Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis Ukrinų pagrindinės mokyklos 10 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2008-11-07 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str. 1 d., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, 2 kartus teistas: 1) 2009-09-28 pagal LR BK 178 str. 1 d. viešaisiais darbais 4 mėn.; 2) 2010-08-06 pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, turintis teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį;

M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, besimokantis Pikelių pagrindinės mokyklos 7 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį;

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, besimokantis Pikelių pagrindinės mokyklos 8 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-08-06 pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, turintis teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., M. P. ir D. B., grasindami panaudoti fizinį smurtą, atimdami nukentėjusiesiems galimybę priešintis ir panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

- susitarę daryti nusikalstamą veiką 2010 m. gegužės 14 d. apie 18.00 val. Mažeikių m. Geležinkelio g., ties pastatu Nr.6B, M. P. sugriebus nukentėjusiajam V. P. už kairės rankos ties alkūne ir nutempus bei prispaudus prie pastato sienos, kita ranka spaudžiant kaklą ir taip sukeliant fizinį skausmą, A. P. ir D. B. stovint greta ir taip sudarant baimę keliančią aplinką, neleidžiant K. S. pabėgti ir padėti nukentėjusiajam V. P., atėmė galimybę nukentėjusiesiems asmenims priešintis, M. P. pareikalavus atiduoti, pagrobė iš V. P. rankos D. Š. priklausantį 299 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2730 clasic“ su beverte „Ežio“ SIM kortele, po to, D. B. grasinant K. S. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pareikalavus atiduoti turimą telefoną, pagrobė iš K. S. rankos jam priklausantį 40 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2600c-2“ su beverte „Ežio“ SIM kortele, iš viso pagrobė svetimo turto už 339,00 Lt.

Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs iš esmės visiškai parodė, jog kaltinime nurodytu laiku su M. P. nuėjo į ligoninę aplankyti K. Besišnekant M. sugalvojo atimti telefonus ir taip prasimanyti pinigų. K. pasakė, kad gali pakviesti K. ir jo draugą. Vėliau prie jų prisijungė D. K. telefonu pakvietus K. ir V., jie visi trys, išgėrę alaus, ėmę sekti minėtus vaikinus. Iš pradžių paprašę parūkyti, o vėliau, perėjus geležinkelio bėgius, prie raudono apleisto pastato M. P. prispaudė V. prie sienos ir liepė atiduoti telefoną. Šiam iš pradžių nesutikus atiduoti, D. pagrasino, kad bus blogiau, jeigu neatiduos telefono, ir V. atidavė telefoną, kurį pasiėmė D. Po to M. atėmė telefoną iš K. ir visi nubėgo atgal į ligoninę. K. atidavė Ežio SIM korteles, o telefonus ji kažkam pardavė už 200 Lt. Gautus pinigus po 100 Lt pasidalijo M. P. su D. B., jam nupirko kebabą ir dar kažką. Su M. jie taręsi, jog jis padės daryti nusikaltimą, t. y. jis iš vieno atims telefoną, o M. - iš kito, tačiau jis nieko nedaręs, tik stovėjęs ir žiūrėjęs. Mano, jog tai, kad buvo alaus išgėręs, neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes jis nieko nedaręs.

