- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- eI2-514-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01615-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. (V. G.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2015 m. kovo 30 d. pateikė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) skundą dėl galimai neteisėtų antstolio J. P. veiksmų, tikrinant Pareiškėjo asmens duomenis VĮ „Registrų centras“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenų bazėse.
2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 3R-5 (2.13-1) Pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu ir antstoliui J. P. pateiktas nurodymas – antstoliui ir (ar) antstolio padėjėjui (-ams), kitiems antstolio darbuotojams naudojantis Antstolių informacine sistema (toliau – ir AIS) užtikrinti, kad duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, VSDFV ir kitų registrų per AIS būtų renkami tik atliekant Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir AĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas antstolio funkcijas, kaip tai numato AĮ, AIS ir kiti teisės aktai.
Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos sprendimas pažeidė jo teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius, nes neapsaugojo Pareiškėjo nuo savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį gyvenimą, be pagrindo užvilkino skundo nagrinėjimą ir taip padėjo antstoliui J. P. ir jo padėjėjui E. M. išvengti atsakomybės už įstatymo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos su Pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Inspekcija ėmėsi visų aktyvių veiksmų, siekdama ištirti Pareiškėjo skundą ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Nors Pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas per įstatymų nustatytą terminą dėl ne nuo Atsakovės valios priklausančių aplinkybių, jis apie tai buvo informuojamas raštu, jam paaiškintos užsitęsusio skundo nagrinėjimo priežastys.
Inspekcijos nuomone, užsitęsęs skundo nagrinėjimas savaime Pareiškėjui negali sukelti neturtinės žalos. Pareiškėjas skunde ne tik nepagrindžia galimai patirtos neturtinės žalos, bet ir nenurodo, kokią neturtinę žalą patyrė, kuo ši žala pasireiškė.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią Pareiškėjas teigia patyręs dėl Atsakovės veiksmų (neveikimo), atlyginimo.
Iš byloje esančių duomenų ir Pareiškėjo žodinių paaiškinimų, nustatyta, kad Pareiškėjas 2015 m. kovo 30 d. pateikė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skundą dėl galimai neteisėtų antstolio J. P. veiksmų, tikrinant Pareiškėjo asmens duomenis VĮ „Registrų centras“ ir VSDFV duomenų bazėse.
Atsakovė, praleidusi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme skundo išnagrinėjimui numatytą maksimalų 4 mėnesių terminą, 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu ir antstoliui J. P. pateikė nurodymą. Nepaisant to, kad priimtas sprendimas Pareiškėjo naudai, jis laikosi pozicijos, kad Inspekcija vilkino skundo tyrimą, tuo pažeisdama ADTAĮ 49 straipsnį. Todėl, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti. Šiais atvejais, skundo tyrimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiais. Tai reiškia, kad visas skundo tyrimo terminas negali būti ilgesnis nei 4 mėnesiai. Apie Inspekcijos sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas.
Kaip jau minėta, Pareiškėjo skundas pateiktas 2015 m. kovo 30 d., skundo nagrinėjimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, nurodant tyrimo pratęsimo motyvus ir apie tai informuojant Pareiškėją. Siekdama gauti skundo nagrinėjimui reikalingą informaciją, Atsakovė kreipėsi į atitinkamas institucijas, tačiau skundo išnagrinėti iki nustatyto termino nespėjo dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Dėl šios priežasties, pranešimu informavo Pareiškėją apie skundo nagrinėjimo pažangą, nurodydama, kad nespėja išnagrinėti skundo per ADTAĮ 49 straipsnyje numatytus skundo nagrinėjimo terminus dėl objektyvių priežasčių.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Atsakovė tyrimo metu atliko visus įmanomus veiksmus (rinko iš atitinkamų institucijų reikiamą informaciją, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pateikė antstoliui nurodymą ir kt.), siekdama nustatyti Pareiškėjo asmens duomenų rinkimo ir tolesnio panaudojimo aplinkybes. Nors Atsakovė formaliai pažeidė įstatyme numatytą maksimalų 4 mėnesių skundo išnagrinėjimo terminą dėl objektyvių priežasčių, teismo vertinimu, priėmė Viešojo administravimo įstatymo, ADTAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį ir motyvuotą sprendimą. Sutiktina su Pareiškėjo nuomone, kad praleistas įstatyme numatytas terminas, tačiau dėl užsitęsusio skundo nagrinėjimo nebuvo apribotos Pareiškėjo teisės, t.y. skundas, nors ir pavėluotai, tačiau išnagrinėtas.
Papildomai skunde Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, priteisti 5 000 eurų dydžio neturtinę žalą.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010; 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2193/2013).
Teismas, įvertinęs CK 6.271 straipsnyje numatytas neturtinės žalos atsiradimo sąlygas nagrinėjamo ginčo kontekste, nenustatė Atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinybės vertinti likusių viešosios atsakomybės sąlygų, nes, kaip minėta, valstybinė deliktinė atsakomybė kyla nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas.
Pažymėtina, kad iš Pareiškėjo skundo ir žodinių paaiškinimų, nenustatyta kokią konkrečiai žalą jis patyrė ir kuo ši žala pasireiškė. Teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad dėl užsitęsusio Inspekcijos tyrimo Pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų ar dėl to kilo neištaisomų pasekmių jo teisių gynimo galimybėms.
Todėl, nustatytų aplinkybių ir aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatų pagrindu, darytina išvada, kad nesant Inspekcijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjo skundą atmetus, prašomos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str., 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.