Manoma, kad ši bausmės rūšis užtikrins bausmės tikslus ir paskirtį.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamųjų priteisti 1656,58 Lt, tai yra gydymo įstaigoms sumokėta suma už nukentėjusiojo K. A. gydymą (t. 1, b. l. 15-18). Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Jis priteistinas iš kaltinamojo M. K., nes dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimą, dėl kurio buvo gydomas gydymo įstaigoje.
Byloje pripažįstama proceso išlaidomis 113,62 Lt, tai kelionės išlaidos, apmokėtos liudytojui E. V., kuris buvo atvykęs į teismą ir apklaustas. Ši suma priteistina iš kaltinamųjų (BPK 103, 105 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, o vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą.
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, paskiriant įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Priteisti iš M. K. 1656,58 Lt (gydymo įstaigoms apmokėtos gydymo išlaidos) Valstybinei ligonių kasai prie SAM (įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) “Swedbank“, AB).
Priteisti iš kaltinamųjų M. K., G. K. po 56,81 Lt iš kiekvieno proceso išlaidų valstybei.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM Kauno teritorinei ligonių kasai siųsti nuosprendžio nuorašą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.