Kaltinamasis M. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs iš esmės visiškai, parodė, jog būnant su A. P. ligoninėje pas K., ši, žinodama, kad jiems reikia prasimanyti pinigų, paskambino savo draugams ir pakvietė juos ateiti, kad jie galėtų iš tų draugų atimti telefonus. Po to jie išėjo į parką, kur prie jų prisijungė D. B., išgėrė alaus. K. parašius jiems žinutę, kad draugai jau išėjo iš ligoninės, jie truputį pasekė tuos vaikinus. Prie „Šeimos centro“ priėjo arčiau, paprašė parūkyti. Perėjus geležinkelį, jis K. draugui, kurį vadina „banglu“, čiupo už rankos, nusivedė prie sienos ir liepė parodyti telefoną. Šis iš pradžių nesutiko parodyti telefono, tada ranka suėmęs už kaklo prirėmė jį prie sienos, ir, šiam ištraukus telefoną, pagriebė jį ir padavė D. Pastūmęs tą „banglą“, nuėjo prie K. ir taip pat liepęs parodyti telefoną, o, kai šis parodė, pagriebė ir visi nubėgo. D. sakęs, kad duotų telefonus, nes bus blogiau, gaus į sprandą. Po to atėjo atgal į ligoninę pas K., kuri pasakė galinti parduoti telefonus ir tą pačią valandą juos pardavė už 200 Lt. Pinigus pasidalijo su D., o P. abu davė po tris litus. Buvo susitarę, kad viską visi kartu darys, o P. nieko nedarė, tik šalia stovėjo, todėl jam ir nedavė pinigų po lygiai.

Kaltinamasis D. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs iš esmės visiškai, parodė, jog kaltinime nurodytu laiku prie ligoninės jis susitikęs su M. ir A., išgėrę alaus. M. su A. pasakė, kad ateis K. ir jo draugas, kurie turės telefoną, gerą, liečiamu ekranu. Pasiūlė prisidėti ir jam apiplėšiant tuos du vaikinus. Pamatę juos išeinant, pasekė einančius link geležinkelio. M. paprašė parūkyti, paklausė, kur eina ir nuėjo kartu. Perėjus geležinkelį ir priėjus raudoną pastatą, M. sugriebė K. draugą ir liepė atiduoti telefoną. Matėsi, kad turi telefoną, nes buvo išlindusios ausinės. Vaikinui ištraukus telefoną, M. jį pasiėmė. Taip pat M. atėmė telefoną ir iš K., nors prašė tik parodyti ir sakė nepaimsiąs telefono. Tada jis paėmė iš M. gerąjį telefoną. A. tik stovėjo. Vienam vaikinui, kai nenorėjo duoti telefono, jis sakęs, kad bus blogiau, kad geriau atiduotų. Po to visi nuėjo pas K., atidavė jai SIM korteles. Ji pardavė telefonus kažkokiam vyriškiui, atvažiavusiam su žalsvos spalvos Audi 80 automobiliu. Už telefonus jie gavo 200 Lt, kuriuos pasidalino su M. Pinigus išleido pramogoms, įvairiems pirkiniams. P. pinigų nedavė, nes jis nenorėjo, sakė, kad jam geriau visko nupirkti. Jis buvo truputį apsvaigęs, bet nežino, ar turėjo įtakos alaus išgėrimas nusikaltimo padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų A. P., M. P. ir D. B. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, jog 2010 m. gegužės 14 d. jam paskambino jo kaimynė K., kuri jį su V. P. pakvietė aplankyti ligoninėje. Po pusvalandžio jiems išėjus iš ligoninės, prie jų priėjo A. P., D. ir M. pravarde „Snikeris“, kurie kvietę pasikalbėti, po to ėję su jais iki geležinkelio stoties ir ties raudoniu pastatu M. čiupo jo draugui V. už kaklo, prirėmė prie pastato sienos ir liepęs parodyti telefoną. Tuo metu D. stovėjo V. iš kairės, o A. – šalia jo, neleisdamas prieiti ir padėti V.. Kai V. iš kišenės ištraukė telefoną ir laikydamas delne jį parodė M., šis griebė telefoną ir perdavė jį D., o V. paleido. Po to prie jo priėjo D., o tuo metu M. neleido V. prieiti prie jo. D. priėjęs prie jo agresyviu tonu liepė atiduoti telefoną, tada jis, bijodamas būti sumuštas, iš džinsų kišenės ištraukė telefoną „Nokia“ ir tvirtai laikė jį rankoje, o D. staigiai ir stipriai griebė jam iš rankų ir visi trys nubėgo link senamiesčio .(1 t., b. l. 63-64);

- liudytojos K. R. parodymais, jog jai būnant ligoninėje jos aplankyti atėjo M. P. su A. P., kurie paprašę pakviesti jos draugus K. ir V., nes sakė norį pasikalbėti. Ji parašiusi jiems žinutę, kad šie ateitų jos aplankyti. V. ir K. iš jos išėjus, ji paskambino A. P. ir M. P. ir pranešė, kad vaikinai išėjo. Vėliau P., B. ir P. atėjo nešini mobiliaisiais telefonais, sakė, kad pavogė iš tų vaikinų. Kai atnešė telefonus, pasiūlė jai juos pirkti. Sakę, jog jai nieko nebus, niekas nesužinos, kad jie pardavė. Ji paskambino tėvams, kurie atvažiavo ir nupirko telefonus už 200 Lt. Tėvams sakiusi, kad telefonus parduoda draugės giminaitis;

- liudytojos S. R. parodymais, jog dukrai būnant ligoninėje jos vyras už 200 Lt nupirko du telefonus, kuriuos dukra sakiusi, kad parduoda jos draugės giminaičiai. Paskui sužinojusi, kad telefonai vogti. Dukra sakiusi, kad kaltinamieji prašė jos iškviesti nukentėjusiuosius, o po valandos grįžę papasakojo, kad iš nukentėjusiųjų atėmė telefonus. Abu telefonus grąžino policijos pareigūnams, tačiau vienas berniukas sakė nenorįs telefono, nes jis subraižytas, todėl jam sumokėjo 300 Lt ir telefoną pasilikę sau;

- 2010 m. gegužės 14 d. įvykio vietos - Mažeikių m. Geležinkelio g.6B – apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Mažeikių m. Geležinkelio g.6B, ties raudonos spalvos mūriniu negyvenamu pastatu (1 t., b. l.5-7);

- 2010 m. gegužės 14 d. D. Š. protokolu – pareiškimu dėl telefono vagystės (1 t., b. l. 16);

- 2010 m. liepos 13 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garantinį taloną Nr.1218068, kuriame nurodyta, jog 2010-05-09 įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2730 clasic“ UAB „GPS“, esančioje Mažeikių m. Žemaitijos g.20, kuris jam grąžintas (1 t., b. l. 25-27);

- 2010 m. spalio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis V. P. atpažino D. B., kaip vieną iš jį apiplėšusių asmenų (1 t., b. l. 41-43);

- 2010 m. rugsėjo 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2730 clasic“ bei pakvitavimu, iš kurio matyti, jog jai grąžintas telefonas „Nokia“ 2600c-2, už kurį nukentėjusiajam D. Š. ji sumokėjo 300 Lt (1 t., b. l. 82-84, 85);

- 2010 m. rugsėjo 8 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 2600c-2 (1 t., b. l. 86-88);

- 2010 m. rugsėjo 9 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis K. S. atpažino iš jo pavogtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 2600c-2, kuris jam grąžintas (1 t., b. l. 89-94, 95).

Pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji A. P., M. P. ir D. B. bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiųjų D. Š. ir K. S., turtą. Nukentėjusysis V. P. atpažino pagal nuotrauką kaltinamąjį D. B., kaip asmenį, dalyvavusį nusikaltime, o nukentėjusysis K. S. nurodė kiekvieno kaltinamojo atskirus veiksmus prieš juos. Byloje nustatyta, kad visi kaltinamieji naudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius siekiant užvaldyti svetimą turtą, A. P. ir D. B. buvo šalia, kai buvo grobiamas turtas, taigi jie atliko dalį veiksmų, įeinančių į plėšimo nusikaltimo sudėtį. Buvimas šalia nukentėjusiojo kitiems bendrininkams pagrobiant turtą taip pat laikomas grasinimu kaip plėšimo nusikaltimo sudėties požymiu.

Dėl bausmės A. P.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam A. P. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją - apysunkis nusikaltimas, padarytas iš savanaudiškų paskatų, nukreiptas prieš vieną pagrindinių įstatymu saugomų teisių – teisę į nuosavybę, į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, jo mažesnį vaidmenį nusikaltimo padaryme, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, nuo 2007-02-27 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę, vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, mokykloje charakterizuojamas gerai.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, numatytais LR BK XI skyriuje, siekiant užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų A. P. amžių ir socialinę brandą, siekiant riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, siekiant sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, A. P. skirtina griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 54, 80, 90-91 straipsniai).

Minėta, jog iki šio nuosprendžio priėmimo A. P. padarė dar kitą nusikaltimą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2010 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

Įvertinęs tai, jog A. P. nusikaltimas padarytas dėl kitų asmenų įtakos, minėta, jog jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, bet, stovėdamas šalia sudarė baimę keliančią aplinką, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. P. paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 straipsnis).

Išaiškintina A. P.: jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdys paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, tačiau padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą; be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių arba pažeidinės viešąją tvarką, girtaus ar padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu įspėtas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę; padarys naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64, 90 ir 91 straipsniuose numatytas taisykles (BK 92 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės M. P.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog nepilnametis kaltinamasis M. P., pirmą kartą padaręs apysunkį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nepilnametį M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas ir nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnis, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Išaiškintina M. P., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Dėl bausmės D. B.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tai, jog veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją - apysunkis nusikaltimas, padarytas iš savanaudiškų paskatų, nukreiptas prieš vieną pagrindinių įstatymu saugomų teisių – teisę į nuosavybę, į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, jo mažesnį vaidmenį nusikaltimo padaryme, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, nuo 2006-11-08 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę, vieną kartą teistas, nebaustas administracine tvarka, mokykloje charakterizuojamas gerai.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, numatytais LR BK XI skyriuje, siekiant užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų D. B. amžių ir socialinę brandą, siekiant riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, siekiant sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, D. B. skirtina griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 54, 80, 90-91 straipsniai).

Iki šio nuosprendžio priėmimo D. B. padarė dar kitą nusikaltimą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2010 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

Įvertinęs tai, jog D. B. nusikaltimas padarytas dėl kitų asmenų įtakos, minėta, jog jo vaidmuo mažesnis - stovėdamas kartu su A. P. sudarė baimę keliančią aplinką, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl D. B. paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones (BK 54, 56 ir 92 straipsniai).

Išaiškintina D. B.: jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdys paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, tačiau padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą; be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių arba pažeidinės viešąją tvarką, girtaus ar padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu įspėtas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę; padarys naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64, 90 ir 91 straipsniuose numatytas taisykles (BK 92 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefono „Nokia 2730 clasic“ garantinis talonas, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotas saugoti nukentėjusiajam D. Š. (1 t., b. l. 27), mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2730 clasic“, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotas saugoti liudytojai S. R. (1 t., b. l. 85), mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ 2600c-2, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotas saugoti nukentėjusiajam K. S. (1 t., b. l. 95), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtiems savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2010 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones:

elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dvylika mėnesių nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą;

per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Išaiškinti A. P., jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

vykdys paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, tačiau padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių arba pažeidinės viešąją tvarką, girtaus ar padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu įspėtas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

padarys naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64, 90 ir 91 straipsniuose numatytas taisykles

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

M. P., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 ir 87 straipsniais, M. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dvylika mėnesių nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą;

per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Išaiškinti M. P., jog jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2010 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones:

elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dvylika mėnesių nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą;

per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefono „Nokia 2730 clasic“ garantinį taloną, ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotą saugoti nukentėjusiajam D. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. Š.; mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2730 clasic“ ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotą saugoti liudytojai S. R., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. R.; mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 2600c-2 ikiteisminio tyrimo metu pagal pakvitavimą perduotą saugoti nukentėjusiajam K. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.